Atos 28
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs AAI
1 Lokɨ jꞌtḛḛ ta yo-tɨ ngá rəmə, dow-je dꞌidə-ji kɨ́ dɔnangɨ kɨ́ tò dan man-tɨ lo kɨ́ jꞌa̰-tɨ kinlé ri-é lə Maltɨ.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Dow-je kɨ́ dɔnangɨ-é-tɨ kinlé, ꞌra sə-ji majɨ ra kɨ́ ga̰-é goto. Dḛ ꞌra pər ɗikɨ-ɗikɨ ə ꞌɓa-ji ta-tɨ dꞌadɨ jꞌndibɨ, kdɔ ndi isɨ ədɨ rəm, ɓá kul kàrè ɔ̰̀ n̰a̰ rəm tɔ.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Lokɨ Pol saa ngəngrə ungɨ dan pər-tɨ rəmə, kunjɨ pər ra adɨ li pi tḛḛ-tɨ tin̰ə ji-é-tɨ.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Lokɨ dow mḛḛ ɓe-je kɨ́ dɔnangɨ-tɨ kin, dꞌoo kɨ́ li lé, tin̰ə ji Pol-tɨ rəmə, ꞌpa ta dan-dé-tɨ ꞌpanè: «Tɔgrɔ-tɨ, dingəm kinlé, to njètɔl dow-je. Né kin ə́ tḛḛ-né ta yo-tɨ dan babo-tɨ ya kàrè, Lubə kɨ́ njèra né kɨ́ njururu ndigɨ kadɨ-é isɨ-né kɨ̀ dɔ-é taá al tin.»
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Ngà Pol tusɨ li lé ilə-é dan pər-tɨ, ə rɔ-é kàrè dɔ̰-é njam al rəm.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Dow-je lé, dꞌa̰ ꞌngəbɨ kadɨ rɔ Pol tii əse kadɨ usɨ brɨkɨ ya oy tajinatɨ nè. Ngà lokɨ ꞌngəbɨ tó-dé uu n̰a̰ ya dꞌoo kɨ́ né madɨ tò gay rɔ Pol-tɨ al lé, ꞌtəl ꞌpa ta kɨ́ rangɨ ꞌpanè: Dingəm kan to magɨ.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Dow kɨ́ boy kɨ́ dɔnangɨ-tɨ kɨ́ tò dan ba-tɨ kinlé, kəy liə tò mbɔ́ lo-tɨ kinlé nɔ̰ɔ̰ ə ri-é lə Publiyusɨ. Ḛ uwə-ji kɨ rɔ-é-tɨ majɨ n̰a̰ rəm, ɓá adɨ-ji kəy jꞌtò-né ndɔ mutə rəm tɔ.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Bɔbɨ Publiyusɨ tò mɔ̰y nangɨ. ꞌNingə́ ində-é adɨ rɔ-é tungə pil-pil rəm, ɓá ndəngɨ məsɨ rəm tɔ. Pol ɔw kəy go-é-tɨ, pa ta kɨ̀ Lubə kdɔ ta liə, ində ji-é dɔ-é-tɨ adɨ ingə lapiya.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Go-tɨ, njémɔ̰y-je kɨ́ rangɨ kɨ́ dꞌisɨ dɔnangɨ-tɨ kin kɨ́ tò dan ba-tɨ lé, kàrè ꞌree dꞌingə Pol, ə dꞌingə lapiya ya tɔ.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Dow-je dꞌun ta-ji n̰a̰ lo-é-tɨ nɔ̰ɔ̰ rəm, ɓá lokɨ ndɔ asɨ kadɨ jꞌɔw ngá kàrè, dḛ dꞌadɨ-ji né-je kɨ́ jꞌɔw ndoo-é rəm tɔ.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Go na̰y-tɨ kɨ́ mutə lé, jḛ jꞌal mḛḛ bato-tɨ madɨ kɨ́ Alegjandri-tɨ kɨ́ ri-é lə «Magɨ ndungə-je» kɨ́ na̰y kul gangɨ dɔ-é-tɨ dɔnangɨ Maltɨ-tɨ kɨ́ tò dɔnangɨ kɨ́ tò dan ba-tɨ lé.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Jḛ jꞌɔw jꞌtḛḛ mḛḛ ɓebo Sirakusɨ-tɨ ɓá jꞌuwə nangɨ titɨ asɨ ndɔ mutə bè.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Jꞌun rəbɨ kɨ̀ kàdɨ̀ kɔngɨ-kɔngɨ jꞌree mḛḛ ɓebo Regio-tɨ. Lo aa go-tɨ, yə́lbo ulə asɨ ndɔ joo rəmə, jꞌtḛḛ mḛḛ ɓebo Pujol-tɨ.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Mḛḛ ɓebo-tɨ kinlé, jḛ jꞌingə njékadmḛḛ-je ə dꞌuwə-ji mba ə ꞌra kɔgri kadɨ jꞌisɨ rɔ-dé-tɨ ndɔ siri. Beɓa jḛ jꞌilə dɔ-ji jꞌɔw-né kɨ mḛḛ ɓebo Rɔm-tɨ.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Lokɨ njékadmḛḛ-je kɨ́ ɓebo Rɔm-tɨ dꞌoo poy-ji lé, ꞌtilə kəm-ji sar ꞌtḛḛ lo sukɨ-tɨ kɨ́ ɓebo Apiyusɨ-tɨ rəm, ɓá kəy tò mba-je-tɨ kɨ́ tò ta-na̰-tɨ mutə kin rəm tɔ. Lokɨ Pol oo-dé lé, ḛ ra oiyo Lubə rəm, ɓá rɔ-é nga̰ rəm tɔ.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Lokɨ jꞌree tḛḛ mḛḛ ɓebo Rɔm-tɨ lé, njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu in̰ə dangay-je kɨ́ lay ji gɔ̰rɔ-tɨ káre, ngà Pol ɓá dꞌin̰ə-é dꞌadɨ tò kəy liə gay ə dꞌadɨ asgar káre ində kəm-é go-é-tɨ tɔ.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Ndɔ mutə go-tɨ, Pol ɓa ꞌboy-je lə jipɨ-je rɔ-é-tɨ mḛḛ ɓebo Rɔm-tɨ. Lokɨ dḛ ꞌkəw-na̰ lé, Pol idə-dé panè: «Ngankɔ̰-m-je, mꞌoo né káre kɨ́ mꞌra mꞌɔsɨ-né ta gin dow-je lə-m al rəm, ɓá mꞌɔsɨ-né ta nékoɓe-je lə ka-ji-je al rəm, ya rəmə dꞌuwə-m dangay-tɨ mḛḛ ɓebo Jorijalḛm-tɨ, ə dꞌilə-m ji dow-je-tɨ kɨ́ Rɔm.
