Mateus 23

Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Impogini Jeso iniaigakeri patoitaigankicharira intiegiri irogamereegi ikantaigiri:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 “Yogari gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi ineaigake paniro iriroegi yagaveaigiro yogotagantaigirora itsirinkakotanakerira Moiseshi.
2 Ele disse:
3 Nonkantaigakempi nanityo kematsaigerityo pintsatagaigakerora magatiro yogotagaigakempirira, kantankicha gara pikañoigari iriroegi. Ontitari yogotagantaigavetakaro kogapage, kantankicha tera intsatagasanoigero.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Onti yovashigakovageigakari matsigenkaegi yogotagaigakerira posante ikantaigakeri intsatagaigakerorika magatiro ario pinkante irishineventaigakempari Tasorintsi, kantankicha iriroegi tera intsatagumaigero.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Ontityo ineakagantavintsaigakara, nerotyo antari yamatsaitakoigarora itsirinkakotanakerira Moiseshi yovashigageigamatarotyo yamatsaitakotantaigakarorira ariosarantapagerikatyo kara. Ario ikañotagaigakaro aikiro yomaretakoigarora irakoegiku. Antari iniaigirira Tasorintsi onti yogaguigaka imanchaki timankitsirira oshiroki ogatsantsapageni.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Antari ikaemaigaganira isekataigakempara tyarika kara yapatovageigara onti ikogaigi iroviriniigakenkanira intentagantaigakenkanira kaemantankitsirira. Ario okañotaka aikiro iaigira pankotsiku yapatoitantaigarira ikogaigi iroviriniigakenkanira ipiriniigira tinkamiigatsirira.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Aikiro iaigira opimantagetaganira arakintsipage ontiri ogagetaganirira ikogaigake iriniaigavakenkanira inkañotagaigakenkanira iniaganira itinkamipage ontiri aikiro inkantaigakenkanira gotagantaigatsirira.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 “Kantankicha viroegi gara pikogaigi inkantaitakempira gotagantatsirira, aiñotari paniro Gotagaigimpirira, narotari. Maganiro viroegi ario pikañovakagaigaka.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Akari aka kipatsiku gara itimumaigi pikantaigirira: ‘Apa’, aiñotari paniro Piri timatsirira enoku.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Aikiro gara pikogumaigi impegaitakempira itinkamiegi, aiñotari paniro Pitinkami, narotari.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Yogari visavageigakeririra itovaireegi inti yoga tyanirika mutakotantavagetatsirira tsikyatatyo irirori ikañotagaka nampiriantsi.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Imirinkatari ventakovagetacharira impotetashivagetakempari Tasorintsi irogipashiventavagetakerira. Irirokya terira iraventakotempa irishineventakempari inkavintsaavagetakerira.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi vintiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Tera pinkogaigenika pinkematsaigakerira Tasorintsi kameti pintimimoigakeriniri impogini irapatoitaigakerira maganiro kematsaigiririra impegakempara Igoveenkariegite, aikiro antari pogotagaigakerira kogaigavetankicharira inkematsaiganakerira ontityo povashigakovageigakari pikantaigakerira intsatagageigakerora posante nerotyo tyampa inkantaigakempa inkematsaigakera iriroegi aikiro.
13 — Ai de vocês,
14 ¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Ontitari pamatavinaigakero ogamakotagapage pitsonkatapitsageiganakerora ashintageigarira. Aikiro pineakagantaigakara akaenkinityo piniaiganakeri Tasorintsi teratyo aiñokya pagataige. Nokantantaigakempirira viroegi pairo pavisaigake inkisashivageigakempira impogini.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Viroegi papagiteavageiganakaro kipatsi ontiri omaraani nia pinkematsatagaigakerira paniro matsigenka inkañoiganakempira viroegi. Antari ikematsaigakempira pairotyo yogagavagetanaka ikañovagetakara yavisavageiganakempityo viroegi. Irorotari iriatantakemparira morekariku intagakempara.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi, pogotagantaigavetakatari kantankicha teratyo pogotumaige! Onti pikantaigake: ‘Tatarika oita pinkantaigake irororika piniakoigake ivanko Tasorintsi pinkantaigakera: Nontsoegakemparika okyarikatyo tuanankitsi ivanko Tasorintsi, impo garika pitsatagiro pikantakerira kametitaketyo. Kantankicha irirorika piniakoigake kori nankitsirira ivankoku Tasorintsi ario pinkante pintsatagakeronirorotyo. Garatyo pikantatigumatiro.’
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 ¡Teratyo pogotumaige viroegi! ¿Matsi tyatimpatyora pairo avisake okoveenkatakera, irororikara ivanko Tasorintsi intirika kori nantakarorira? Gamera iroro ivanko gametyo ikametiti kori.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Impo pikantaigake aikiro: ‘Tatarika oita pinkantaigake irororika piniakoigake itagantaganirira piratsipage yamaganirira Tasorintsi pinkantaigakera: Nontsoegakemparika asatyo ompegakempa, impo garika pitsatagiro pikantakerira kametitaketyo. Kantankicha irirorika piniakoigake piratsi vanketankicharira itagantaganiriraku, ario pinkante pintsatagakeronirorotyo. Garatyo pikantatigumatiro.’
