Marcos 5
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NAA
1 Ma' qa yametsteje'm ha' ƚajaika', ha' sehe' ƚii Gadara.
1 Jesus e os discípulos chegaram à outra margem do mar, à terra dos gerasenos.
2 Qa in t'ilitju' ha' Jesús qa aje'eƚ namets ha' ewi'ƚ jukhew ta'ƚets ha' nimeƚkuket i'nji' pa' ewi'ƚ espíritu uƚ'ax
2 Ao desembarcar, logo um homem possuído de espírito imundo veio dos túmulos ao encontro de Jesus.
3 qa i'nji'kii ha' nimeƚkuket. Qa ham pa'qu' ƚeke'ye' qu' nonophe'ƚtaxij, foƚoƚik'itax yemjee,
3 Esse homem vivia nos túmulos, e ninguém podia prendê-lo, nem mesmo com correntes.
4 qe olotsij in we'nuihintaxik'i ƚef'iyei ne'ej nijketits (grillos) qa pe' foƚoƚik'il qa ƚokoyei wo'nopheƚtaxijek, qa niwk'itsinƚeji'ijju' qa ƚaq'ajaiji'ijju' pe' foƚoƚik'ilik'i qa pe' nijketits (grillos) qa niwqaƚitji'ijju' iye. Qa ham pa'qu' jukhewe' qu' hik ƚet'unhenye'je' qa' nenyejinju'.
4 Porque, tendo sido muitas vezes preso com correntes e cadeias, as cadeias foram quebradas por ele, e as correntes foram despedaçadas. E ninguém conseguia dominá-lo.
5 Qa week neƚuts qa najai iye yijalki'sƚeji'kii ha' nimeƚkuketii qa ha' uteket iye, qa tayaiƚekii qa wenisa'xjiijje'mkii iye pe' utel.
5 Andava sempre, de noite e de dia, gritando por entre os túmulos e pelos montes, ferindo-se com pedras.
6 Qa in yi'weniju'ƚ ha' Jesús mexe toxtaxii, qa tekumaxiju'ƚ qa wonokok'eni'ju' ƚ'ejuyi'jii.
6 Quando, de longe, viu Jesus, correu e prostrou-se diante dele,
7 Qa yit'unhetik'i in tayai, qa yit'ij: —¿Inhats'ek in ƚanamyii, Jesús, Ƚa's pa' qiji'ha in Dios? Aka' ƚiiji' pa' Dios qu' nek'iyinij ewets qu' hasu'uj atsawtsheten wat'ij.—
7 gritando em alta voz: — O que você quer comigo, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Por Deus, peço-lhe que não me atormente!
8 Hik aka' yit'ij qe ha' Jesús yit'ijets: —¡Ma'ak'uifik'i na' jukhew, espíritu uƚ'ax!—
8 Ele disse isto, porque Jesus tinha dito a ele: “Espírito imundo, saia desse homem!”
9 Ha' Jesús qa nifaakan: —¿Pa'n ii?— Hakha'an qa yeku'ƚ: —Aka'an yii legión, qe yo'lotsi'ƚha.—
9 Então Jesus lhe perguntou: Ele respondeu: — Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Pe' inwo'metets olotsij in iyinijetskii ha' Jesús qu' hasu'uj nukinik'ui ha' sehe' ƚetset'ijkii.
10 E pediu-lhe com insistência que não os mandasse para fora do país.
11 Ha' sehe' na'li' ke' olots tafitets taqakiyi'ju' ke' utek ipji'.
11 Ora, uma grande manada de porcos estava pastando ali pelo monte.
12 Pe' inwo'metets qa yit'ijju' in iyinijets iye: —Ets'ukini'ƚii ne' tafitets qa' etswejini'ƚij qu' nek'uyiƚik'i.—
12 E os espíritos imundos pediram a Jesus: — Mande-nos para os porcos, para que entremos neles.
13 Qa ha' Jesús qa ƚexke'ej. Ma' qa ikik'uifik'i ha' jukhew pe' espíritu uƚ'ets, qa uijiteje'mkii ke' tafitets. Ke' tafitets uja'x yamets wetsjuk mil (2.000), ma' qa wekuma'xijiiju'kii ha' koomo'oijo' i'ni' ha' iweli', qa hikha' qa naxiju' in uikii ke' tafitetsik'i.
