Gálatas 4

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Aka' hisu'un qu' hit'iƚij ewets, qu' nana'l pa'qu' ewi'ƚe' wita'se' qu' netesti'yij hatse' qu' naya'xij pe' wekwek. Qa mexeƚe omeƚa's qa hik ta'ƚijupi' in mexe hik ƚunye'j na'aj witqejkunenek pakha'an in yemjeetax in week tenek'enhe'yij.
1 Explico-me: enquanto o herdeiro é menor, em nada difere do escravo, ainda que seja senhor de tudo,
2 Na'l pa'qu' jukhewe' i'nƚi'i pe'qu' efuye' qu' mexe nejeƚijets week pe' wekwek yamijii in hats yafits pe' ƚeqe'ninqapits ƚeqjeyumtshenek pa' ƚatata, ma' qa' netisij.
2 mas está sob tutores e administradores, até o tempo determinado por seu pai.
3 Qa hik aka' ƚunye'j pa'aj inekhewel in mexe hik injunyejei qu' jomehetse' qa mexe yatsat'ets inipji' kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i.
3 Assim também nós, quando menores, estávamos escravizados pelos rudimentos do mundo.
4 Qa in hats yamets ƚahats'ij qa pa' Dios qa nukinju' ha' Ƚa's qa uiji'teje'm pe' ewi'ƚ efu qa hik pekhe' ta'ƚets in nekfik'i. In nam pa'aj qa te'weyik'uiju' iye pa'aj kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley).
4 Mas quando veio a plenitude dos tempos, Deus enviou seu Filho, que nasceu de uma mulher e nasceu submetido a uma lei,
5 Nam qe qa' nijanin pa' ƚajanye'j qu' ƚeke'ye' qu' jiniwejin in jiyophe'ƚtaxju' ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) ma' qa' ƚeke'ye' qu' jinaqsi'j qa' ƚelitse'inij pa' Dios.
5 a fim de remir os que estavam sob a lei, para que recebêssemos a sua adoção.
6 Inekhewel hats ƚelits inijha pa' Dios. Qa hik ta'ƚijupi' in yukin ji'teje'm pe' intawjets pa' ƚeqe Espíritu ha' Ƚa's. Qa pa' Espíritu Santo in i'n i'nitji'teje'm qa jitit'ijiipha'm: —Tata.—
6 A prova de que sois filhos é que Deus enviou aos vossos corações o Espírito de seu Filho, que clama: Aba, Pai!
7 Qa hik ta'ƚijupi' akha' hane'ej hats ƚas'ej pa' Dios. Hats nite' e'witƚinek'ij. Qa in hats ƚas'ej qa pa' Dios qa' neƚisij hatse' pe' hats nifel pa'aj qe ta'ƚets ha' Cristo.
7 Portanto já não és escravo, mas filho. E, se és filho, então também herdeiro por Deus.
8 Tooxik'i ekheweli'ƚ mente' ƚenikfe'li'ƚets pa' Dios, mexe ƚeƚinheyi'ƚ ej pekhewe' ƚumtitaxi'ƚ qu' diositse'.
8 Outrora, é certo, desconhecendo a Deus, servíeis aos que na realidade não são deuses.
9 Qa hane'ej qa hats ƚenikfe'li'ƚets pa' Dios, ye' qete'e' les ƚe'wis yijat'ij qu' hit'ij, hats nikfe'li'ƚ ewets pa' Dios. ¿Qa inhats'ek in ƚapiliƚets iye kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i? Ham ƚet'unhaxitse' qa ham weju'ƚi'ij iye. ¿Ye' me ƚisu'uni'ƚ qu' natsat'etsi'ƚ ej qa' ƚeƚinheyi'iƚ ej iye?
9 Agora, porém, conhecendo a Deus, ou melhor, sendo conhecidos por Deus, como é que tornais aos rudimentos fracos e miseráveis, querendo de novo escravizar-vos a eles?
10 Hane'ej ekheweli'ƚ ƚaqsiiƚijkii qa ƚiwqinheti'ƚji' na'aj neƚu qe yamets, ne'ej juwelji', na'aj ƚahats'ij qe k'uy qa in elejei iye qa in yamets iye na'aj ininqa'pji' qa ƚiwqinheti'ƚji'.
10 Observais dias, meses, estações e anos!
11 Qi in tsitawje'meten kakha' yithayijkit qu'nte' nefeni'iƚ, qu' ham ne'weju'ƚi'ij.
11 Temo que os meus esforços entre vós tenham sido em vão. Voltemos à nossa confiança cordial
12 Yejefetsipji' ha' Cristo, k'iyini'ƚij ewets qu' ojonketiƚik'i ka' yijunye'j in ewi'ƚƚe in hijayan ha' Cristo qe yakha' hili'ij kekhewe' hijayantax qa ekheweli'ƚ iye hats ƚili'iƚij iye. Ekheweli'ƚ ham pa'qu' uƚ'axe' qu' aqsi'ji'ƚ ye'mijkii.
