Marcos 1
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs AAI
1 Kəm rəbɨ kɨ́ Poyta kɨ́ Majɨ lə Jeju Kristɨ kɨ́ Ngon lə Lubə ulə-né gin-é ɓan:
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Ndɔkɨ Ejay kɨ́ njèpata kɨ́ ta Lubə-tɨ ndàngɨ panè:
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Ndi dow ɓa diləlo-tɨ panè:
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Beɓa Ja̰ kɨ́ njèra dow-je batḛm tḛḛ ə ra dow-je batḛm diləlo-tɨ rəm, ilə mbḛ batḛm kɨ́ sɔbɨ dɔ kin̰ə panjiyə kɨ́ majɨ al kɔgɨ, kdɔ kadɨ Lubə in̰ə-né go majal-je lə dow-je kɔgɨ.
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Rəmə dow-je kɨ́ dɔnangɨ Jude-tɨ, kɨ̀ dow-je kɨ́ Jorijalḛm lay ya dꞌɔw rɔ-é-tɨ ta ba Jurdḛ-tɨ ꞌpa ta rəsɨ dɔ majal-je-tɨ lə-dé dꞌadɨ-é ra-dé-né batḛm.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Ja̰ ɔɔ kubɨ kɨ́ ꞌra kɨ̀ bəl jambal, dɔɔ ɓədɨ-é kɨ̀ ndaá dɔɔ ɓədɨ, ə nékuso-é to ꞌbete-je kɨ̀ tojɨ kɨ́ wale.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Ḛ ilə mbḛ idə dow-je panè: «Dow kɨ́ ɔw ree go-m-tɨ lé, tɔ́gɨ-é itə-m n̰a̰, adɨ mꞌtuwə kadɨ mꞌɗugɨ nangɨ mꞌtutɨ kulə saba liə al.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Ma̰ mꞌra-si batḛm kɨ́ mani, ngà ḛ lé, à ra-si batḛm lə Ndil kɨ́ aa njay.»
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Dɔkaglo-é-tɨ kinlé, Jeju ḭ mḛḛ ɓe-tɨ kɨ́ Najarɛtɨ dɔnangɨ Galile-tɨ, ɔw adɨ Ja̰ ra-é batḛm ta ba Jurdḛ-tɨ.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Lokɨ Jeju tḛḛ kəm man batḛm-tɨ lé, ḛ oo kəm dɔra̰ tḛḛ rəm, oo Ndil kɨ́ aa njay tana̰ kɨ̀ dəngɔdnda bè ḭ taá ree isɨ dɔ-é-tɨ.Ndil kɨ́ aa njay ree dɔ Jeju-tɨ titɨ dəngɔdnda bè|alt="Le Saint-Esprit descend sur Jésus sous-forme de colombe" src="Cn01656c.tif" size="col" copy="David C. Cook" ref="1:10"
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Ə ndi dow ɓá dɔra̰-tɨ panè: «ꞌTo Ngon-m; mꞌində-i dan kəm-m-tɨ, rɔ-m nəl-m dɔ-i-tɨ n̰a̰.»
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Rəmə tajinatɨ nè ya Ndil kɨ́ aa njay ɔsɨ Jeju ɔw siə diləlo-tɨ.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Jeju isɨ diləlo-tɨ kinlé ndɔ kɔrsɔ. Lo-é-tɨ kin ɓá Sata̰ na̰-é-tɨ. Jeju isɨ dan da̰-je-tɨ kɨ́ wale, ə malayka-je ꞌree ꞌra siə.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Go-tɨ, lokɨ dꞌuwə Ja̰ kɨ́ njèra dow-je batḛm lé, Jeju ɔw dɔnangɨ Galile-tɨ, ɔw ilə mbḛ Poyta kɨ́ Majɨ lə Lubə
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 panè: «Dɔkaglo asɨ ngá, ə kɔ̰ɓe lə Lubə ree ngɔsi. In̰əi panjiyə-si-je kɨ́ majɨ al kɔgɨ ə adi mḛḛ-si Poyta kɨ́ Majɨ.»
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Lokɨ Jeju ɔw njiyə kɨ̀ go babo Galile rəmə, oo Simɔ̰ dḛ kɨ̀ ngonkɔ̰-é Andre dꞌa̰ dꞌilə burə dan babo-tɨ; kdɔ dḛ ꞌto mbɔw-je.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Beɓa Jeju idə-dé panè: «ꞌReei uni go-m ə mꞌa təl-si njésangɨ dow-je-tɨ.»
