Marcos 3
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NTLH
1 Ha' Jesús qa uyifi iye ke' witlijtsitjii, qa hik hakha'a' ha' ewi'ƚ jukhew yisƚax ka' ƚokoyik'i.
1 Jesus foi outra vez à sinagoga . Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada.
2 He' jukhew yejeƚijju' qe qa' ni'wenij qu' niƚinji' in mexe witwapiihijiitax (sábado), hats'inha qu' ƚeke'ye' qu' nit'ijets qu' uƚ'axe' qu' naqsiijkii aka'an.
2 Estavam também na sinagoga algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei ; por isso ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar o homem no sábado.
3 Ma' qa ha' Jesús qa yit'ijets ha' jukhew yisƚax ka' ƚokoyik'i: —Eniipha'm. Ats'ap'ayi'i' hane'e'in ha'ne ƚeqewuk'uji'.—
3 Ele disse para o homem:
4 Qa ha' Jesús qa nifaakanji'ju' hekhewe'en: —¿Ƚekpa' ƚeke' qu' jintaqsiijkii ha'ne witwapiihijiiji' (sábado)? ¿Me pa' ƚe'wis, me i'nƚi'i pa' uƚ'ax? ¿Me jitiƚin pa'qu' ewi'ƚe', me i'nƚi'i qu' jintalan?— Qa hamƚe yeku'ƚe' hekhewe'en.
4 E perguntou aos outros: Ninguém respondeu nada.
5 Ha' Jesús qa yeeƚji'teje'm hekhewe'en lesƚe in nayu'kii qa ika'metkii iye qe ta'ƚijupi' hekhewe'en in t'units pe' ƚatawjets qa nite' nek'enheyu'ets. Ma' qa yit'ijets ha' jukhew: —Ijin na' okoi.— Qa yijin ha' ƚokoi qa aje'eƚ naxpa'l.
5 Então Jesus olhou zangado e triste para eles porque não queriam entender. E disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
6 Ma' qa ikfik'ikii he' fariseol qa aje'eƚ tafaakate'yi'ƚijju' he' tek'enetsek ha' Herodes pa'qu' ƚeqfenyejeyi'ij qu' nilan ha' Jesús.
6 Logo depois os fariseus saíram dali e, junto com as pessoas do partido de Herodes , começaram a fazer planos para matar Jesus.
7 Ha' Jesús qa ikik'ui iye hakha' i'ntaxi', qa ƚijts'eyek he' ƚ'ijatshenhei in ikiiju' ke' qi kaƚi'. Qa' olootsija iye he' nijayanik'i he' ta'ƚi' ha' sehe' Galilea qa he' ta'ƚiyek ha' sehe' Judea
7 Jesus e os discípulos foram até o lago da Galileia. Junto com ele ia muita gente da Galileia, da Judeia,
8 qa he' ta'ƚii ha' Jerusalén, qa he' ta'ƚiyek ha' sehe' Idumea, qa he' neƚu'uju'ƚ ta'ƚii hakha' ƚajaika' ai ha' haqqi' Jordán, qa hekhewe' ta'ƚiyek he' metitsi'm he' witsetits Tiro qa ha' ha' Sidón, qe in i'ye'ej wetju'ƚ week ke' yaqsiijkii ha' Jesús, ma' qa namii.
8 de Jerusalém, da Idumeia, do lado leste do rio Jordão e da região de Tiro e de Sidom. Todos iam ao encontro de Jesus porque ouviam falar a respeito das coisas que ele fazia.
9 Ha' Jesús qa yiyaji'ijets he' ƚ'ijatshenhei qu' nimetinheti'm ewi'ƚe' witinhitjiye' hats'inha qa'nte' puk'uyi'ik'ui he' namii,
9 Jesus pediu aos discípulos que arranjassem um barco para ele a fim de não ser esmagado pela multidão.
10 qe in hats olots he' niƚinju', ma' qa he' week wanqaats'eju' hats watkatitij wetepji' in yisu'un qu' net'eku'mets.
