Atos 10

El Nuevo Testamento en mixe de Coatlán (MCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jɨm Cesarea anajty tüg tungmɨɨdpɨ huɨdi anajty yxɨɨ Cornelio, hue' je' anajty capitán'ajtp ma tüg batallón soldado ajcxy yxɨɨjɨp, la Italiana.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Je Cornelio ooy anajty ytudägyɨty, etz je' mɨɨd tüg'ócɨy y'ung ytöxyɨjc ooy anajty yajmɨj'ajtcɨxy Dios. Je Cornelio nañ jadu'n ypubety mɨɨd meeñ je judíojäy ayoobtɨjc, e je' Dios ojadajt anajty jabom jabom.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Tüg xɨɨ, mɨnacyxɨɨ anajty, Cornelio huin'ijxy janch huädz Dios tüg y'ángel ñigɨdaacɨ, e ñɨmaayɨ:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Chi Cornelio huindɨcxpejty je ángel janch tzɨgɨɨyb anajty, e chi yajtɨɨy:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Quex mjäy jɨm Jope, huen nɨcxy yajtzoñ Simón, huɨdibɨ nañ jadu'n yajtijp Pedro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Jɨm je' yja'ttacy ma jadügpɨ Simón, je cootzpɨ huɨdi ytɨjc mɨhuingon mejypa'. Je Pedro xyajnɨmähuɨpy ti mdunɨpy.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Co je ángel ñɨcxnɨ huɨdi anajty tɨ ymɨgapxyii, chi Cornelio yaaxɨ mejtz ytumbɨ, etz tüg soldado huɨdi Dios capxymɨdoob, etz huɨdibɨ je Cornelio ooy ymɨjnɨcxpedyii.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Chi yajmɨɨdmɨydactay nej je ángel ñɨmaayɨ, chi ajcxy quejxy jɨm Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Com jabom jɨm anajty je quejxyöybɨ ajcxy ñɨcxy mɨhuingon Jope, cujc yxɨɨ anajty, e chi Pedro ypejty ma tɨjcnïcx Dios ojadajtp.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 — ausente —
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 — ausente —
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Jiiby ma je poob huit, jiiby anajty canaagnax ɨyujc huɨdijaty mɨdaax ycɨ' ytecy etz tza'ñ etz joon.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Huin'it Pedro mɨdoy co anajty ñɨmäyii:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Chi Pedro y'adzooy:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Huin'it jadüg'oc ayuc mɨdoy ñɨmäyii:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Tugɨɨg'oc jadu'n yjajtɨ, chi je poob huit ypättɨgɨɨyñɨ tzajpjoty.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Jɨm anajty Pedro tzachhuinmay nej anajty yhuimbɨdzɨmy je tɨɨbɨ ixy co yja'ty ma tɨjc aguu je Cornelio yquexyöybɨ huɨdi ajcxy anajty nidɨɨhuɨp yajtɨɨhuɨp je Simón ytɨjc.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Chi ajcxy mɨc ycogapxɨɨy yajtɨɨy pen jɨm anajty yjättägy Simón huɨdibɨ anajty nañ jadu'n yajtijp Pedro.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 E je Pedro je' anajty chachhuinmaayb tɨɨbɨ ixy, chi je Espíritu Santo Pedro ñɨmaayɨ:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Pɨdɨ̈g e mɨnac, nɨcx mɨɨd je' ajcxy, e ca' ti mhuinmay, com ɨɨch jadu'n tɨ nnɨmäy co huen xy'ixtäy.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Huin'it Pedro ymɨnajcy ma je' ajcxy, je Cornelio quexyöybɨ, nɨmay ajcxy:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Chi ajcxy y'adzooy:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Chi Pedro yajtɨjctɨgɨɨy je' ajcxy. Chi ajcxy jɨm ymaahuɨ'my. Com jabom Pedro ñɨcxy mɨɨd je' ajcxy, e chi nijëjɨty ypanɨcxɨ huɨdibɨ mɨjpɨdacp Jesús huɨdi anajty ajcxy tzɨnaayb jɨm Jope.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Com jabom ajcxy yja'ty jɨm Cesarea ma Cornelio anajty y'ahuixy tügmucy mɨɨd yjugymɨgüg, etz nijëjɨty pɨn ooy mɨɨd ñaymɨgüg'adyii, huɨdijaty anajty ajcxy jayɨjp tɨ nɨmäy.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Co Pedro oyjäty ma je tɨjc, chi Cornelio ytɨjcpɨdzɨmy oy yjɨjpcobadɨ̈y je Pedro, e chi ycoxtɨnay'ahuɨɨy yajmɨj'ada'ñ anajty je Pedro.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Chi Pedro huijtztɨnayɨ̈gy je Cornelio, e nɨmay:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Mɨɨd anajty ycapxy ymɨydägy co ytɨjctɨgɨy, jiiby anajty mayjäy ni'amugɨ̈'ahuijxcɨxy.