Tiago 2

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Yejefets, ekheweli'ƚ in na'li'ƚ e'm pa'nte' eqekuyejeyi'ƚij ha' ƚe'wis Yatsat'ax'inij Jesucristo qa hasu'uj qu' lees qitsi'iƚ e'mji' pa'qu' niwq'axin wekwek. Week eqjunyejeyi'iƚij, pe' if'iljetsits qa pe' yiwq'axin wekwek.
1 Meus irmãos, como podem afirmar que têm fé em nosso glorioso Senhor Jesus Cristo se mostram favorecimento a algumas pessoas?
2 Jitejeyumtshen qeku'nijupi' ek in ƚonot'axjiiƚij wetju'ƚ in ƚijayani'ƚ pa' Intata, ma' qa namii pa' ewi'ƚ jukhew yiyaqsiji' pe' oro qa yeqhinataji' iye pe' ƚe'sits, qa namii iye pa' ewi'ƚ jukhew if'iljetsax qa tejilii pe' ƚeqhinatai.
2 Se, por exemplo, alguém chegar a uma de suas reuniões vestido com roupas elegantes e usando joias caras, e também entrar um pobre com roupas sujas,
3 In qi in ƚeneqjunu'uƚiju'ƚ pa' yeqhinataji' pe' ƚe'sits ma' qa ƚit'iƚijets: —Ha'ne ni'iju' ha'ne lees in ƚe'wisju'.— Qa pakha'ƚe if'iljetsax qa ƚit'iƚijets: —Hik nakha'ƚe ni'i' ats'ap'aye'ƚe,— i'nƚi'i qu' it'iƚijets: —Niƚi'iju' sehe' ne' yif'iyeyiiju'.—
3 e vocês derem atenção ao que está bem vestido, dizendo-lhe: “Sente-se aqui neste lugar especial”, mas disserem ao pobre: “Fique em pé ali ou sente-se aqui no chão”,
4 ¿Me nite' hik aka' ejunyejeyi'ƚ qu' hik ejunyejeyi'iƚ na'aj juez in uƚ'ax pa'qu' naqsiijkii?
4 essa discriminação não mostrará que agem como juízes guiados por motivos perversos?
5 Yejefets, ek'eni'ƚik'iha aka' hane'ej qu' hit'ij. ¿Me nite' t'eku'miiji' pa' Intata pekhewe' if'iljetsits ha'ne sehe' epji' qu' lees nijayaanija qa' netisij hatse' pa'qu' ƚetset'e pa' tenek'enhe'yi' pa' Intata, hikpa' hayiits yiwjutsiqeni'm pa'aj pekhewe' qu' nisu'un qu' nijayaanija?
5 Ouçam, meus amados irmãos: não foi Deus que escolheu os pobres deste mundo para serem ricos na fé? Não são eles os herdeiros do reino prometido àqueles que o amam?
6 Qa ekheweli'ƚ qa ƚutentaxi'ƚ qa ƚ'anuitaxiƚi' iye pa' if'iljetsax. ¿Me nite' hikpe' pe' yiwq'axin wekwek nawitji'iƚiji' in ƚ'ithayiitaxiƚi'm qe nite' newqinheti'ƚji'? ¿Me nite' hikpe' iye neka'xjiiƚii ne'ej tenek'enheiji' na'aj witset?
6 Mas vocês desprezam os pobres! Não são os ricos que oprimem vocês e os arrastam aos tribunais?
7 ¿Me nite' hikpe' iye uƚ'etsik'ikii ƚe'lijeyij kakha' ƚe'wis ƚii ha' ekheweli'ƚ yatsat'etsi'ƚ ej?
7 Não são eles que difamam aquele cujo nome honroso vocês carregam?
8 E'ƚe'sitsi'ƚijju' qu' yijaayi'ija qu' aqsiiƚijkii kakha' wenit'ij (ley) week t'anipji' in yit'ij: —Isu'un week pa'qu' mete' e'm jukhew qa efuts in ejunye'jek in ƚewetsu'unƚe.—(Lv 19:18)
8 Sem dúvida vocês fazem bem quando obedecem à lei do reino conforme dizem as Escrituras: “Ame seu próximo como a si mesmo”.
