Marcos 5
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC
1 Ma' qa yametsteje'm ha' ƚajaika', ha' sehe' ƚii Gadara.
1 Passaram à outra margem do lago, ao território dos gerasenos.
2 Qa in t'ilitju' ha' Jesús qa aje'eƚ namets ha' ewi'ƚ jukhew ta'ƚets ha' nimeƚkuket i'nji' pa' ewi'ƚ espíritu uƚ'ax
2 Assim que saíram da barca, um homem possesso do espírito imundo saiu do cemitério
3 qa i'nji'kii ha' nimeƚkuket. Qa ham pa'qu' ƚeke'ye' qu' nonophe'ƚtaxij, foƚoƚik'itax yemjee,
3 onde tinha seu refúgio e veio-lhe ao encontro. Não podiam atá-lo nem com cadeia, mesmo nos sepulcros,
4 qe olotsij in we'nuihintaxik'i ƚef'iyei ne'ej nijketits (grillos) qa pe' foƚoƚik'il qa ƚokoyei wo'nopheƚtaxijek, qa niwk'itsinƚeji'ijju' qa ƚaq'ajaiji'ijju' pe' foƚoƚik'ilik'i qa pe' nijketits (grillos) qa niwqaƚitji'ijju' iye. Qa ham pa'qu' jukhewe' qu' hik ƚet'unhenye'je' qa' nenyejinju'.
4 pois tinha sido ligado muitas vezes com grilhões e cadeias, mas os despedaçara e ninguém o podia subjugar.
5 Qa week neƚuts qa najai iye yijalki'sƚeji'kii ha' nimeƚkuketii qa ha' uteket iye, qa tayaiƚekii qa wenisa'xjiijje'mkii iye pe' utel.
5 Sempre, dia e noite, andava pelos sepulcros e nos montes, gritando e ferindo-se com pedras.
6 Qa in yi'weniju'ƚ ha' Jesús mexe toxtaxii, qa tekumaxiju'ƚ qa wonokok'eni'ju' ƚ'ejuyi'jii.
6 Vendo Jesus de longe, correu e prostrou-se diante dele, gritando em alta voz:
7 Qa yit'unhetik'i in tayai, qa yit'ij: —¿Inhats'ek in ƚanamyii, Jesús, Ƚa's pa' qiji'ha in Dios? Aka' ƚiiji' pa' Dios qu' nek'iyinij ewets qu' hasu'uj atsawtsheten wat'ij.—
7 Que queres de mim, Jesus, Filho do Deus Altíssimo?Conjuro-te por Deus, que não me atormentes.
8 Hik aka' yit'ij qe ha' Jesús yit'ijets: —¡Ma'ak'uifik'i na' jukhew, espíritu uƚ'ax!—
8 É que Jesus lhe dizia: Espírito imundo, sai deste homem!
9 Ha' Jesús qa nifaakan: —¿Pa'n ii?— Hakha'an qa yeku'ƚ: —Aka'an yii legión, qe yo'lotsi'ƚha.—
9 Perguntou-lhe Jesus: Qual é o teu nome? Respondeu-lhe: Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Pe' inwo'metets olotsij in iyinijetskii ha' Jesús qu' hasu'uj nukinik'ui ha' sehe' ƚetset'ijkii.
10 E pediam-lhe com instância que não os lançasse fora daquela região.
11 Ha' sehe' na'li' ke' olots tafitets taqakiyi'ju' ke' utek ipji'.
11 Ora, uma grande manada de porcos andava pastando ali junto do monte.
12 Pe' inwo'metets qa yit'ijju' in iyinijets iye: —Ets'ukini'ƚii ne' tafitets qa' etswejini'ƚij qu' nek'uyiƚik'i.—
12 E os espíritos suplicavam-lhe: Manda-nos para os porcos, para entrarmos neles.
13 Qa ha' Jesús qa ƚexke'ej. Ma' qa ikik'uifik'i ha' jukhew pe' espíritu uƚ'ets, qa uijiteje'mkii ke' tafitets. Ke' tafitets uja'x yamets wetsjuk mil (2.000), ma' qa wekuma'xijiiju'kii ha' koomo'oijo' i'ni' ha' iweli', qa hikha' qa naxiju' in uikii ke' tafitetsik'i.