13 E Jesus o permitiu. Então, saindo os espíritos imundos, entraram nos porcos. E a manada, que era cerca de dois mil, precipitou-se despenhadeiro abaixo, para dentro do mar, onde se afogaram.
14 Ma' qa he' yejeƚtax ke' tafitets qa wekuma'xkii qa nifelii ha' witset qa he' i'ni' ha' ƚ'ejinqa'wet iye. Ma' qa namii qu' ni'wen kakha' ƚunye'jkii.
14 Os que tratavam dos porcos fugiram e foram anunciá-lo na cidade e pelos campos. Então o povo saiu para ver o que tinha acontecido.
15 Qa in namii ha' i'ni' ha' Jesús qa yi'wen ha' jukhew i'ntaxji' pe' inwo'metets, in i'nju' qa ikesimen, qa hats teqhinatai iye qa hats teik'unei iye, qa hik hakhaa'ija iye hakha' i'ntaxji' pe' milits inwo'metets. Ma' qa nijiwei hekhewe'en.
15 Aproximando-se de Jesus, viram o endemoniado, o que antes estava dominado pela legião, assentado, vestido, em perfeito juízo; e temeram.
16 Hekhewe' yi'wenijha qa nifelimik'i kakha' ƚunye'jkiiha hakha' i'ntaxji' pe' inwo'metets, qa kekhewe' iye tafitetsik'i ka' ƚunye'jkii.
16 Os que haviam presenciado os fatos contaram-lhes o que tinha acontecido ao endemoniado e também falaram a respeito dos porcos.
17 Ma' qa hik pa'aj qa iyinijetskii ha' Jesús qu' nakik'ui iye ha' ƚeqe sehe' hekhewe'en.
17 E começaram a pedir com insistência que Jesus se retirasse da terra deles.
18 Ha' Jesús in hats i'nji'ju' iye ke' witinhitjii, qa hakha' i'ntaxji' pe' inwo'metets qa iyintaxijets qu' nijayan.
18 Quando Jesus estava entrando no barco, aquele que antes estava possuído pelos demônios pediu com insistência que Jesus o deixasse ficar com ele.
19 Ha' Jesús qa nite'ƚe ƚexke'ej, qa yit'ijets: —Mapilii yijat'ij pe' etsi', pe' etsetifets, qa' enfeli'mik'i week ekewe' wekwek yaqsi'j e'mijkii na' Yatsat'ax'inij, qa pa'n ƚunye'j iye in qi in neq'elet'ej.—
19 Jesus, porém, não o permitiu; ao contrário, ordenou-lhe:
20 Ma' qa ik, qa yapeƚek qa nifelji'ju' he' witsetits Decápolis pa'n ƚuk'el kekhewe' wekwek in qitsija in yaqsiimijkii ha' Jesús hakha'an. Ma' qa week qi in yitjuƚaxijpha'mkii.
20 Então ele foi e começou a proclamar em Decápolis tudo o que Jesus lhe tinha feito; e todos se admiravam.
21 In hats yamijiiteje'm iye ke' witinhitjii ha' ƚajaika', qa not'axii iye he' olootsija jukhew qa efuts yeqewuk'un ha' Jesús. Ma' qa hik ta'ƚijupi' ha' Jesús in hik hakha'ƚe amani' ke' qi kaƚi'iiju'.
21 Tendo Jesus voltado de barco para o outro lado, reuniu-se em volta dele uma grande multidão; e ele estava junto do mar.
22 Ma' qa namii ha' ewi'ƚ hekhewe' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (oficiales), ƚii Jairo, qa in yi'wen qa wonokok'enetsju' ƚef'iyeyiiju' ha' Jesús.
