Atos 5

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Qa pakha'ƚe ewi'ƚ jukhew ƚii Ananías qa pe' ƚewhe'ye' Safira, t'ihintaxij iye pa'aj pa' ƚeqe sehe'.
1 Um homem chamado Ananias, juntamente com Safira, sua mulher, também vendeu uma propriedade.
2 Qa amaneiƚi'ij pa'aj pe' uja'x pe' ƚ'astai, qa hatsƚe weeki'ƚij pe' ƚewhe'ye' in nikfe'li'ƚets, ma' qa pe' uja'x iye qa tisij pa'aj he' apóstoles.
2 Ele reteve parte do dinheiro para si, sabendo disso também sua mulher; e o restante levou e colocou aos pés dos apóstolos.
3 Ma' qa ha' Pedro qa yit'ijets pa'aj: —Ananías, ¿inhats'ek pa' inwo'met (Satanás) in yoponhetij pa' atawe'j qa ƚaqantaxkii pa' Espíritu Santo, ma' qa amaneitaxij pa' ƚapk'as pe' ƚaja' pa' sehe'?
3 Então perguntou Pedro: "Ananias, como você permitiu que Satanás enchesse o seu coração, a ponto de você mentir ao Espírito Santo e guardar para si uma parte do dinheiro que recebeu pela propriedade?
4 In mexe nite' ƚ'ihinij, ¿me nite' ƚantsat'axij? Qa in hats ƚ'ihinij, ¿me qa nite' akha' qu' ejeƚijkii pa'qu' eqfenye'ji'ij pe' ƚ'astai? ¿Inhats'ek in ƚ'enji' pa' atawe'j qu' aqsiijkii aka'an? Nite' ene' jukhew qu' aqankii, qe pa' Dios hikpa' ƚaqantaxkii.—
4 Ela não lhe pertencia? E, depois de vendida, o dinheiro não estava em seu poder? O que o levou a pensar em fazer tal coisa? Você não mentiu aos homens, mas sim a Deus".
5 In yepi'ye' ek'i pa'aj pa' Ananías ekewe' wi'tlijei, qa namju', qa ƚeyi'jju' pa'aj in wa'm. Qa week pekhewe' i'ye'ej pa'aj qa qi in nijiwei.
5 Ouvindo isso, Ananias caiu e morreu. Grande temor apoderou-se de todos os que ouviram o que tinha acontecido.
6 Ma' qa niipha'mkii pe' jutjanhets qa yijuphe'ƚ qa yahi'nfik'i pa'aj qa ti'jik'ui.
6 Então os moços vieram, envolveram seu corpo, levaram-no para fora e o sepultaram.
7 Ma' qa in hats suujik'i pa'aj i'nƚi'i qu' wetshetk'ewi'ƚ horayi'ik'i pa'aj in namtax pe' ƚewhe'ye', nite' nikfe'lets pa'aj pakha' ƚunye'jkii.
7 Cerca de três horas mais tarde, entrou sua mulher, sem saber o que havia acontecido.
8 Ha' Pedro qa nifaakan pa'aj: —Enfel ye'mha, ¿me ƚ'ihiniƚij pa' eqe sehe' e'ƚ aka' uja'x?— Pekhe'en qa yeku'ƚ pa'aj: —Ehe, hik kakha' ƚajanye'j.—
8 Pedro lhe perguntou: "Diga-me, foi esse o preço que vocês conseguiram pela propriedade? " Respondeu ela: "Sim, foi esse mesmo".
9 Ma' qa ha' Pedro qa yit'ijets: —¿Inhats'ek in ƚ'eku'mi'ƚij wetju'ƚ in ƚatyaji'i'ƚij qu' ijaajini'ƚ pa' ƚeqe Espíritu pa' Yatsat'ax'inij? Hats na'liju'ƚ ne' ti'jik'ui iku'uj ka' ewhe'ye'ek'i qa hane'ej qa' akha'ye' qu' neti'j ek'ui.—
9 Pedro lhe disse: "Por que vocês entraram em acordo para tentar o Espírito do Senhor? Veja! Estão à porta os pés dos que sepultaram seu marido, e eles a levarão também".