10 Pois ele estava curando tanta gente, que todos os doentes se juntavam em volta dele para tocá-lo.
11 Qa week pe' i'nji' pe' inwo'metets in yi'wenji'ij ha' Jesús qa wonokok'enjiiju' ƚ'ejuyi'jii, qa tayaiji'ij, qa yitji'jij: —¡Akha' Ƚaa'sija pa' Dios!—
11 E as pessoas que tinham espíritos maus, ao verem Jesus, caíam aos pés dele e gritavam: — O senhor é o Filho de Deus!
12 Qa ha' Jesús qa yaq'ayinji'jij qa yitjiijets qu' hasu'uj nenfel pekhewe'en pakha' ƚunyee'jija hakha'an.
12 Mas Jesus proibiu duramente os espíritos de dizerem quem ele era.
13 Ha' Jesús qa ikik'ipha'm ke' utek, qa hik hakha'a' qa yejeƚiiji' qa taya'yiiji'kii he' yisu'un qa ikji'jetspha'm ha' i'ni' qa ewi'ƚ i'ni'ƚi'.
13 Jesus subiu um monte, chamou os que ele quis, e eles foram para perto dele.
14 Ma' qa t'eku'miiji'kii he' doce (12) jukhew, hats'inha qu' hik hekhewe'ye' qu' ƚijts'eyek'ekii qa hik hekhewe'ye' iye qu' nukinkii qa' nenfel ke' ƚe'lijei,
14 Então escolheu doze homens para ficarem com ele e serem enviados para anunciar o evangelho . A esses doze ele chamou de apóstolos .
15 qa qu' netisij iye pa'qu' ƚet'unhaxitsijup qu' nukinfik'ikii pe' inwo'metets.
15 Eles receberam autoridade para expulsar demônios.
16 Enewe'en ƚiyits hekhewe' doce (12) t'eku'miiji'kii: Hakha' Simón (hikha' ƚenqii iye Pedro),
16 Os doze foram estes: Simão, a quem Jesus deu o nome de Pedro;
17 ha' Jacobo (Santiago) ƚa's ha' Zebedeo qa ha' ƚek'inij Juan, (hik hekhewe' ha' Jesús ƚeqiyitsij Boanerges, ikji': “ƚelits na'aj tejen”),
17 Tiago e João, filhos de Zebedeu (a estes ele deu o nome de Boanerges, que quer dizer “Filhos do Trovão”);
18 qa ha' Andrés, ha' Felipe, ha' Bartolomé, ha' Mateo, ha' Tomás, ha' Jacobo (Santiago) ƚa's ha' Alfeo, ha' Tadeo, ha' Simón hikha' i'nji'teje'm pa'aj pe' ƚiyits cananita neqwumhiyu'taxij pa'aj pe' Roma ƚeiƚets
18 André, Filipe, Bartolomeu, Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu; Tadeu, Simão, o nacionalista;
19 qa kakha' iye Judas Iscariote. Hikka' t'ihinij ha' Jesús.
19 e Judas Iscariotes, que traiu Jesus.
20 Ma' qa i'nk'aƚe ha' Jesús qa uyifi ke' wititsi', qa hik hakha'a' iye qa k'aƚaƚij iye he' olots jukhew qa efuts, ma' qa nite' ƚeke' qu' netek ha' Jesús qa he' ƚ'ijatshenhei iye.
20 Quando Jesus foi para casa, uma grande multidão se ajuntou de novo, e era tanta gente, que ele e os discípulos não tinham tempo nem para comer.
21 He' ƚejefets in nikfe'lets aka'an in ƚunye'jkii ha' Jesús, qa nektaxii qu' neka'x, qe titijiti'yijets in hats nite' teik'uneikii.
21 Os parentes de Jesus souberam disso e foram buscá-lo porque algumas pessoas estavam dizendo que ele estava louco.
22 Qa hekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei ta'ƚii ha' Jerusalén qa yit'ijju'ek: —¡Nakha'an i'nji' pa' Beelzebú! hikpa' ƚatata pe' inwo'metets qa hikpa' ta'ƚijets pa' ƚet'unha'x in yukinik'uifik'ikii pe' inwo'metets.—
22 Alguns mestres da Lei, que tinham vindo de Jerusalém, diziam: — Ele está dominado por
23 Ma' qa ha' Jesús qa taya'yii hekhewe'en, qa nifeli'm ka' yejeyumtshenijupi', qa yit'ij: —¿Pa'n ƚunye'j na' Satanás qu' ƚakha' ye'ƚe ƚete'm qu' ne'nukinƚefik'i?