13 Jesus lhos permitiu. Então os espíritos imundos, tendo saído, entraram nos porcos; e a manada, de uns dois mil, precipitou-se no mar, afogando-se.
14 Ma' qa he' yejeƚtax ke' tafitets qa wekuma'xkii qa nifelii ha' witset qa he' i'ni' ha' ƚ'ejinqa'wet iye. Ma' qa namii qu' ni'wen kakha' ƚunye'jkii.
14 Fugiram os pastores e narraram o fato na cidade e pelos arredores. Então saíram a ver o que tinha acontecido.
15 Qa in namii ha' i'ni' ha' Jesús qa yi'wen ha' jukhew i'ntaxji' pe' inwo'metets, in i'nju' qa ikesimen, qa hats teqhinatai iye qa hats teik'unei iye, qa hik hakhaa'ija iye hakha' i'ntaxji' pe' milits inwo'metets. Ma' qa nijiwei hekhewe'en.
15 Aproximaram-se de Jesus e viram o possesso assentado, coberto com seu manto e calmo, ele que tinha sido possuído pela Legião. E o pânico apoderou-se deles.
16 Hekhewe' yi'wenijha qa nifelimik'i kakha' ƚunye'jkiiha hakha' i'ntaxji' pe' inwo'metets, qa kekhewe' iye tafitetsik'i ka' ƚunye'jkii.
16 As testemunhas do fato contaram-lhes como havia acontecido isso ao endemoninhado, e o caso dos porcos.
17 Ma' qa hik pa'aj qa iyinijetskii ha' Jesús qu' nakik'ui iye ha' ƚeqe sehe' hekhewe'en.
17 Começaram então a rogar-lhe que se retirasse da sua região.
18 Ha' Jesús in hats i'nji'ju' iye ke' witinhitjii, qa hakha' i'ntaxji' pe' inwo'metets qa iyintaxijets qu' nijayan.
18 Quando ele subia para a barca, veio o que tinha sido possesso e pediu-lhe permissão de acompanhá-lo.
19 Ha' Jesús qa nite'ƚe ƚexke'ej, qa yit'ijets: —Mapilii yijat'ij pe' etsi', pe' etsetifets, qa' enfeli'mik'i week ekewe' wekwek yaqsi'j e'mijkii na' Yatsat'ax'inij, qa pa'n ƚunye'j iye in qi in neq'elet'ej.—
19 Jesus não o admitiu, mas disse-lhe: Vai para casa, para junto dos teus e anuncia-lhes tudo o que o Senhor fez por ti, e como se compadeceu de ti.
20 Ma' qa ik, qa yapeƚek qa nifelji'ju' he' witsetits Decápolis pa'n ƚuk'el kekhewe' wekwek in qitsija in yaqsiimijkii ha' Jesús hakha'an. Ma' qa week qi in yitjuƚaxijpha'mkii.
20 Foi-se ele e começou a publicar, na Decápole, tudo o que Jesus lhe havia feito. E todos se admiravam.
21 In hats yamijiiteje'm iye ke' witinhitjii ha' ƚajaika', qa not'axii iye he' olootsija jukhew qa efuts yeqewuk'un ha' Jesús. Ma' qa hik ta'ƚijupi' ha' Jesús in hik hakha'ƚe amani' ke' qi kaƚi'iiju'.
21 Tendo Jesus navegado outra vez para a margem oposta, de novo afluiu a ele uma grande multidão. Ele se achava à beira do mar, quando
22 Ma' qa namii ha' ewi'ƚ hekhewe' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (oficiales), ƚii Jairo, qa in yi'wen qa wonokok'enetsju' ƚef'iyeyiiju' ha' Jesús.