10 Qa hik pakha'aj pe' efu qa namijupju' ƚef'iyeyiiju' pa'aj ha' Pedro, qa s'uuf pa'aj. Qa in hats te'nuitaxetsji' iye pa'aj pe' jutjanhets, qa yeeƚtax iye pa'aj in hats wa'm iye. Ma' qa yeka'xfik'i iye pa'aj qa yimetinheti'm pa' tiji'k'uyi' iye pe' ƚesehek pa' ƚewhe'ye'ek'i.
10 Naquele mesmo instante, ela caiu aos pés dele e morreu. Então os moços entraram e, encontrando-a morta, levaram-na e a sepultaram ao lado de seu marido.
11 Ma' qa week pekhewe' yijayan pa' Jesús qa week iye pekhewe' i'ye'ej aka' ƚunye'jkii pa'aj, qa qi in nijiwe'yets pa'aj qu' ƚunyejeye' aka'an.
11 E grande temor apoderou-se de toda a igreja e de todos os que ouviram falar desses acontecimentos.
12 Pe' ƚokoyei hekhewe' apóstoles i'nijji' pa' Dios in yaqsiimijkii pekhewe' olots ham ƚunyejeyi'iju'ƚ qa pekhewe' iye qi in yitjuƚaxijpha'mkii pekhewe' jukhew qa efuts iye. Week not'axji'ij qu' ewi'ƚ na'nji'ji' pa' ts'eewe'efi estji' ƚii Salomón pe' qi witlijtsitjiyetsji'.
12 Os apóstolos realizavam muitos sinais e maravilhas entre o povo. Todos os que creram costumavam reunir-se no Pórtico de Salomão.
13 Qa hamƚe pekhewep pakha' qu' nisu'un qu' nakets iye pekhewe'en, ƚa'mek, pakha' week witset qa yiwqinhetji' pekhewe'en.
13 Dos demais, ninguém ousava juntar-se a eles, embora o povo os tivesse em alto conceito.
14 Qa pe' tek'enets nite' yeqeku' pa' Yatsat'ax'inij, qa hats les in t'ijaifik'iha pa'aj, olotsija pekhewe' jukhew qa efuts iye.
14 Em número cada vez maior, homens e mulheres criam no Senhor e lhes eram acrescentados,
15 Qi'ija in nite' yeqeku', ma' qa neka'xijetsfik'ikii iye pe' wanqaats'eju' pe' ƚewhilaxits qa ƚalatits iye pa' wit'ikheyi'j, hats'inha qu' nenekik'i pa' wit'ikheyi'j ha' Pedro. Ma' qa nasinipji' pe'ye' pa' ƚesi'nq'al, ƚeq'eneƚeya'x.
15 de modo que o povo também levava os doentes às ruas e os colocava em camas e macas, para que pelo menos a sombra de Pedro se projetasse sobre alguns, enquanto ele passava.
16 Qa pekhewe' iye i'ni' pe' witsetits ƚelits ƚekuwelii na' Jerusalén, qa namii iye pa'aj neka'xiikii pe' wanqaats'eju' qa pekhewe' i'nji' pekhewe' uƚ'ets espíritus, ma' qa week iƚii pa'aj enewe'en.
16 Afluíam também multidões das cidades próximas a Jerusalém, trazendo seus doentes e os que eram atormentados por espíritos imundos; e todos eram curados.
17 Ma' qa pa' qiji' ƚatata pe' pa'il qa pekhewe' iye saduceos ewi'ƚ i'ni'ƚi' pa'aj, qa qi in teqemtshenetskii pa'aj hekhewe' apóstoles.
