Marcos 3
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT
1 Ha' Jesús qa uyifi iye ke' witlijtsitjii, qa hik hakha'a' ha' ewi'ƚ jukhew yisƚax ka' ƚokoyik'i.
1 Em outra ocasião, Jesus entrou na sinagoga e notou que havia ali um homem com uma das mãos deformada.
2 He' jukhew yejeƚijju' qe qa' ni'wenij qu' niƚinji' in mexe witwapiihijiitax (sábado), hats'inha qu' ƚeke'ye' qu' nit'ijets qu' uƚ'axe' qu' naqsiijkii aka'an.
2 Os inimigos de Jesus o observavam atentamente. Se ele curasse a mão do homem, planejavam acusá-lo, pois era sábado.
3 Ma' qa ha' Jesús qa yit'ijets ha' jukhew yisƚax ka' ƚokoyik'i: —Eniipha'm. Ats'ap'ayi'i' hane'e'in ha'ne ƚeqewuk'uji'.—
3 Jesus disse ao homem com a mão deformada: “Venha e fique diante de todos”.
4 Qa ha' Jesús qa nifaakanji'ju' hekhewe'en: —¿Ƚekpa' ƚeke' qu' jintaqsiijkii ha'ne witwapiihijiiji' (sábado)? ¿Me pa' ƚe'wis, me i'nƚi'i pa' uƚ'ax? ¿Me jitiƚin pa'qu' ewi'ƚe', me i'nƚi'i qu' jintalan?— Qa hamƚe yeku'ƚe' hekhewe'en.
4 Em seguida, voltou-se para seus críticos e perguntou: “O que a lei permite fazer no sábado? O bem ou o mal? Salvar uma vida ou destruí-la?”. Eles ficaram em silêncio.
5 Ha' Jesús qa yeeƚji'teje'm hekhewe'en lesƚe in nayu'kii qa ika'metkii iye qe ta'ƚijupi' hekhewe'en in t'units pe' ƚatawjets qa nite' nek'enheyu'ets. Ma' qa yit'ijets ha' jukhew: —Ijin na' okoi.— Qa yijin ha' ƚokoi qa aje'eƚ naxpa'l.
5 Jesus olhou para os que estavam ao seu redor, irado e muito triste pelo coração endurecido deles. Então disse ao homem: “Estenda a mão”. O homem estendeu a mão, e ela foi restaurada.
6 Ma' qa ikfik'ikii he' fariseol qa aje'eƚ tafaakate'yi'ƚijju' he' tek'enetsek ha' Herodes pa'qu' ƚeqfenyejeyi'ij qu' nilan ha' Jesús.
6 No mesmo instante, os fariseus saíram e se reuniram com os membros do partido de Herodes para tramar um modo de matá-lo.
7 Ha' Jesús qa ikik'ui iye hakha' i'ntaxi', qa ƚijts'eyek he' ƚ'ijatshenhei in ikiiju' ke' qi kaƚi'. Qa' olootsija iye he' nijayanik'i he' ta'ƚi' ha' sehe' Galilea qa he' ta'ƚiyek ha' sehe' Judea
7 Jesus saiu para o mar com seus discípulos, e uma grande multidão os seguiu. Vinham de todas as partes da Galileia, da Judeia,
8 qa he' ta'ƚii ha' Jerusalén, qa he' ta'ƚiyek ha' sehe' Idumea, qa he' neƚu'uju'ƚ ta'ƚii hakha' ƚajaika' ai ha' haqqi' Jordán, qa hekhewe' ta'ƚiyek he' metitsi'm he' witsetits Tiro qa ha' ha' Sidón, qe in i'ye'ej wetju'ƚ week ke' yaqsiijkii ha' Jesús, ma' qa namii.
8 de Jerusalém, da Idumeia, do leste do rio Jordão e até de lugares distantes ao norte, como Tiro e Sidom. A notícia de seus milagres havia se espalhado para longe, e um grande número de pessoas vinha vê-lo.
9 Ha' Jesús qa yiyaji'ijets he' ƚ'ijatshenhei qu' nimetinheti'm ewi'ƚe' witinhitjiye' hats'inha qa'nte' puk'uyi'ik'ui he' namii,
9 Jesus instruiu seus discípulos a prepararem um barco para evitar que a multidão o esmagasse.
10 qe in hats olots he' niƚinju', ma' qa he' week wanqaats'eju' hats watkatitij wetepji' in yisu'un qu' net'eku'mets.