22 um dos chefes da sinagoga, chamado Jairo, se apresentou e, à sua vista, lançou-se-lhe aos pés,
23 Qa qi in iyinets, qa yit'ij: —Ke' yasi' hats k'esik'i qu' nawa'm. Te'ƚun eku'n wat'ij qu' ku'mipji' qa' net'un qa' iƚa'xe' iye ke' yasi'.—
23 rogando-lhe com insistência: Minha filhinha está nas últimas. Vem, impõe-lhe as mãos para que se salve e viva.
24 Ma' qa ha' Jesús qa yijayan. Qa ƚatsiyik'i iye he' olootsija jukhew qa efuts qa watkatitij wetepji'.
24 Jesus foi com ele e grande multidão o seguia, comprimindo-o.
25 Qa ewi'ƚ ke' efu i'nji'teje'm he' watkatit wetepji', hats tooxik'i pa'aj in wanqaats'e' nite' hamitsik'ui pe' ƚ'athits qa hats yamijets doce (12) ƚeqe'ninqapitsij.
25 Ora, havia ali uma mulher que já por doze anos padecia de um fluxo de sangue.
26 Qa olotsij in yawtshetenji'ij in yeqjunhetinentaxkii pe' olots weihetets witeqjunhetits ƚeiƚets, qa hats naq'axiji' week pekhewe' na'ltaxi'm ƚaq'astayik'i qa ham pa'qu' napaliti'm, yape'enha les in qi'ij.
26 Sofrera muito nas mãos de vários médicos, gastando tudo o que possuía, sem achar nenhum alívio; pelo contrário, piorava cada vez mais.
27 Ke' efu in tek'enjiijkii qa tenifaakateijiiju' ke' yaqsiijkii ha' Jesús, kikhe'en qa ta'ƚii ƚ'anu in wetjuk'etetsji', qa t'eku'mets pa'aj ha' ƚ'uihitjii.
27 Tendo ela ouvido falar de Jesus, veio por detrás, entre a multidão, e tocou-lhe no manto.
28 Qe pa' ƚaqjamtikineye'jkii in yumti'ija qa yit'ij: —Qu' he'yeku'mets na' ƚ'uihitjiiƚe ma' qa hats natsaxpa'lij pa' yaatshe'k.—
28 Dizia ela consigo: Se tocar, ainda que seja na orla do seu manto, estarei curada.
29 Qa hik pakhaa'ijha pe' ƚ'athits qa hamitsik'ui, qa wonoksi'wen in hats hamiikii pa' ƚaatshektax.
29 Ora, no mesmo instante se lhe estancou a fonte de sangue, e ela teve a sensação de estar curada.
30 Ma' qa ha' Jesús qa' hatsƚe yoksi'wen pa'aj pa' ƚet'unha'x in ikfik'i. Qa tetwek'elaxiju'ƚ hekhewe' nijayanik'i, qa yit'ij: —¿Ƚekpa' t'eku'mets ha'ne yuihitjii?—
30 Jesus percebeu imediatamente que saíra dele uma força e, voltando-se para o povo, perguntou: Quem tocou minhas vestes?
31 Qa he' ƚ'ijatshenhei qa yit'ijiju'ƚ: —Hats inek ƚi'wen ene' watkatit wetepji', qa ƚit'ij: ¿Ƚekpa' t'eku'm yiwets?—
31 Responderam-lhe os seus discípulos: Vês que a multidão te comprime e perguntas: Quem me tocou?
32 Qa hakha'ƚe Jesús qa yape'enha yejeƚ ji'teje'mkii hekhewe' yeqewuk'un qe qa' ni'wen kikhe' efu t'eku'mets pa'aj.
32 E ele olhava em derredor para ver quem o fizera.
33 Ma' qa ke' efu qa nikfe'lik'i in hats naxpa'l qa tsalalkii qe nijiwei, qa ikets qa wonokok'enifi ƚef'iyeyiiju' ha' Jesús. Qa tetfeliji'm week pa' ƚunyeejkiiha.
33 Ora, a mulher, atemorizada e trêmula, sabendo o que nela se tinha passado, veio lançar-se-lhe aos pés e contou-lhe toda a verdade.