17 Então o sumo sacerdote e todos os seus companheiros, membros do partido dos saduceus, ficaram cheios de inveja.
18 Qa te'nekumhi'yi' pa'aj he' apóstoles qa wenuihinifi pe' witq'opheƚitjii.
18 Por isso, mandaram prender os apóstolos, colocando-os numa prisão pública.
19 Qa pakha'ƚe ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Yatsat'ax'inij, in najaleikii, qa yit'ijik'i qhof pe' ƚejil qa yeka'xik'uifik'ikii pa'aj, qa yit'ijets:
19 Mas durante a noite um anjo do Senhor abriu as portas do cárcere, levou-os para fora e
20 —Ma'aƚii iye ne' qi witlijtsitjii qa' ats'ap'ayi'iƚijifi iye qu' enfeli'ƚi'm ha'ne witset week ekewe' wi'tlijei t'ejuyets na' witiƚa'x nite' yili'ij.—
20 disse: "Dirijam-se ao templo e relatem ao povo toda a mensagem desta Vida".
21 In yepi'ye' ek'i aka'an, ma' qa uyifi iye pa'aj in leefiju' kekhe' qi witlijtsitjii ma' qa i'nq'ijatshen iye pa'aj. Pa' qiji' ƚatata pe' pa'il qa week pekhewe' ewi'ƚ i'ni'ƚi' pakha'an, ma' qa iyinii pa'aj qu' nonothet wetju'ƚ pa'aj pe' week pekhewe' Junta Suprema, ikji' pekhewe' wit'alheiji' pa' Israel. Ma' qa inq'ukintaxii pa'aj pe' witq'opheƚitjii qu' netetka'xii he' apóstoles.
21 Ao amanhecer, eles entraram no pátio do templo, como haviam sido instruídos, e começaram a ensinar o povo. Quando chegaram o sumo sacerdote e os que os seus companheiros, convocaram o Sinédrio — toda a assembléia dos líderes religiosos de Israel — e mandaram buscar os apóstolos na prisão.
22 Qa pekhewe'ƚe oq'opheƚinetsilets in yamtaxii qa ham pa'qu' ni'wenifi pekhewe'en pe' witq'opheƚitjii. Qa tepilii iye pa'aj pekhewe' ƚ'alhei, qa nifeli'm qa yit'ijets:
22 Todavia, ao chegarem à prisão, os guardas não os encontraram ali. Então, voltaram e relataram:
23 —In tsami'ƚets ke' witq'opheƚitjii week yijanit'etsji' he' ƚejil qa he' yejeƚ qa ts'ap'a'ajup iye he' ƚejil. Qa in hi'ttaxi'ƚij qhof qa k'uitaxi'ƚifi qa ham pa'qu' hi'weni'ƚ.—
23 "Encontramos a prisão trancada com toda a segurança, com os guardas diante das portas; mas, quando as abrimos não havia ninguém".
24 In yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe'en pakha' tenek'enhe'yipji' (capitán) pekhewe' yejeƚ ke' qi witlijtsitjii qa pekhewe' iye tenek'enhe'yij pe' pa'il, ma' qa qi in qhel qhelij wetju'ƚ pa'qu' nit'ijju', ma' qa aje'eƚ yumti'ijets iye qu' les juffe' pa'qu' ƚunyejeye' iye pekhewe'en.
24 Diante desse relato, o capitão da guarda do templo e os chefes dos sacerdotes ficaram perplexos, imaginando o que teria acontecido.
25 Qa suujƚe in nametsji' pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew, qa yit'ijets pa'aj in nifeli'm: —Hekhewe' jukhew ƚo'nophe'ƚtaxi'ƚju' hats i'ni' iye ne' qi witlijtsitjiyii yijatshen iye hekhewe' jukhew qa efuts iye.—
25 Nesse momento chegou alguém e disse: "Os homens que os senhores puseram na prisão estão no pátio do templo, ensinando o povo".
26 Ma' qa pa' tenek'enhe'yipji' (capitán) pe' oq'opheƚinetsilets yejeƚ pe' witlijtsitjii qa ikii pa'aj he' apóstoles ƚijts'eyek pe' ƚelits oq'opheƚinetsilets, qa neka'x pa'aj ham ƚeqfenyejeyi'ij, qe nijiweyiju'ƚ pekhewe' jukhew qa efuts iye, qe q'ax qu' nenjele'ejkii pe'qu' utele'.