10 Havia curado muitos naquele dia, e os enfermos se empurravam para chegar até ele e tocá-lo.
11 Qa week pe' i'nji' pe' inwo'metets in yi'wenji'ij ha' Jesús qa wonokok'enjiiju' ƚ'ejuyi'jii, qa tayaiji'ij, qa yitji'jij: —¡Akha' Ƚaa'sija pa' Dios!—
11 E, sempre que o viam, os espíritos impuros se atiravam no chão na frente dele e gritavam: “Você é o Filho de Deus!”.
12 Qa ha' Jesús qa yaq'ayinji'jij qa yitjiijets qu' hasu'uj nenfel pekhewe'en pakha' ƚunyee'jija hakha'an.
12 Jesus, porém, lhes dava ordens severas para que não revelassem quem ele era.
13 Ha' Jesús qa ikik'ipha'm ke' utek, qa hik hakha'a' qa yejeƚiiji' qa taya'yiiji'kii he' yisu'un qa ikji'jetspha'm ha' i'ni' qa ewi'ƚ i'ni'ƚi'.
13 Depois, Jesus subiu a um monte e chamou aqueles que ele desejava que o acompanhassem, e eles foram.
14 Ma' qa t'eku'miiji'kii he' doce (12) jukhew, hats'inha qu' hik hekhewe'ye' qu' ƚijts'eyek'ekii qa hik hekhewe'ye' iye qu' nukinkii qa' nenfel ke' ƚe'lijei,
14 Escolheu doze e os chamou seus apóstolos, para que o seguissem e fossem enviados para anunciar sua mensagem,
15 qa qu' netisij iye pa'qu' ƚet'unhaxitsijup qu' nukinfik'ikii pe' inwo'metets.
15 e lhes deu autoridade para expulsar demônios.
16 Enewe'en ƚiyits hekhewe' doce (12) t'eku'miiji'kii: Hakha' Simón (hikha' ƚenqii iye Pedro),
16 Estes foram os doze que ele escolheu: Simão, a quem ele chamou Pedro,
17 ha' Jacobo (Santiago) ƚa's ha' Zebedeo qa ha' ƚek'inij Juan, (hik hekhewe' ha' Jesús ƚeqiyitsij Boanerges, ikji': “ƚelits na'aj tejen”),
17 Tiago e João, filhos de Zebedeu, aos quais deu o nome de Boanerges, que significa “filhos do trovão”,
18 qa ha' Andrés, ha' Felipe, ha' Bartolomé, ha' Mateo, ha' Tomás, ha' Jacobo (Santiago) ƚa's ha' Alfeo, ha' Tadeo, ha' Simón hikha' i'nji'teje'm pa'aj pe' ƚiyits cananita neqwumhiyu'taxij pa'aj pe' Roma ƚeiƚets
18 André, Filipe, Bartolomeu, Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu, Tadeu, Simão, o cananeu,
19 qa kakha' iye Judas Iscariote. Hikka' t'ihinij ha' Jesús.
19 Judas Iscariotes, que depois o traiu.
20 Ma' qa i'nk'aƚe ha' Jesús qa uyifi ke' wititsi', qa hik hakha'a' iye qa k'aƚaƚij iye he' olots jukhew qa efuts, ma' qa nite' ƚeke' qu' netek ha' Jesús qa he' ƚ'ijatshenhei iye.
20 Certo dia, Jesus entrou numa casa, e as multidões começaram a se juntar outra vez. Logo, ele e seus discípulos não tinham tempo nem para comer.
21 He' ƚejefets in nikfe'lets aka'an in ƚunye'jkii ha' Jesús, qa nektaxii qu' neka'x, qe titijiti'yijets in hats nite' teik'uneikii.
21 Quando os familiares de Jesus souberam o que estava acontecendo, tentaram impedi-lo de continuar. “Está fora de si”, diziam.
22 Qa hekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei ta'ƚii ha' Jerusalén qa yit'ijju'ek: —¡Nakha'an i'nji' pa' Beelzebú! hikpa' ƚatata pe' inwo'metets qa hikpa' ta'ƚijets pa' ƚet'unha'x in yukinik'uifik'ikii pe' inwo'metets.—
22 Então os mestres da lei, que tinham vindo de Jerusalém, disseram: “Está possuído por Belzebu, príncipe dos demônios. É dele que recebe poder para expulsar demônios”.
23 Ma' qa ha' Jesús qa taya'yii hekhewe'en, qa nifeli'm ka' yejeyumtshenijupi', qa yit'ij: —¿Pa'n ƚunye'j na' Satanás qu' ƚakha' ye'ƚe ƚete'm qu' ne'nukinƚefik'i?