34 Ha' Jesús qa yit'ijets: —Yasi', pa' nite' eqekuye'j hikpa' ta'ƚets in hats ƚanaxpa'l. Yape ma, hasu'uj e'nijiwei. Pa' qi awtshektax hats ƚanaxpa'lijha.—
34 Mas ele lhe disse: Filha, a tua fé te salvou. Vai em paz e sê curada do teu mal.
35 In mexe iyet ha' Jesús qa namets he' jukhew ta'ƚii ke' ƚetsi' hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo), qa nifeli'm, qa yit'ijets: —Ke' oqwomeki'ik'i hats wa'm. Yape iwejinƚe na' maestro.—
35 Enquanto ainda falava, chegou alguém da casa do chefe da sinagoga, anunciando: Tua filha morreu. Para que ainda incomodas o Mestre?
36 Qa ha' Jesús in yepi'ye' hekhewe'en aka' yit'ijju', qa yit'ijets hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo): —Hasu'uj e'nijiwei, ewi'ƚƚe qu' hasu'uj inqeku'.—
36 Ouvindo Jesus a notícia que era transmitida, dirigiu-se ao chefe da sinagoga: Não temas; crê somente.
37 Qa nite' ƚexke'ej pakhape' iye qu' nijayan, qe uja'xƚe ha' Pedro qa ha' Jacobo (Santiago) qa ha' Juan, Jacobo (Santiago) ƚek'inij.
37 E não permitiu que ninguém o acompanhasse, senão Pedro, Tiago e João, irmão de Tiago.
38 In yamets ke' ƚetsi' hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo), ha' Jesús qa yi'wen hekhewe' t'aiji' qa hekhewe' iye ipju' qa qi in yejtsi'le' wetju'ƚ.
38 Ao chegar à casa do chefe da sinagoga, viu o alvoroço e os que estavam chorando e fazendo grandes lamentações.
39 Qa uyifi ke' wititsi', qa yit'ijji'ju': —¿Inhats'ek in ƚenejtsile'eƚ wetju'ƚ qa ƚapi'ƚju' iye? Nekhe' ome'ƚaski' nite' wa'm, ima'ƚe.—
39 Ele entrou e disse-lhes: Por que todo esse barulho e esses choros? A menina não morreu. Ela está dormindo.
40 Ma' qa talakaxtiiju' ha' Jesús. Qa ha' Jesús qa yuki'nfik'ikii he' weekji' qa uja'xƚe in t'eqe'mets ha' ƚatata qa ke' ƚenene iye qa he' hats ƚijts'eyek, ma' qa uyetsjikii ha' i'ni' ke' ome'ƚaski'.
40 Mas riam-se dele. Contudo, tendo mandado sair todos, tomou o pai e a mãe da menina e os que levava consigo, e entrou onde a menina estava deitada.
41 Qa t'eku'mi' ha' ƚokoi ke' ome'ƚaski', qa yit'ijets: —¡Talita cumi!— Ikji': —Ome'ƚaski', akha' hit'ij ewets, ¡eniipha'm!—
41 Segurou a mão da menina e disse-lhe: Talita cumi, que quer dizer: Menina, ordeno-te, levanta-te!
42 Qa hik akaa'ijha ke' ome'ƚaski' qa niipha'm qa aje'eƚ t'otsjo' iye. Ke' ome'ƚaski' doce (12) ƚeqe'ninqapits. Qa hekhewe' ƚ'alhei qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii.
42 E imediatamente a menina se levantou e se pôs a caminhar {pois contava doze anos}. Eles ficaram assombrados.
43 Ha' Jesús qa yiyajitaxetskiiha, qa yittaxijets qu' hasu'uj nenfeli'ƚi'm pe'ye'. Qa yit'ijets iye qu' netisij pa'qu' ƚaqe' qu' netuj ke' ome'ƚaski'.
43 Ordenou-lhes severamente que ninguém o soubesse, e mandou que lhe dessem de comer.Jesus de Nazaré
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.