26 Então, indo para lá com os guardas, o capitão trouxe os apóstolos, mas sem o uso de força, pois temiam que o povo os apedrejasse.
27 In neka'x pa'aj qa yenji'ju' pakha' ƚeqewuk'uji' pekhewe' wit'alhei Junta Suprema. Ma' qa pakha' qiji' pa'il ƚatata
27 Tendo levado os apóstolos, apresentaram-nos ao Sinédrio para serem interrogados pelo sumo sacerdote,
28 qa yit'ijets pa'aj: —Yekheweli'ƚ hayiits k'ayajitaxi'ƚijetsha' qu' yape hasu'uj i'nq'ijatsheni'ƚij kakha' witii. Jeƚ qeku'ni'ƚek, hats week topo'oj ha'ne Jerusalén pekhewe' ƚ'inq'ijatsheniƚij. Qa ƚisu'uni'ƚ iye qu' it'iƚij yiwets qu' yekheweli'iƚ qu' hilani'ƚ kakha' jukhew'ik'i.—
28 que lhes disse: "Demos ordens expressas a vocês para que não ensinassem neste nome. Todavia, vocês encheram Jerusalém com sua doutrina e nos querem tornar culpados do sangue desse homem".
29 Qa hakha'ƚe Pedro qa week iye hekhewe' apóstoles qa yeku'ƚ pa'aj, qa yit'ijiju'ƚ: —Les ƚe'wis qu' nojo qu' heik'eni'ƚets pa' Dios qa' ink'aye'ƚe ene' jukhew.
29 Pedro e os outros apóstolos responderam: "É preciso obedecer antes a Deus do que aos homens!
30 Pakha' ƚeqe Dios pe' i'nalheyik'i hats yiƚin iye ha' Jesús, hik hakhaa'ija ekheweli'ƚ ƚilani'ƚ qa ƚ'eni'ƚji'pha'm ke' ewi'ƚ k'ayaji' (cruz).
30 O Deus dos nossos antepassados ressuscitou Jesus, a quem os senhores mataram, suspendendo-o num madeiro.
31 Hakha'an pa' Dios hats yiwqinhetji' qa yinhiniju' pa' yiya'yik'i, ma' qa ƚakha' qa Tenek'enhei qa Eqiƚina'x iye, hats'inha ha'ne Israel qa ƚeke'ye' qu' nenikfelitijƚetets pa' uƚ'ax in yaqsiijkii ma' qa' nawatwamhitik'i pe' ƚewuƚ'ets.
31 Deus o exaltou, colocando-o à sua direita como Príncipe e Salvador, para dar a Israel arrependimento e perdão de pecados.
32 Yekheweli'ƚ tsikfe'li'ƚets qa hi'weni'ƚ iye ekewe' wekwek, qa pa' Espíritu Santo iye qa yi'wenij iye, hik pakha' pa' Dios tisij pekhewe' qu' netk'enets.—
32 Nós somos testemunhas destas coisas, bem como o Espírito Santo, que Deus concedeu aos que lhe obedecem".
33 In yepi'ye' ek'i pa'aj aka'an, ma' qa qi in nayu'kii pa'aj pekhewe'en qa neqek'uyutaxijju' pa'aj.
33 Ouvindo isso, eles ficaram furiosos e queriam matá-los.
34 Qa pakha'ƚe ewi'ƚ fariseo ƚii Gamaliel, i'nq'ijatshenij iye kekhewe' Moisés ƚe'lijei, pe' jukhew yisu'un yiwqinhetji' iye pa'aj pakha'an. Qa ts'ap'a pa'aj qa mexe yuki'nfik'ikii ƚ'ajƚi'ij he' apóstoles.
34 Mas um fariseu chamado Gamaliel, mestre da lei, respeitado por todo o povo, levantou-se no Sinédrio e pediu que os homens fossem retirados por um momento.