23 Então Jesus chamou todos e começou a ensiná-los por meio de parábolas. Ele dizia:
24 Pa'qu' ewi'ƚe' witset qu' nawatk'esa'xju' qa' napilƚe wetju'ƚkii, pakha'an qa nite' ƚeke' qu' nape.
24 O país que se divide em grupos que lutam entre si certamente será destruído.
25 Pe'qu' ewi'ƚe' wititsi'ye' in watk'esa'xju' qa wapilƚe wetju'ƚkii, nite' ƚeke' iye qu' pakhaayi'ij qu' ewi'ƚ na'ni'.
25 Se uma família se divide, e as pessoas que fazem parte dela começam a lutar entre si, ela será destruída.
26 Qa na' Satanás qu' neqet'ets wetju'ƚkii qa qu' napilƚe wetju'ƚkii iye, nite' ƚeke' qu' pakhaayi'ij qu' na'ni', ma' qa' aje'eƚ hame'.
26 Se o reino de Satanás se dividir em grupos, e esses grupos lutarem entre si, o reino não continuará a existir, mas será destruído.
27 Qa hamƚe pa'qu' ewi'ƚe' qu' nuyetsji' pe'qu' ƚetsi'ye' pa'qu' ewi'ƚe' jukhewe' t'un ma' qa' nenitka'mij pe'qu' ƚewekwekitse' qu' nite' nojoye' qu' nophe'ƚ, nophe'ƚ yijat'ij ma' qa' hayitse' qa' ƚeke'ye' qu' neka'xik'ui pe'qu' ƚewekwekitse'.
27 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar o que ele tem em casa.
28 Yijaa'ija aka' hit'iƚij ewets, in week pa'qu' ƚunye'je'ƚe qu' ƚewuƚ'axe' ene' jukhew qa efuts iye in ƚeke' qu' netwumhiti'yik'ui, qa week iye pe'qu' ƚe'lijeye' in uƚ'etstaxik'i qa ƚeke' iye qu' netwumhiti'yik'ui.
28 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: os pecados que as pessoas cometem ou as
29 Qa pakha'ƚe qu' uƚ'axi'ik'i pa'qu' ƚ'anye'ji'ij na' Espíritu Santo qa' nite' ƚeke'ye' qu' niwu'mik'ui aka'an, ma' qa' hik aka'ƚe qu' ƚunye'je' qa' amane'ƚi'ij week ƚahatsiyij.—
29 Mas as blasfêmias contra o Espírito Santo nunca serão perdoadas porque a culpa desse pecado dura para sempre.
30 Ha' Jesús in yit'ijets aka'an hekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, qe hekhewe'en yit'ijju': —Nakha'an i'nji' pa' ewi'ƚ espíritu uƚ'ax.—
30 Jesus falou assim porque diziam que ele estava dominado por um espírito mau.
31 Ma' qa namii ke' ƚenene qa he' ƚek'injats iye ha' Jesús, qa amaneiƚefik'i, qa iyintaxii qu' nak'ekuniifik'i.
31 Em seguida a mãe e os irmãos de Jesus chegaram; eles ficaram do lado de fora e mandaram chamá-lo.
32 Qa hekhewe' i'nijup k'ooyijji' ha' Jesús, qa nifeli'm, qa yit'ijets: —Ke' enene qa he' ek'injats amaneifik'i, qa iyintax ei.—
32 Muita gente estava sentada em volta dele, e algumas pessoas lhe disseram: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora, procurando o senhor.
33 Ha' Jesús qa yit'ij: —¿Ƚek pekhe' nene qa ƚek pekhewe' k'injats iye?—
33 Jesus perguntou:
34 Qa yeeƚipji' he' k'ooyijji' in i'nijup, qa yit'ij: —Enewe'en hik enewe' nene qa k'injats iye.
34 Aí olhou para as pessoas que estavam sentadas em volta dele e disse:
35 Qe pa'qu' ƚunye'je' qu' naqsiijkii pa'qu' nisu'un na' Dios, pakha'an k'inij qa k'inja' iye qa nene iye.—
35 Pois quem faz a vontade de Deus é meu irmão, minha irmã e minha mãe.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.