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Beɓa lokɨ ꞌndər gin ta lə-m lé, ꞌndigɨ kilə-m taá, kdɔtalə dꞌingə ta madɨ kɨ́ asɨ kadɨ ꞌgangɨ-né ta koy dɔ-m-tɨ al.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Ngà lokɨ jipɨ-je ꞌndigɨ al lé, ma̰ mꞌdəjɨ kadɨ Sejar ɓá gangta lə-m, ɓɨ mꞌgɨr mḛḛ-m-tɨ kdɔ kilə ta dɔ gin dow-je-tɨ lə-m al.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Gin-é kin ɓá mꞌdəjɨ kadɨ mꞌoo-si-né rəm, ɓá kadɨ mꞌpa-né sə-si ta rəm tin. Ma̰ lé, to ta lə nékində mḛḛ dɔ-tɨ lə-ji jə̰i Israyel-je ɓá dꞌilə-m-né sil tin.»
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Dḛ dꞌilə-é-tɨ panè: «Jḛ jꞌingə mbete kɨ́ dɔ-i-tɨ káre kɨ́ ḭ dɔnangɨ Jude-tɨ al rəm, ɓá ngonkɔ̰-ji káre ya kàrè ree ɔr-ji poyta lə-i adɨ jꞌoo al rəm tɔ.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Ngà jḛ jꞌndigɨ kadɨ i ya ꞌpa ta kɨ́ mḛḛ-i-tɨ adɨ jꞌoo. Kdɔtalə néndó kɨ́ i un go-é lé, lo-je lay ya dow-je dꞌɔsɨ ngərəngɨ.»
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Dḛ dꞌɔr ndɔ dꞌadɨ Pol, adɨ dow-je n̰a̰ ya ꞌree dꞌingə-é lo kisɨ-é-tɨ. Beɓa ḛ ɔr-dé gin ta-je kɨ́ sɔbɨ dɔ kɔ̰ɓe lə Lubə. Pol sangɨ kadɨ nꞌuwə-dé kɨ̀ ta sɔbɨ dɔ Jeju, adɨ ulə gin-é dɔ ndukun-je-tɨ lə Moiyijɨ rəm, dɔ mbete-je-tɨ lə njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ ɓá pa-né sə-dé ta. Pol ɔr gin ta lé, kɨ́ ndɔge ya sar losɔlɔ pee.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Dḛ kɨ́ ná̰-je dꞌadɨ mḛḛ-dé ta-je lə Pol, ngà dḛ kɨ́ dan-tɨ-je ꞌmbatɨ kadɨ mḛḛ-dé tɔ.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Lokɨ ta-dé asɨ-na̰ al ɓá dꞌisɨ ꞌsane-na̰ lé, Pol idə-dé ta kin ya par panè: «Ta kɨ́ Ndil kɨ́ aa njay adɨ Ejay kɨ́ njèpata kɨ́ ta Lubə-tɨ pa adɨ ka-ji-je lé, to ta kɨ́ tɔgrɔtɨ ya. Ndil kɨ́ aa njay panè:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 “ꞌƆw idə gin dow-je kin:
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Ooi, gin dow-je kanlé, ꞌto njémḛḛnga̰-je,
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Pol təl panè, kadɨ ꞌgəi majɨ, Lubə ulə kɨ̀ ta kajɨ kinlé kɨ rɔ dow-je-tɨ kɨ́ ꞌto jipɨ-je al, ə dḛ ꞌtaa kalangɨ.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [Lokɨ Pol pa ta kin bè lé, jipɨ-je dꞌḭ ꞌnajɨ-na̰ ta n̰a̰ taá-taá dꞌɔw-né.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pol uwə kəy na̰y isɨ-tɨ ɓal joo. Dow-je lay kɨ́ ꞌree dꞌoo-é lé, ḛ uwə-dé kɨ rɔ-é-tɨ.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Pol ndó dow-je ta kɨ́ sɔbɨ dɔ kɔ̰ɓe lə Lubə rəm, ndó dow-je ta lə ꞌƁaɓe Jeju Kristɨ kɨ̀ mḛḛ nda ka̰y, ɓɨ né madɨ kɨ́ ɔgɨ-é lo-é goto.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.