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Chi Pedro nɨmay ajcxy:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Paady co oy tɨ xyajhuoyiijɨch tɨ nmiiñɨch, ni ca' huam tɨ nmɨna'ñɨch. Nnejhuɨ̈huaamyɨch na'amy co oy tɨ xyajhuoyiijɨch.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Chi Cornelio y'adzooy:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 E je ángel xyñɨmaayɨch: “Cornelio, Dios tɨ xymɨdoohuɨ m'oración e tɨ jadu'n jäygɨdägy jadu'n nej mbubety yɨ ayoobtɨjc ajcxy.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Quex mdumbɨ jɨm Jope, huen nɨcxy yajtzoñ Simón huɨdi nañ jadu'n yajtijp Pedro. Jɨm Pedro yja'ttägy ma je cotzpɨ ytɨjc huɨdibɨ yxɨɨ Simón, huɨdibɨ tzɨnaayb mɨhuingon mejypa'. Co je' ymiinɨpy, chi xymɨɨdmɨydägɨpy.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Paady nguejxyɨch janch mɨc'amy huen nɨcxy xy'ijxtäy. E tɨ may'ajt mduñ co tɨ mmiiñ. Jadachambɨ cha ɨɨch ajcxy nidüg'ócɨy ma Dios yhuinduu. E n'amɨdo'idáangɨxyɨch tüg'ócɨy je y'ayuc huɨdibɨ je Huindzɨn Dios tɨ xyaj'ane'my jëbɨ xyajnɨmaaygɨxy.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Huin'it Pedro ytɨgɨɨy y'ayuccapxhuäcxpɨ, nɨmay ajcxy:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Dios ycöbɨjcpy hueñypɨnjäyɨty huɨdibɨ tzɨnaayb huen huɨdibɨ naax huen huɨdibɨ cajpɨty, pen chɨgɨɨyb ajcxy Dios, pen tumyb oybɨ.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Dios tɨ quexy yɨ' ytɨy'ajt ma yɨ Israel jäy ajcxy, yajnɨmay co ji cham jotcujc'ájtɨn mɨɨd Jesucristo ɨɨch ajt nHuindzɨn.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Miich ajcxy mnejhuɨɨyb yajxon nej tɨ ytunyii tɨ yjadyii ma judíojäy ajcxy ñaax ycajp chondacy jɨm Galilea, Juan el Bautista tɨ anajty capxhuäcxɨ Dios y'ayuc ytɨy'ajt etz yjäyyajnɨɨbety.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 E mnejhuɨɨyb miich ajcxy co Dios yejc je Jesús je Nazaretpɨ je Espíritu Santo, e nej Jesús yhuɨdijty e tuuñ oy'ájtɨn, etz mɨjhuinma'ñ, jadu'n nej yajtzocy je jäy ajcxy huɨdi anajty ane'm'ijtp ma yɨ mujcu'. Com Dios anajty mɨɨd y'ity je Jesús.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Ɨɨch ajcxy je tɨy'ajt nmɨɨdɨch tüg'ócɨy jadu'n nej Jesús yjajty y'ayoy jɨm Judea naaxjot etz jɨm Jerusalén. Huin'it ajcxy Jesús yaj'o'cy cruudzcɨ́xy.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 E Dios yajjugypɨjcy codugɨɨg xɨɨ, e chi yajnayguëxɨ̈cɨ ma ɨɨch ajcxy.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Ca' tɨ yajnayguëxɨ̈gyii ma tüg'ócɨy jäy, jëyɨ ma ɨɨch ajcxy huɨdi jayɨjp Dios yhuin'ijx jɨgɨx tɨy'ajt nyegɨpyɨch. Ɨɨch ajcxy caaymujc uucmujc huin'it co yjugypɨjcy ma y'o'cy.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Tɨ xyquexy ɨɨch ajcxy ayuc ngapxhuäcxpɨ ma mayjäy ajcxy etz nidɨy'ajt'adɨpyɨch ajcxy co Dios Jesús tɨ pɨdägy mɨj'ane'mbɨ ma yɨ juugypɨ etz ma yɨ ögypɨ.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Nañ jadu'n jecy'ajty tüg'ócɨy Dios y'ayucnajtzcapxɨɨybɨ ñimɨydac ajcxy Jesús, e ymɨnañ ajcxy co tüg'ócɨy je jäy ajcxy pɨnjaty mɨbɨjc je Cristo, Dios huinmecxɨɨb ajcxy ypocy.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Yam anajty Pedro ycapxyñɨ co je Espíritu Santo ñïdɨgɨɨyɨ ycödɨgɨɨyɨ ajcxy nidüg'ócɨy huɨdijaty y'amɨdo'ijt Pedro y'ayuc.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 E je judío mɨbɨjcpɨdɨjc ajcxy tɨɨbɨ anajty miiñ mɨɨd Pedro, ooy ajcxy jɨhuɨy huinmay co Dios quejx Espíritu Santo ma je jäy ajcxy huɨdibɨ ca' yjudíojäyɨty,
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 co mɨdoy ycapxcɨxy mɨɨd huingbɨ ayuc, etz cömaygɨxy jäymejtzcɨxy Dios.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Chi Pedro ymɨnañ:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Chi Pedro ni'ane'mdɨɨy huen nɨɨbejtcɨxy ma Huindzɨn Jesucristo yxɨɨ. Huin'it ajcxy Pedro cohuanɨɨy huen huɨ'my tüg xɨɨ mejtz xɨɨ mɨɨd je' ajcxy.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.