Gálatas 4
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARA
1 Aka' hisu'un qu' hit'iƚij ewets, qu' nana'l pa'qu' ewi'ƚe' wita'se' qu' netesti'yij hatse' qu' naya'xij pe' wekwek. Qa mexeƚe omeƚa's qa hik ta'ƚijupi' in mexe hik ƚunye'j na'aj witqejkunenek pakha'an in yemjeetax in week tenek'enhe'yij.
1 Digo, pois, que, durante o tempo em que o herdeiro é menor, em nada difere de escravo, posto que é ele senhor de tudo.
2 Na'l pa'qu' jukhewe' i'nƚi'i pe'qu' efuye' qu' mexe nejeƚijets week pe' wekwek yamijii in hats yafits pe' ƚeqe'ninqapits ƚeqjeyumtshenek pa' ƚatata, ma' qa' netisij.
2 Mas está sob tutores e curadores até ao tempo predeterminado pelo pai.
3 Qa hik aka' ƚunye'j pa'aj inekhewel in mexe hik injunyejei qu' jomehetse' qa mexe yatsat'ets inipji' kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i.
3 Assim, também nós, quando éramos menores, estávamos servilmente sujeitos aos rudimentos do mundo;
4 Qa in hats yamets ƚahats'ij qa pa' Dios qa nukinju' ha' Ƚa's qa uiji'teje'm pe' ewi'ƚ efu qa hik pekhe' ta'ƚets in nekfik'i. In nam pa'aj qa te'weyik'uiju' iye pa'aj kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley).
4 vindo, porém, a plenitude do tempo, Deus enviou seu Filho, nascido de mulher, nascido sob a lei,
5 Nam qe qa' nijanin pa' ƚajanye'j qu' ƚeke'ye' qu' jiniwejin in jiyophe'ƚtaxju' ke' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley) ma' qa' ƚeke'ye' qu' jinaqsi'j qa' ƚelitse'inij pa' Dios.
5 para resgatar os que estavam sob a lei, a fim de que recebêssemos a adoção de filhos.
6 Inekhewel hats ƚelits inijha pa' Dios. Qa hik ta'ƚijupi' in yukin ji'teje'm pe' intawjets pa' ƚeqe Espíritu ha' Ƚa's. Qa pa' Espíritu Santo in i'n i'nitji'teje'm qa jitit'ijiipha'm: —Tata.—
6 E, porque vós sois filhos, enviou Deus ao nosso coração o Espírito de seu Filho, que clama: Aba, Pai!
7 Qa hik ta'ƚijupi' akha' hane'ej hats ƚas'ej pa' Dios. Hats nite' e'witƚinek'ij. Qa in hats ƚas'ej qa pa' Dios qa' neƚisij hatse' pe' hats nifel pa'aj qe ta'ƚets ha' Cristo.
7 De sorte que já não és escravo, porém filho; e, sendo filho, também herdeiro por Deus.
8 Tooxik'i ekheweli'ƚ mente' ƚenikfe'li'ƚets pa' Dios, mexe ƚeƚinheyi'ƚ ej pekhewe' ƚumtitaxi'ƚ qu' diositse'.
8 Outrora, porém, não conhecendo a Deus, servíeis a deuses que, por natureza, não o são;
9 Qa hane'ej qa hats ƚenikfe'li'ƚets pa' Dios, ye' qete'e' les ƚe'wis yijat'ij qu' hit'ij, hats nikfe'li'ƚ ewets pa' Dios. ¿Qa inhats'ek in ƚapiliƚets iye kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i? Ham ƚet'unhaxitse' qa ham weju'ƚi'ij iye. ¿Ye' me ƚisu'uni'ƚ qu' natsat'etsi'ƚ ej qa' ƚeƚinheyi'iƚ ej iye?
9 mas agora que conheceis a Deus ou, antes, sendo conhecidos por Deus, como estais voltando, outra vez, aos rudimentos fracos e pobres, aos quais, de novo, quereis ainda escravizar-vos?
10 Hane'ej ekheweli'ƚ ƚaqsiiƚijkii qa ƚiwqinheti'ƚji' na'aj neƚu qe yamets, ne'ej juwelji', na'aj ƚahats'ij qe k'uy qa in elejei iye qa in yamets iye na'aj ininqa'pji' qa ƚiwqinheti'ƚji'.
10 Guardais dias, e meses, e tempos, e anos.
11 Qi in tsitawje'meten kakha' yithayijkit qu'nte' nefeni'iƚ, qu' ham ne'weju'ƚi'ij.
11 Receio de vós tenha eu trabalhado em vão para convosco.
12 Yejefetsipji' ha' Cristo, k'iyini'ƚij ewets qu' ojonketiƚik'i ka' yijunye'j in ewi'ƚƚe in hijayan ha' Cristo qe yakha' hili'ij kekhewe' hijayantax qa ekheweli'ƚ iye hats ƚili'iƚij iye. Ekheweli'ƚ ham pa'qu' uƚ'axe' qu' aqsi'ji'ƚ ye'mijkii.