35 Ma' qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Jukhew Israel ƚeiƚets, jeƚi'ƚiju'ƚ pakha' ƚeneqfenyejeyu'uƚij enewe' jukhew.
35 Então lhes disse: "Israelitas, considerem cuidadosamente o que pretendem fazer a esses homens.
36 Ijamti'iƚik'i mente' toxik'i pakha' Teudas'ik'i in we'nt'unhettax qa wo'taxii pa'qu' ƚunye'je'. Qa olots pa'aj pe' yijayan i'nƚi'i qu' cuatrocientoye' (400) pe' jukhew. Qa talanhetiiƚe pa'aj qa week pe' yijayantax pa'aj qa yak'eskii, ma' qa yili'ij pa'aj.
36 Há algum tempo, apareceu Teudas, reivindicando ser alguém, e cerca de quatrocentos homens se juntaram a ele. Ele foi morto, todos os seus seguidores se dispersaram e acabaram em nada.
37 Qa ƚ'anu'upji' iye aka'an qa niipha'm iye in we'nt'unhettax iye pakha' Judas'ik'i Galilea ƚeiƚe', pekhewe' neƚutsji' pa'aj in wetjeyumtshen ene' week (censo). Qa olots iye pe' yijayan pa'aj jukhew. Qa wa'mƚe iye pa'aj, qa week pekhewe' yijayantax qa yak'eskii iye, ma' qa yili'ij iye pa'aj.
37 Depois dele, nos dias do recenseamento, apareceu Judas, o galileu, que liderou um grupo em rebelião. Ele também foi morto, e todos os seus seguidores foram dispersos.
38 Qa hik ta'ƚijupi' qu' hit'iƚij ewets: hasu'uj pa'qu' eneqfenyejeyu'uƚij enewe' jukhew. Iwejinƚi'ij, qe kakha' naqaqsijkineyu'ujkii axe'm qu' hats naqsiijkii qu' nata'ƚƚe'ets ene' jukhewƚe, ma' qa' nili'ij hatse'.
38 Portanto, neste caso eu os aconselho: deixem esses homens em paz e soltem-nos. Se o propósito ou atividade deles for de origem humana, fracassará;
39 Qa qu' nata'ƚƚe'ets pa' Dios, qa' nite' amiti'iƚ qu' iwuƚ'enhettaxi'ƚijkii. Jeƚi'ƚiju'ƚ, hasu'uj ejuihifeyi'iƚij pa' Dios.—
39 se proceder de Deus, vocês não serão capazes de impedi-los, pois se acharão lutando contra Deus".
40 Qa week yumti qu' nasiinik'iha. Ma' qa in hats taya'yiifik'i iye pa'aj he' apóstoles qa neqsilanju' pa'aj, qa yittaxijets iye qu' yape hasu'uj nenfel kakha' Jesús ƚii, ma' qa yiwejinfik'ikii pa'aj.
40 Eles foram convencidos pelo discurso de Gamaliel. Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Depois, ordenaram-lhes que não falassem em nome de Jesus e os deixaram sair em liberdade.
41 He' apóstoles qa ikik'uifik'i pa'aj pe' wit'alhei. Qa qi in ƚe'sitsi'mkii pa'aj, qe pekhewe'en nikfe'lets pa' Dios in hats nikfe'lets in hats qitsi'm pa' nite' ƚeqekuyejei pekhewe'en, ma' qa yiwejinets qe hats weju'ƚiju'ƚ qu' nataatshenhetii qu' nata'ƚets kakha' Jesús ƚii.
41 Os apóstolos saíram do Sinédrio, alegres por terem sido considerados dignos de serem humilhados por causa do Nome.
42 Week neƚuts, kekhe' qi witlijtsitjiyifi qa ƚunye'j ji'ij pe' wititsiliikii in nite' yili'ij in i'nq'ijatshenij qa nifel iye pa' Jesús in hik pakha' pa' Cristo.
42 Todos os dias, no templo e de casa em casa, não deixavam de ensinar e proclamar que Jesus é o Cristo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.