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Rəmə tajinatɨ nè ya ꞌtusɨ burə-je lə-dé dꞌin̰ə ə dꞌun go-é.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Lokɨ Jeju ɔtɨ ɔw kete əbɨ sḛ rəmə, oo Jakɨ dḛ kɨ̀ ngonkɔ̰-é Ja̰ kɨ́ ꞌto ngan lə Jebede, dꞌisɨ mḛḛ tò-tɨ dꞌisɨ ꞌrakɨ burə-je lə-dé.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Tajinatɨ nè ya Jeju ɓa-dé. Beɓa dḛ ꞌtusɨ bɔbɨ-dé Jebede dꞌin̰ə-é mḛḛ tò-tɨ kɨ̀ ngannjékullə-je lə-dé, ə dꞌun go Jeju.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Jeju dḛ kɨ̀ njéndó né-je liə dꞌɔw mḛḛ ɓe-tɨ kɨ́ Kapɛrnayim. Beɓa ndɔ taakoo-tɨ lə jipɨ-je lé, ḛ ɔw kəykəwna̰-tɨ lə-dé ndó-dé né.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Dow-je kɨ́ dꞌoo néndó liə lé, néndó liə ɔr ndil-dé. Kdɔ ḛ ndó né kəm dow kɨ́ ɔw kɨ̀ tɔ́gɨ ɓɨ ndó né titɨ njéndó dow-je ndukun-je al.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Mḛḛ kəykəwna̰-tɨ lə jipɨ-je lé, dingəm káre bè kɨ́ ndil kɨ́ majɨ al ra-é isɨ-tɨ nɔ̰ɔ̰ ə ur kəə panè:
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 «I Jeju dow kɨ́ Najarɛtɨ lé, ri ɓá ꞌndigɨ rɔ-ji-tɨ wa? ꞌRee kdɔ tujɨ-ji wa? Ma̰ mꞌgə-i majɨ: ꞌTo Njèkaa njay lə Lubə.»
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Jeju ndángɨ-é panè: «ꞌUtɨ ta-i ə ꞌtḛḛ kɔgɨ mḛḛ dingəm-tɨ kinlé.»
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Ndil kɨ́ majɨ al lé, ndɔr dingəm lé mɨr-mɨr, tur kəə boy-boy, ində-né lo tḛḛ mḛḛ-é-tɨ kɔgɨ.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Né kinlé ɔr ndil dow-je lay adɨ ꞌdəjɨ-na̰ ta ꞌpanè: «Kay! Kin to ri ɓá tana̰ bè? Néndó kɨ́ ɔw kɨ̀ tɔ́gɨ tana̰ bè kinlé, to néndó kɨ́ sigɨ. Dow kinlé, ndil-je kɨ́ majɨ al kàrè ḛ ndángɨ-dé adɨ ꞌtəl rɔ-dé go-é-tɨ rəm lé ya.»