12 Irmãos, sede como eu, pois também eu me tornei como vós. Não tenho nenhum motivo de queixa contra vós.
13 Hats ƚenikfe'li'ƚets yakha' in mexe qi in hanqaats'e' qa hiwu'metsji' ha' etset'iƚ qa hik aka'aj qa henfeli'ƚ e'm kekhewe' ƚe'sits wi'tlijei t'ejuyets qu' ji'ƚa'xe'.
13 Estais lembrados de como eu estava doente quando, pela primeira vez, vos preguei o Evangelho
14 Kakha' yawtshek qitax in iwe'me't qa niihet iye qa ekheweli'ƚ nite' ƚetsuteniƚij qa nite' iye ƚetswu'miƚfik'i. Qa ƚ'ekumi'ƚ yiju'ƚ hik eqjunyejeyi'ƚyij pa'qu' ewi'ƚ ƚaqa angele' pa' Dios, hik ƚunye'j qu' hik yijunye'je' iye ha' Jesucristo.
14 e fui para vós uma provação por causa do meu corpo. Mas nem por isto me desprezastes nem rejeitastes, antes me acolhestes como um enviado de Deus, como Cristo Jesus.
15 Qa hane'ej ¿qa pa'n ikji' ka' hats ƚ'efe'lhitiitaxiƚi'm qa qi in nesinhettaxiƚi'mkii? Nite' tsitapi'ik'i in qi in e'ƚe'sitsi'ƚi'mkii qa ƚisu'untaxi'ƚ qu' iftits'iƚ yiwets qa ƚittaxiƚijets qu' ƚeke'ye' ne' otoyi'ƚ qu' enifte'eƚpha'm qekha esƚistaxi'ƚij.
15 Onde está agora aquele vosso entusiasmo? Asseguro-vos que, se possível fora, teríeis arrancado os vossos olhos para mos dar!
16 Qa hane'ej ¿me hats ejuihife'eƚyij qu' nata'ƚets in henfeli'ƚ e'm kekhewe' yijaalija?
16 Tornei-me, acaso, vosso inimigo, porque vos disse a verdade?
17 Qe hekhewe' jukhew in yisu'untax qu' ijayani'ƚ qa nite'ƚe ƚe'wis pa' yisu'untax. Ƚekhewel yisu'untax qu' jitotse' wetju'ƚ qa' jinak'eskii iye, ma' qekha isu'untaxi'ƚ hekhewe'en.
17 Eles vos testemunham amizade com má intenção, e querem separar-vos de mim, para captar a vossa amizade.
18 Yijaa'ija in ƚe'wis qu' neneqjunu'uƚ'ej ene' jukhew qu' nijatsheni'ƚ, qa hasu'ujƚe qu' uƚ'exe' pa'qu' nisu'untax qu' ƚunye'je', qa hasu'uj iye qu' ewi'ƚe'ƚi'ij qa ha'njii'ƚ etji'teje'm qu' neneqjunu'uƚ ej.
18 É maravilhoso receber demonstrações de boa amizade, mas que seja em todas as circunstâncias, e não somente quando estou convosco.
19 Yilits, hats wapilijupi' iye in hik yijunye'j ne'ej ewi'ƚ efu qe naqalkeyu' qa qi in yaats'eji', yamijii qu' hik ejunyejeyi'iƚha ha' Cristo.
19 Filhinhos meus, por quem de novo sinto dores de parto, até que Cristo seja formado em vós,
20 Ƚe'wistax yijat'ij qek ye'metitsi'iƚ e'mha qekha tujtseika' pa' qek hi'ttaxi'ƚij ewets qe nite' tsikfe'li'ƚ ewets pa'n ejunyejeyi'ƚ hane'ej.
20 quem me dera estar agora convosco, para descobrir o tom que convém à minha linguagem, visto que eu me encontro extremamente perplexo a vosso respeito.
21 Ekheweli'ƚ pekhewe' yisu'un qu' naqsiijkii kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley), enfeli'ƚ ye'm, ¿me ƚenikfe'li'ƚik'i pa' yit'ij kekhewe' wi'tlijei (ley)?