22 Então chegou um dos chefes da sinagoga, chamado Jairo, e, vendo-o, prostrou-se aos pés de Jesus
23 Qa qi in iyinets, qa yit'ij: —Ke' yasi' hats k'esik'i qu' nawa'm. Te'ƚun eku'n wat'ij qu' ku'mipji' qa' net'un qa' iƚa'xe' iye ke' yasi'.—
23 e lhe pediu com insistência: — Minha filhinha está morrendo; venha impor as mãos sobre ela, para que seja salva e viva.
24 Ma' qa ha' Jesús qa yijayan. Qa ƚatsiyik'i iye he' olootsija jukhew qa efuts qa watkatitij wetepji'.
24 Jesus foi com ele. Uma grande multidão seguia Jesus, apertando-o de todos os lados.
25 Qa ewi'ƚ ke' efu i'nji'teje'm he' watkatit wetepji', hats tooxik'i pa'aj in wanqaats'e' nite' hamitsik'ui pe' ƚ'athits qa hats yamijets doce (12) ƚeqe'ninqapitsij.
25 Estava ali certa mulher, que, havia doze anos, vinha sofrendo de uma hemorragia.
26 Qa olotsij in yawtshetenji'ij in yeqjunhetinentaxkii pe' olots weihetets witeqjunhetits ƚeiƚets, qa hats naq'axiji' week pekhewe' na'ltaxi'm ƚaq'astayik'i qa ham pa'qu' napaliti'm, yape'enha les in qi'ij.
26 Ela havia padecido muito nas mãos de vários médicos e gastado tudo o que tinha, sem, contudo, melhorar de saúde; pelo contrário, piorava cada vez mais.
27 Ke' efu in tek'enjiijkii qa tenifaakateijiiju' ke' yaqsiijkii ha' Jesús, kikhe'en qa ta'ƚii ƚ'anu in wetjuk'etetsji', qa t'eku'mets pa'aj ha' ƚ'uihitjii.
27 Tendo ouvido a fama de Jesus, a mulher chegou por trás, no meio da multidão, e tocou na capa dele.
28 Qe pa' ƚaqjamtikineye'jkii in yumti'ija qa yit'ij: —Qu' he'yeku'mets na' ƚ'uihitjiiƚe ma' qa hats natsaxpa'lij pa' yaatshe'k.—
28 Porque dizia: “Se eu apenas tocar na roupa dele, ficarei curada.”
29 Qa hik pakhaa'ijha pe' ƚ'athits qa hamitsik'ui, qa wonoksi'wen in hats hamiikii pa' ƚaatshektax.
29 E logo a hemorragia estancou, e ela sentiu no corpo que estava curada daquele mal.
30 Ma' qa ha' Jesús qa' hatsƚe yoksi'wen pa'aj pa' ƚet'unha'x in ikfik'i. Qa tetwek'elaxiju'ƚ hekhewe' nijayanik'i, qa yit'ij: —¿Ƚekpa' t'eku'mets ha'ne yuihitjii?—
30 Jesus, reconhecendo imediatamente que dele havia saído poder, virando-se no meio da multidão, perguntou:
31 Qa he' ƚ'ijatshenhei qa yit'ijiju'ƚ: —Hats inek ƚi'wen ene' watkatit wetepji', qa ƚit'ij: ¿Ƚekpa' t'eku'm yiwets?—
31 Os discípulos responderam: — O senhor está vendo que a multidão o aperta e ainda pergunta: “Quem me tocou?”
32 Qa hakha'ƚe Jesús qa yape'enha yejeƚ ji'teje'mkii hekhewe' yeqewuk'un qe qa' ni'wen kikhe' efu t'eku'mets pa'aj.
32 Ele, porém, olhava ao redor para ver quem tinha feito aquilo.
33 Ma' qa ke' efu qa nikfe'lik'i in hats naxpa'l qa tsalalkii qe nijiwei, qa ikets qa wonokok'enifi ƚef'iyeyiiju' ha' Jesús. Qa tetfeliji'm week pa' ƚunyeejkiiha.