23 Jesus os chamou e respondeu com uma comparação: “Como é possível Satanás expulsar Satanás?”, perguntou.
24 Pa'qu' ewi'ƚe' witset qu' nawatk'esa'xju' qa' napilƚe wetju'ƚkii, pakha'an qa nite' ƚeke' qu' nape.
24 “Um reino dividido internamente será destruído.
25 Pe'qu' ewi'ƚe' wititsi'ye' in watk'esa'xju' qa wapilƚe wetju'ƚkii, nite' ƚeke' iye qu' pakhaayi'ij qu' ewi'ƚ na'ni'.
25 Da mesma forma, uma família dividida contra si mesma se desintegrará.
26 Qa na' Satanás qu' neqet'ets wetju'ƚkii qa qu' napilƚe wetju'ƚkii iye, nite' ƚeke' qu' pakhaayi'ij qu' na'ni', ma' qa' aje'eƚ hame'.
26 E, se Satanás está dividido e luta contra si mesmo, não pode se manter de pé; está acabado.
27 Qa hamƚe pa'qu' ewi'ƚe' qu' nuyetsji' pe'qu' ƚetsi'ye' pa'qu' ewi'ƚe' jukhewe' t'un ma' qa' nenitka'mij pe'qu' ƚewekwekitse' qu' nite' nojoye' qu' nophe'ƚ, nophe'ƚ yijat'ij ma' qa' hayitse' qa' ƚeke'ye' qu' neka'xik'ui pe'qu' ƚewekwekitse'.
27 Quem tem poder para entrar na casa de um homem forte e saquear seus bens? Somente alguém ainda mais forte, alguém capaz de amarrá-lo e saquear sua casa.
28 Yijaa'ija aka' hit'iƚij ewets, in week pa'qu' ƚunye'je'ƚe qu' ƚewuƚ'axe' ene' jukhew qa efuts iye in ƚeke' qu' netwumhiti'yik'ui, qa week iye pe'qu' ƚe'lijeye' in uƚ'etstaxik'i qa ƚeke' iye qu' netwumhiti'yik'ui.
28 “Eu lhes digo a verdade: todo pecado e toda blasfêmia podem ser perdoados,
29 Qa pakha'ƚe qu' uƚ'axi'ik'i pa'qu' ƚ'anye'ji'ij na' Espíritu Santo qa' nite' ƚeke'ye' qu' niwu'mik'ui aka'an, ma' qa' hik aka'ƚe qu' ƚunye'je' qa' amane'ƚi'ij week ƚahatsiyij.—
29 mas quem blasfemar contra o Espírito Santo jamais será perdoado. Esse é um pecado com consequências eternas.”
30 Ha' Jesús in yit'ijets aka'an hekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, qe hekhewe'en yit'ijju': —Nakha'an i'nji' pa' ewi'ƚ espíritu uƚ'ax.—
30 Ele disse isso porque afirmavam: “Está possuído por um espírito impuro”.
31 Ma' qa namii ke' ƚenene qa he' ƚek'injats iye ha' Jesús, qa amaneiƚefik'i, qa iyintaxii qu' nak'ekuniifik'i.
31 Então a mãe e os irmãos de Jesus foram vê-lo. Ficaram do lado de fora e mandaram alguém avisá-lo para sair e falar com eles.
32 Qa hekhewe' i'nijup k'ooyijji' ha' Jesús, qa nifeli'm, qa yit'ijets: —Ke' enene qa he' ek'injats amaneifik'i, qa iyintax ei.—
32 Havia muitas pessoas sentadas ao seu redor, e alguém disse: “Sua mãe e seus irmãos estão lá fora e o procuram”.
33 Ha' Jesús qa yit'ij: —¿Ƚek pekhe' nene qa ƚek pekhewe' k'injats iye?—
33 Jesus respondeu: “Quem é minha mãe? Quem são meus irmãos?”.
34 Qa yeeƚipji' he' k'ooyijji' in i'nijup, qa yit'ij: —Enewe'en hik enewe' nene qa k'injats iye.
34 Então olhou para aqueles que estavam ao seu redor e disse: “Vejam, estes são minha mãe e meus irmãos.
35 Qe pa'qu' ƚunye'je' qu' naqsiijkii pa'qu' nisu'un na' Dios, pakha'an k'inij qa k'inja' iye qa nene iye.—
35 Quem faz a vontade de Deus é meu irmão, minha irmã e minha mãe”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.