21 Dizei-me, vós que quereis estar sujeitos a uma lei: não ouvis a lei?
22 Qe ke' Intata ƚe'lijei nifel pa'aj pa' Abraham'ik'i in na'li'm pe' wetsjuk ƚelits, ewi'ƚ pa' ta'ƚets pe' witƚinki' ƚeqejkunenki' pe' ƚewhe'ye' qa pakhap qa ta'ƚetsek pe' ƚewhe'yee'ija. Pekhe'en nite' witƚinki'.
22 A Escritura diz que Abraão teve dois filhos, um da escrava e outro da livre.
23 Pakha' ƚa's pe' witƚinki' in nekfik'i qa hik ƚunye'j ne'ej week omehets qe nekfik'i. Qa pakha'ƚe ƚa's pekhe' nite' witƚinki' in nekfik'i qe qa' nasiinik'iha pakha' hats yiwjutsiqeni'm pa'aj pa' Dios.
23 O da escrava, filho da natureza; e o da livre, filho da promessa.
24 Aka'an hik ƚunye'j qu' ewi'ƚ newetjeyu'mtshenijupi'. Pekhewe' wetsjuk efuts hik ƚunye'j qu' wetsjuk'e wi'tlijeye'. Pe' ewi'ƚ hikpe' pe' witƚinki' ƚii Agar hik ƚunye'j pekhewe' wi'tlijei (ley) ta'ƚets pa'aj pe' utek Sinaí. Qa pekhewe' t'eku'mi' ke' wi'tlijei (ley) qa hik ƚunyejei qu' nenekijfik'i qu' witƚinheyi'ij.
24 Nestes fatos há uma alegoria, visto que aquelas mulheres representam as duas alianças: uma, a do monte Sinai, que gera para a escravidão, é Agar.
25 Pekhe' Agar hik ƚunye'j pekhe' utek Sinaí i'ni' pa' Arabia ƚeqe sehe', qa hik ƚunye'j iye hane'ej na' Jerusalén, qe ha'ne witset qa weeki'ƚ pe' ƚelits in witƚinheyij.
25 {O monte Sinai está na Arábia.} Corresponde à Jerusalém atual, que é escrava com seus filhos.
26 Qa pakha'ƚe Jerusalén i'ni' na' wa's nite' witƚinek'ij qa inekhewel ƚelits'inij pakha'an.
26 Mas a Jerusalém lá do alto é livre e esta é a nossa mãe,
27 Qe ke' Intata ƚe'lijei in nifel t'ejuyets pa' wa'sji' Jerusalén qa yit'ij: —E'ƚe'wisi'imkii efu in ham pa'qu' oqwomehe'ye' qe nite' ƚeke' qu' altsai it'unhetik'i qu' aya'yijkii in e'ƚe'wisi'mkii. Akha' in nite' ƚenikfe'lets pa' ƚaqa'tiye'j ne'ej naqalkeyu'. Qe pe' efu tewu'mhitii hikpe' lees qu' olotse' pe'qu' ƚelitse' qa tees qu' ƚunye'je' pekhe' qu' nana'ltax pa'qu' ƚewhe'ye'ye'.—(Is 54:1)
27 porque está escrito: Alegra-te, ó estéril, que não davas à luz; rejubila e canta, tu que não tinhas dores de parto, pois são mais numerosos os filhos da abandonada do que daquela que tem marido {Is 54,1}.
28 Yejefets, pa' Dios in yiwjutsiqen pa'aj qu' nana'l pa' Isaac'ik'i. Inekhewel hik injunyejei pakha'an qe pa' Dios hayiits jiyiwjutsiqen iye pa'aj qu' jinana'l.
28 Como Isaac, irmãos, vós sois filhos da promessa.
29 Qa hik pakha'aj na'aj wita's qu'nte' nata'ƚe'ets pa' Espíritu Santo in nekfik'i qa napjaxi'm pakha' qu' nata'ƚets pa' Espíritu Santo qa hik ƚunye'j iye hane'ej.
29 Como naquele tempo o filho da natureza perseguia o filho da promessa, o mesmo se dá hoje.
30 ¿Qa pa'n yit'ij ke' Intata ƚe'lijei? Yit'ij: —Iwu'mfik'i pekhe' witƚinki' qa pa' ƚa's, qe pa' ƚa's pe' witƚinki' nite' ƚeke' qu' netesti'yij pe'ye' pe' wekwek t'ejuyets qu' naya'xij pa' ƚa's pe' nite' witƚinki'.—(Gn 21:10)
30 Que diz, porém, a Escritura? Lança fora a escrava e seu filho, porque o filho da escrava não será herdeiro com o filho da livre {Gn 21,10}.
31 Yejefets, nite' ƚelits'inij pekhe' witƚinki', pe' nite' witƚinki', hikpe' ƚelits'inij yijat'ij.
31 Pelo que, irmãos, não somos filhos da escrava, mas sim da que é livre.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.