33 Então a mulher, amedrontada e trêmula, ciente do que lhe havia acontecido, veio, prostrou-se diante de Jesus e declarou-lhe toda a verdade.
34 Ha' Jesús qa yit'ijets: —Yasi', pa' nite' eqekuye'j hikpa' ta'ƚets in hats ƚanaxpa'l. Yape ma, hasu'uj e'nijiwei. Pa' qi awtshektax hats ƚanaxpa'lijha.—
34 Então Jesus lhe disse:
35 In mexe iyet ha' Jesús qa namets he' jukhew ta'ƚii ke' ƚetsi' hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo), qa nifeli'm, qa yit'ijets: —Ke' oqwomeki'ik'i hats wa'm. Yape iwejinƚe na' maestro.—
35 Enquanto Jesus ainda falava, chegaram alguns da casa do chefe da sinagoga, dizendo: — A sua filha já morreu; por que você ainda incomoda o Mestre?
36 Qa ha' Jesús in yepi'ye' hekhewe'en aka' yit'ijju', qa yit'ijets hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo): —Hasu'uj e'nijiwei, ewi'ƚƚe qu' hasu'uj inqeku'.—
36 Mas Jesus, sem levar em conta tais palavras, disse ao chefe da sinagoga:
37 Qa nite' ƚexke'ej pakhape' iye qu' nijayan, qe uja'xƚe ha' Pedro qa ha' Jacobo (Santiago) qa ha' Juan, Jacobo (Santiago) ƚek'inij.
37 Jesus não permitiu que ninguém o acompanhasse, a não ser Pedro e os irmãos Tiago e João.
38 In yamets ke' ƚetsi' hakha' witlijtsitjii tenek'enhe'yij (Jairo), ha' Jesús qa yi'wen hekhewe' t'aiji' qa hekhewe' iye ipju' qa qi in yejtsi'le' wetju'ƚ.
38 Chegando à casa do chefe da sinagoga, Jesus viu o alvoroço, os que choravam e os que pranteavam muito.
39 Qa uyifi ke' wititsi', qa yit'ijji'ju': —¿Inhats'ek in ƚenejtsile'eƚ wetju'ƚ qa ƚapi'ƚju' iye? Nekhe' ome'ƚaski' nite' wa'm, ima'ƚe.—
39 Ao entrar, disse:
40 Ma' qa talakaxtiiju' ha' Jesús. Qa ha' Jesús qa yuki'nfik'ikii he' weekji' qa uja'xƚe in t'eqe'mets ha' ƚatata qa ke' ƚenene iye qa he' hats ƚijts'eyek, ma' qa uyetsjikii ha' i'ni' ke' ome'ƚaski'.
40 E riam-se dele. Mas Jesus, mandando que todos saíssem, levou consigo o pai e a mãe da criança e os que vieram com ele e entrou onde ela estava.
41 Qa t'eku'mi' ha' ƚokoi ke' ome'ƚaski', qa yit'ijets: —¡Talita cumi!— Ikji': —Ome'ƚaski', akha' hit'ij ewets, ¡eniipha'm!—
41 Tomando a criança pela mão, disse:
42 Qa hik akaa'ijha ke' ome'ƚaski' qa niipha'm qa aje'eƚ t'otsjo' iye. Ke' ome'ƚaski' doce (12) ƚeqe'ninqapits. Qa hekhewe' ƚ'alhei qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii.
42 Imediatamente a menina, que tinha doze anos, se levantou e começou a andar. Então todos ficaram muito admirados.
43 Ha' Jesús qa yiyajitaxetskiiha, qa yittaxijets qu' hasu'uj nenfeli'ƚi'm pe'ye'. Qa yit'ijets iye qu' netisij pa'qu' ƚaqe' qu' netuj ke' ome'ƚaski'.
43 Mas Jesus ordenou-lhes expressamente que ninguém o soubesse. E mandou que dessem de comer à menina.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.