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 ¡Teratyo pogotumaige! ¿Matsi tyatimpatyora visankitsi ikoveenkatakera, irirorikara piratsi ontirika itagantaganirira? Gamera iroro itagantaganirira gametyo ikametiti irirori.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Yogari niakotirorira itagantaganirira piratsi yamaganirira Tasorintsi teranika patiro iriniakote irorori, iniakotakerityo aikiro piratsi vanketankicharira.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Ario ikañotaka yoga niakotirorira ivanko Tasorintsi teratyo intagati iroro iriniakote ivanko, iniakotakerityo irirori aikiro Tasorintsi shintarorira.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Ario okañotaka aikiro tyanirika niakotiro inkite intityo iniakotake Tasorintsi Igoveenkariegite maganiro, irirotari shintaro.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi vintiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Tatarika oita pashintumaiga ontirika mentashi, anishi ontirika komino pipagarantaigiri Tasorintsi, kantankicha pimagisantavageigakero pairorira avisake yogotagaigakempirira ikantakera pintsatagageigakerora magatiro ikantagetirira, aikiro pintsarogakagaigakemparira pitovaire negintekyara pogaigakeri. Kametitaketyo pipagarantaigakerira Tasorintsi pashintageigarira, kantankicha gametyo pimagisantaigiro otovaire ikantaigakempirira.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 ¡Pogotagantaigavetakaro Iriniane Tasorintsi, kantankicha teratyo pogotumaigero viroegi! Onti pogotagantavintsaigake intsatagaigakerora tesakonarira inkogero Tasorintsi, irorokya ikogasanotirira tera pogotagantaigero.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Pikogaigaketari ineaigakempira maganiro arisano pikematsatasanoigakeri Tasorintsi, kantankicha intagati pipiriniventavageigi pamatavinaigakerira matsigenkaegi pagutageigakerira yashintageigarira. Kañomataka intagatira okivagani pamoko ontiri perato otishitaku antari oteniku pairatamatake potsitasematake.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 ¡Viroegi pariseoegi teratyo pogotumaige! Atsi negintetasanoigempanityo pisureku kameti ineasanoitakempiniri negintetasanoigamatakavi.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi vintiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Ontitari pikañoigakaro ikitatantaganirira igamaga. Onti otiritantunkani kutari kameti oneakenkaniniri onkametivagete, kantankicha antari tsompogi pairatamatake inti shatekankicha itonki kamatsirini yovesegakara.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Ariotari pikañoigakari viroegi onti pikametitamampegaigaka kogapage pineakagantaigakara kameti ineaigakempiniri matsigenkaegi, kantankicha antari pisureku tera pinegintevageigempa onti pisuregisevageigaka terira onkametite.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Ontitari povetsikashiigakeneri isuretakotantaigaenkanirira kamantantaigatsirira kamaigankitsirira pairani, aikiro pineginteigakeneri ikitatantaigarira negintetasanoigacharira kameti isuretakoigaenkaniniri.
29 — Ai de vocês,
30 Impogini pikantaigi: ‘Ariome nontimaigeme pairani itimaigira yashikiiganakenarira gametyo notentaigari yogaigakerira kamantantaigatsirira.’
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Antari pikañoigakerora maika vikiirotyo kañotagantaigankicha, pikantaigaketari vintiegi iyashikiiganakerira gaigakeririra.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 ¡Maikari maika atanatsira pinkañoigakempari yashikiiganakempirira pairani!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 “¡Vintiegi vetsikageigirorira posantepage terira onkametite! Maikari maika ¿tyanimpatyo gavisaakoigakempine ganiri pitagaiga morekariku?
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Irorotari nontigankimotantaigakempirira kamantantaigatsirira pairorira yogovageigi intiegiri gotagantaigatsirira, kantankicha impogini pogagarantaigavakeri pinkentakotagarantaigavakerira, pashinikya pimpasapasaigavakeri pankotsiku papatoitantapiniigarira, pinkisashivageiganakemparityo pimpatimavageiganakeri itimageigira.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Viroegitari kañotagantaigakeri yogantaigunkanirira kematsaigiririra Tasorintsi pairani, iketyo yogiivatunkani Averi terira inkañovagetempa ikarataganunkani Sakariashi itomi Verekiashi. Yogari Sakariashi onti yogunkani anta ivankoku Tasorintsi inavetakara aikyara itagantaganirira piratsipage.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Arisanotyo nonkantasanoigakempi maikaniroro inkisashiigempi Tasorintsi, vintiegitari gakagantaigakeri.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 “¡Jerosarenkunirira, Jerosarenkunirira, pogaigirira kamantantaigatsirira, aikiro pipitankaigirira itigankimoigakempirira Tasorintsi inkenkitsatimoigakempirora Iriniane! Pineaigiro atava osavogaigirira otyomiani, nokoganagevetakatyo naro nonkañotagaigakempimera maganiro viroegi nampatoitaigakempimera pinkematsaigakenara, kantankicha viroegi teratyo pinkogumaige.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Maikari maika ganigetyo inimoigaimpi Tasorintsi panivani pampuntavageigaempa.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Nonkantaigakempi maika gara pineaigaana kigonkero aganakempara pinkantaigavakenara: ‘¡Pairo ikametiti yoga itigankakerira Tasorintsi impegakempara Agoveenkariegite!’ ”
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.