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Beɓa tajinatɨ nè bè ya dow-je dꞌoo poy Jeju kɨ̀ go lo-je lay kɨ́ dɔnangɨ Galile-tɨ.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Lokɨ dḛ dꞌində lo ꞌtḛḛ kəykəwna̰-tɨ lə jipɨ-je lé, Jeju dḛ kɨ̀ Jakɨ kɨ̀ Ja̰ dꞌɔw mḛḛ kəy-tɨ lə Simɔ̰ dḛ kɨ̀ Andre.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Rəmə məm Simɔ̰ kɨ́ dené tò mɔ̰y nangɨ dɔ tɨrə-tɨ. Mɔ̰y ꞌningə́ ɓá ilə-é nangɨ adɨ rɔ-é tungə pil-pil. Beɓa tajinatɨ nè ya ꞌpa ta liə dꞌadɨ Jeju;
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 adɨ Jeju ɔtɨ ɔw rɔ-é-tɨ uwə ji-é adɨ-é ḭ taá. Rəmə mɔ̰y ꞌningə́ lé in̰ə-é adɨ-é ḭ taá oo go-dé kɨ̀ nékuso.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Ta losɔlɔ biri, kɨ́ kàdɨ̀ ur lé, dow-je dꞌutɨ njémɔ̰y-je lay, kɨ̀ dḛ kɨ́ ndil-je kɨ́ majɨ al ꞌra-dé, ꞌree sə-dé rɔ Jeju-tɨ.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Dow-je lay kɨ́ mḛḛ ɓebo-tɨ ya kəwna̰ takəy-tɨ kɨ́ Jeju isɨ-tɨ.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Jeju adɨ lapiya dow-je n̰a̰ kɨ́ mɔ̰y-je kɨ́ gay-gay ulə kəm-dé ndoo rəm, tubə ndil-je kɨ́ majɨ al n̰a̰ dɔ dow-je-tɨ tɔ. Ngà ḛ adɨ ndil-je kɨ́ majɨ al lé ꞌpa ta al, kdɔ dḛ ꞌgə-é lay.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Taginlo-tɨ, lokɨ lo tijə lay al ɓəy ya, Jeju tḛḛ kəy ɔw diləlo-tɨ, ɔw pa ta kɨ̀ Lubə.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Simɔ̰ dḛ kɨ̀ madɨ-é-je dꞌɔw ꞌndole-é.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 Beɓa lokɨ dḛ dꞌingə-é lé, dꞌidə-é ꞌpanè: «Dow-je lay ya dꞌɔw ꞌsangɨ-i.»
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Rəmə Jeju təl idə-dé panè: «Adɨ jꞌɔwi lo-je-tɨ kɨ́ rangɨ nganɓe-je-tɨ kɨ́ tò ngɔsi-ngɔsi, kdɔ kadɨ mꞌɔw mꞌilə mbḛ Poyta kɨ́ Majɨ-tɨ tɔ. Kdɔtalə ḛ kin ɓá mꞌree kdɔ.»
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Beɓa Jeju ɔw kɨ̀ lo-je lay kɨ́ dɔnangɨ Galile-tɨ ilə mbḛ Poyta kɨ́ Majɨ mḛḛ kəykəwna̰-je-tɨ lə jipɨ-je rəm, ɓá tubə ndil-je kɨ́ majɨ al dɔ dow-je-tɨ rəm tɔ.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Njèbanjɨ káre bè ree rɔ Jeju-tɨ, tɔsɨ məkəjɨ-é nangɨ nɔ̰̀-é-tɨ, ra-é kɔgri panè: «Kinə ꞌndigɨ lé, ꞌa kadɨ banjɨ lə-m kin ur kadɨ mꞌaa njay kare.»Njèbanjɨ dəjɨ kadɨ Jeju adɨ-é lapiya|alt="Le lépreux demande à Jésus de le guérir" src="CN01741C.TIF" size="col" copy="David C. Cook" ref="1:40"
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Beɓa Jeju oo kəmtondoo liə, ulə ji-é ɔdɨ-né rɔ-é ɓá panè: «Mꞌndigɨ dɔ-tɨ sə-i. Kadɨ banjɨ lə-i ur!»
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Rəmə tajinatɨ nè ya banjɨ lé ur adɨ rɔ-é təl aa njay.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 Jeju ndángɨ-é ə tajinatɨ nè ya tubə-é go-é-tɨ
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 panè: «ꞌOo majɨ nè ꞌa kḭ kɔw pa ta-é kadɨ dow oo, ngà ꞌɔw ꞌtɔjɨ rɔ-i njègugné lə Lubə, ə ꞌadɨ né kdɔ məsɨ kilə kɨ́ sɔbɨ dɔ kaa rɔ lə-i titɨ kɨ́ ndukun lə Moiyijɨ pa-né. Bè kdɔ kadɨ dow-je lay ꞌgə kɨ́ banjɨ kɨ́ rɔ-i-tɨ lé ur ngá.»
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Ngà lokɨ dowbé kinlé ɔtɨ ɔw rəmə, ḛ ɔw pa ta lə né kɨ́ Jeju ra siə ilə-né mbḛ kɨ̀ lo lay sar adɨ Jeju asɨ kadɨ tɔjɨ rɔ-é mḛḛ ɓebo-tɨ al. Ḛ njiyə-né kɨ̀ nganglo-nganglo, isɨ ngərəngɨ-ngərəngɨ kɨ̀ dow-je. Bè ya kàrè dow-je dꞌḭ kɨ̀ lo-lo ya ꞌree rɔ-é-tɨ.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.