12 Sede qual eu sou; pois também eu sou como vós. Irmãos, assim vos suplico. Em nada me ofendestes.
13 Hats ƚenikfe'li'ƚets yakha' in mexe qi in hanqaats'e' qa hiwu'metsji' ha' etset'iƚ qa hik aka'aj qa henfeli'ƚ e'm kekhewe' ƚe'sits wi'tlijei t'ejuyets qu' ji'ƚa'xe'.
13 E vós sabeis que vos preguei o evangelho a primeira vez por causa de uma enfermidade física.
14 Kakha' yawtshek qitax in iwe'me't qa niihet iye qa ekheweli'ƚ nite' ƚetsuteniƚij qa nite' iye ƚetswu'miƚfik'i. Qa ƚ'ekumi'ƚ yiju'ƚ hik eqjunyejeyi'ƚyij pa'qu' ewi'ƚ ƚaqa angele' pa' Dios, hik ƚunye'j qu' hik yijunye'je' iye ha' Jesucristo.
14 E, posto que a minha enfermidade na carne vos foi uma tentação, contudo, não me revelastes desprezo nem desgosto; antes, me recebestes como anjo de Deus, como o próprio Cristo Jesus.
15 Qa hane'ej ¿qa pa'n ikji' ka' hats ƚ'efe'lhitiitaxiƚi'm qa qi in nesinhettaxiƚi'mkii? Nite' tsitapi'ik'i in qi in e'ƚe'sitsi'ƚi'mkii qa ƚisu'untaxi'ƚ qu' iftits'iƚ yiwets qa ƚittaxiƚijets qu' ƚeke'ye' ne' otoyi'ƚ qu' enifte'eƚpha'm qekha esƚistaxi'ƚij.
15 Que é feito, pois, da vossa exultação? Pois vos dou testemunho de que, se possível fora, teríeis arrancado os próprios olhos para mos dar.
16 Qa hane'ej ¿me hats ejuihife'eƚyij qu' nata'ƚets in henfeli'ƚ e'm kekhewe' yijaalija?
16 Tornei-me, porventura, vosso inimigo, por vos dizer a verdade?
17 Qe hekhewe' jukhew in yisu'untax qu' ijayani'ƚ qa nite'ƚe ƚe'wis pa' yisu'untax. Ƚekhewel yisu'untax qu' jitotse' wetju'ƚ qa' jinak'eskii iye, ma' qekha isu'untaxi'ƚ hekhewe'en.
17 Os que vos obsequiam não o fazem sinceramente, mas querem afastar-vos de mim, para que o vosso zelo seja em favor deles.
18 Yijaa'ija in ƚe'wis qu' neneqjunu'uƚ'ej ene' jukhew qu' nijatsheni'ƚ, qa hasu'ujƚe qu' uƚ'exe' pa'qu' nisu'untax qu' ƚunye'je', qa hasu'uj iye qu' ewi'ƚe'ƚi'ij qa ha'njii'ƚ etji'teje'm qu' neneqjunu'uƚ ej.
18 É bom ser sempre zeloso pelo bem e não apenas quando estou presente convosco,
19 Yilits, hats wapilijupi' iye in hik yijunye'j ne'ej ewi'ƚ efu qe naqalkeyu' qa qi in yaats'eji', yamijii qu' hik ejunyejeyi'iƚha ha' Cristo.
19 meus filhos, por quem, de novo, sofro as dores de parto, até ser Cristo formado em vós;
20 Ƚe'wistax yijat'ij qek ye'metitsi'iƚ e'mha qekha tujtseika' pa' qek hi'ttaxi'ƚij ewets qe nite' tsikfe'li'ƚ ewets pa'n ejunyejeyi'ƚ hane'ej.
20 pudera eu estar presente, agora, convosco e falar-vos em outro tom de voz; porque me vejo perplexo a vosso respeito.
21 Ekheweli'ƚ pekhewe' yisu'un qu' naqsiijkii kekhewe' yika' pa'aj pa' Moises'ik'i (ley), enfeli'ƚ ye'm, ¿me ƚenikfe'li'ƚik'i pa' yit'ij kekhewe' wi'tlijei (ley)?