9 Qa qu'ƚe lees qitsi'iƚ e'mji' pa'qu' niwq'axin wekwek i'nƚi'i pakhape', ma' qa hats ƚaqsiiƚijkii pa' uƚ'ax qa kakha' wenittaxij (ley) ma' qa hats netpiliƚ'epji' qu' nit'iƚij ewets in nite' ƚaqsiiƚijkii.
9 Mas, se mostram favorecimento a algumas pessoas, cometem pecado e são culpados de transgredir a lei.
10 Qe pa'qu' naqsiijijkiiha week pe' hats wenit'ij (leyes) qa in yijanik'i pa'qu' ewi'ƚe' pekhewe' hats wenittaxij, ma' qa hats hik ƚunye'j qu' week nijanik'i.
10 Pois quem obedece a todas as leis, exceto uma, torna-se culpado de desobedecer a todas as outras.
11 Qa in yit'ij iye: —Hasu'uj mowo'oi efu qu' hats ewhe'yei, qa hik ƚunye'j iye ne'ej efu.—(Ex 20:14) Qa yit'ij iye: —Hasu'uj eqek'ui.—(Ex 20:13) In nite' ƚaqsi'jtaxijkii qu' mowo'oi efutse' in hats ƚ'ewhe'yei qa ƚeqek'uiƚe ma' qa hats week ƚ'otsipjikii pe' yittaxij pa' ley.
11 Pois aquele que disse: “Não cometa adultério”, também disse: “Não mate”. Logo, mesmo que não cometam adultério, se matarem alguém, transgredirão a lei.
12 Qa hik ta'ƚijupi' ewi'ƚƚe qu' it'ij qu' iyet pe' ƚe'sitsik'i qa' aqsiijkii iye pa'qu' ƚe'wise', qe jinikfe'lets in jitepi'ye' hatse' pa' juez qu' jinejeyumthseniji' pa' ƚ'ewis eke' ƚe'sits wi'tlijei hik ekewe' ji'yatsjiƚinik'uifik'i pa' uƚ'ax,
12 Portanto, em tudo que disserem e fizerem, lembrem-se de que serão julgados pela lei que os liberta.
13 qe qu' namtaxets qu' newetjeyumtshentax, ham witq'iltaxi'ij hatse' pekhewe' hane'ej ham ƚeq'ilta'xe'tax. Qa pekhewe'ƚe na'li'm pa' ƚeq'iltiyejeyij pekhewep qa' nanaxij hatse' qu' newetjeyumtshentaxek.
13 Não haverá misericórdia para quem não tiver demonstrado misericórdia. Mas, se forem misericordiosos, haverá misericórdia quando forem julgados.
14 Yejefets, ¿ƚekpa' weju'ƚij pa'qu' ewi'ƚe' qu' nit'ij ƚetets in na'li'm pa'nte' ƚeqekuye'jij qa nite'ƚe wenink'aihit pa'qu' ƚunye'je'? ¿Me ƚeke' qu' iƚa'xe' qu' ƚunye'je' aka'an in nite' yeqeku'tax?
14 De que adianta, meus irmãos, dizerem que têm fé se não a demonstram por meio de suas ações? Acaso esse tipo de fé pode salvar alguém?
15 Jitejeyumtshenijupi' pa'qu' ewi'ƚe' inejefe'epji' i'nƚi'i pe'qu' inejefekiyi'ipji' pa' Intata in nite' yiwq'axin pe'qu' ƚeqhinataye' qa ham iye pa'qu' ƚaqe'.
15 Se um irmão ou uma irmã necessitar de alimento ou de roupa,
16 Ma' qa ewi'ƚ ekheweli'ƚ pa'qu' nit'ijets: —Ƚe'wis qu' ma'aƚkii, matjanitheni'ƚ neeƚe'en k'uy,— qa' nit'ijets iye: —Eki'ƚju' me'niƚinketi'ƚij qu' eki'ƚju'.— Pakha'an qa nite'ƚe tisij ekewe'en. Qa ¿ƚekpa' weju'ƚij aka' yittaxijets?
16 e vocês disserem: “Até logo e tenha um bom dia; aqueça-se e coma bem”, mas não lhe derem alimento nem roupa, em que isso ajuda?
17 Qa hik ƚunye'j in na'ltax ine'm pa'nte' inqekuyejeyij qa nite'ƚe jiwenink'aihit pa'qu' injunye'je', ma' qa pa' nite' inqekuye'jtaxij qa ham weju'ƚi'ij hik ƚunye'j qu' nawa'm.