21 Dizei-me vós, os que quereis estar sob a lei: acaso, não ouvis a lei?
22 Qe ke' Intata ƚe'lijei nifel pa'aj pa' Abraham'ik'i in na'li'm pe' wetsjuk ƚelits, ewi'ƚ pa' ta'ƚets pe' witƚinki' ƚeqejkunenki' pe' ƚewhe'ye' qa pakhap qa ta'ƚetsek pe' ƚewhe'yee'ija. Pekhe'en nite' witƚinki'.
22 Pois está escrito que Abraão teve dois filhos, um da mulher escrava e outro da livre.
23 Pakha' ƚa's pe' witƚinki' in nekfik'i qa hik ƚunye'j ne'ej week omehets qe nekfik'i. Qa pakha'ƚe ƚa's pekhe' nite' witƚinki' in nekfik'i qe qa' nasiinik'iha pakha' hats yiwjutsiqeni'm pa'aj pa' Dios.
23 Mas o da escrava nasceu segundo a carne; o da livre, mediante a promessa.
24 Aka'an hik ƚunye'j qu' ewi'ƚ newetjeyu'mtshenijupi'. Pekhewe' wetsjuk efuts hik ƚunye'j qu' wetsjuk'e wi'tlijeye'. Pe' ewi'ƚ hikpe' pe' witƚinki' ƚii Agar hik ƚunye'j pekhewe' wi'tlijei (ley) ta'ƚets pa'aj pe' utek Sinaí. Qa pekhewe' t'eku'mi' ke' wi'tlijei (ley) qa hik ƚunyejei qu' nenekijfik'i qu' witƚinheyi'ij.
24 Estas coisas são alegóricas; porque estas mulheres são duas alianças; uma, na verdade, se refere ao monte Sinai, que gera para escravidão; esta é Agar.
25 Pekhe' Agar hik ƚunye'j pekhe' utek Sinaí i'ni' pa' Arabia ƚeqe sehe', qa hik ƚunye'j iye hane'ej na' Jerusalén, qe ha'ne witset qa weeki'ƚ pe' ƚelits in witƚinheyij.
25 Ora, Agar é o monte Sinai, na Arábia, e corresponde à Jerusalém atual, que está em escravidão com seus filhos.
26 Qa pakha'ƚe Jerusalén i'ni' na' wa's nite' witƚinek'ij qa inekhewel ƚelits'inij pakha'an.
26 Mas a Jerusalém lá de cima é livre, a qual é nossa mãe;
27 Qe ke' Intata ƚe'lijei in nifel t'ejuyets pa' wa'sji' Jerusalén qa yit'ij: —E'ƚe'wisi'imkii efu in ham pa'qu' oqwomehe'ye' qe nite' ƚeke' qu' altsai it'unhetik'i qu' aya'yijkii in e'ƚe'wisi'mkii. Akha' in nite' ƚenikfe'lets pa' ƚaqa'tiye'j ne'ej naqalkeyu'. Qe pe' efu tewu'mhitii hikpe' lees qu' olotse' pe'qu' ƚelitse' qa tees qu' ƚunye'je' pekhe' qu' nana'ltax pa'qu' ƚewhe'ye'ye'.—(Is 54:1)
27 porque está escrito: Alegra-te, ó estéril, que não dás à luz, exulta e clama, tu que não estás de parto; porque são mais numerosos os filhos da abandonada que os da que tem marido.
28 Yejefets, pa' Dios in yiwjutsiqen pa'aj qu' nana'l pa' Isaac'ik'i. Inekhewel hik injunyejei pakha'an qe pa' Dios hayiits jiyiwjutsiqen iye pa'aj qu' jinana'l.
28 Vós, porém, irmãos, sois filhos da promessa, como Isaque.
29 Qa hik pakha'aj na'aj wita's qu'nte' nata'ƚe'ets pa' Espíritu Santo in nekfik'i qa napjaxi'm pakha' qu' nata'ƚets pa' Espíritu Santo qa hik ƚunye'j iye hane'ej.
29 Como, porém, outrora, o que nascera segundo a carne perseguia ao que nasceu segundo o Espírito, assim também agora.
30 ¿Qa pa'n yit'ij ke' Intata ƚe'lijei? Yit'ij: —Iwu'mfik'i pekhe' witƚinki' qa pa' ƚa's, qe pa' ƚa's pe' witƚinki' nite' ƚeke' qu' netesti'yij pe'ye' pe' wekwek t'ejuyets qu' naya'xij pa' ƚa's pe' nite' witƚinki'.—(Gn 21:10)
30 Contudo, que diz a Escritura? Lança fora a escrava e seu filho, porque de modo algum o filho da escrava será herdeiro com o filho da livre.
31 Yejefets, nite' ƚelits'inij pekhe' witƚinki', pe' nite' witƚinki', hikpe' ƚelits'inij yijat'ij.
31 E, assim, irmãos, somos filhos não da escrava, e sim da livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.