17 Como veem, a fé por si mesma, a menos que produza boas obras, está morta.
18 Na'l pa'qu' ewi'ƚe' qu' nit'ij: —Akha' na'l e'm pa'nte' witqekuye'j qa yakha'ƚe qa hink'aihitek ka' yijunye'j. Ets'ethinij pa' ƚunye'j pa'nte' eqekuye'j in nite' ƚenink'aihit qa yakha' qa' k'ethinijek ka'nte' yeqekuye'jij in hikka' ta'ƚets in ink'ayik ka' yijunye'j.—
18 Mas alguém pode argumentar: “Uns têm fé; outros têm obras”. Mostre-me sua fé sem obras e eu, pelas minhas obras, lhe mostrarei minha fé!
19 Akha' in ƚenikfe'lets in ewi'ƚƚe pa' Dios, aka'an hats ƚe'wisijupi'. Qa hikƚe ƚunyejei iye pe' inwo'metets in nikfe'lets iye in ewi'ƚƚe, ma' qa tsalal wetju'ƚ qe nijiwe'yi'm.
19 Você diz crer que há um único Deus. Muito bem! Até os demônios creem nisso e tremem de medo.
20 Jukhew ham nikfe'le'ets. ¿Me ƚisu'un qu' k'ijatshenij in ham weju'ƚi'ij pa'nte' inqekuye'j qu'nte' jinenink'aihite' pa'qu' injunye'je'?
20 Quanta insensatez! Vocês não entendem que a fé sem as obras é inútil?
21 Maxtayitik'i pa' inaqwa'ma'xik'i Abraham'ik'i. Pa' Dios yit'ijets pa'aj in yatsathen pa' Abraham'ik'i qe tek'enik'i pa' yit'ijets ma' qa yilantax pa'aj pa' ƚa's Isaac qa yentaxipji' pa' t'ejuyets na'aj witqisit'ij pa' Dios (altar).
21 Não lembram que nosso antepassado Abraão foi declarado justo por suas ações quando ofereceu seu filho Isaque sobre o altar?
22 Hane'ej hats ƚenikfe'lets pa' Abraham in na'li'm pa'nte' ƚeqekuye'jij pa' Dios qe yaqsiijkii pa' yit'ijets pa'aj, qa in yaqsiijkii pa' yit'ijets ma' qa pa'nte' ƚeqekuye'jij pa' Dios qa lees in t'uunija.
22 Como veem, sua fé e suas ações atuaram juntas e, assim, as ações tornaram a fé completa.
23 In yaqsiijkii aka'an ma' qa hats yasiinik'iha ke' we'nika'ajji' in yit'ij: —Pa' Abraham'ik'i qi in nite' yeqeku' pa' Intata qa hik ta'ƚijupi' pa' Intata in yit'ijets pa' Abraham'ik'i in yatsathen.—(Gn 15:6) Ma' qa hik ta'ƚijupi' in wenit'ijets pa'aj pa' Abraham'ik'i in ƚejuwaika' pa' Dios.
23 E aconteceu exatamente como as Escrituras dizem: “Abraão creu em Deus, e assim foi considerado justo”. Ele até foi chamado amigo de Deus!
24 Ma' hayits hats ƚenikfe'li'ƚets pa' Dios in yit'ijets in yatsathen pa'qu' jukhewe', nite' ewi'ƚƚe in nite' yeqeku' qa in tek'enets iye qe in wenink'aihit iye pa'qu' ƚunye'je'.
24 Vejam que somos declarados justos pelo que fazemos, e não apenas pela fé.
25 Qa hik ƚunye'j iye pe' efu ƚii Rahab pekhe'en natkinkii pe' jukhew. Qa pa' Dios qa yit'ijets in yatsathen qe le'siju'ƚ pa'aj pe' wit'ukinhei, qa yat'inkii qa tujtseika' pa' yilithinji'kii pa'aj.
25 Raabe, a prostituta, é outro exemplo. Ela foi declarada justa por causa de suas ações quando escondeu os mensageiros e os fez sair em segurança por um caminho diferente.
26 Qa hik ƚunye'j iye ha'ne i'nese'n in ikik'ui pa' ƚiƚa'x ma' qa jiwa'm. Qa hik ƚunye'j pa'nte' inqekuye'jij wa'm in nite' jiwenink'aihit pa'qu' injunye'je'.
26 Assim como o corpo sem fôlego está morto, também a fé sem obras está morta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.