Atos 2

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 In yamets pa'aj pakha' ƚe'wis neƚu ƚii Pentecostés, qa week pekhewe' tek'enik'i ke' Jesús ƚe'lijei qa ewi'ƚ pa' i'ni' pa'aj.
1 Ao cumprir-se o dia de Pentecostes, estavam todos reunidos no mesmo lugar;
2 Ma' qa aje'eƚ pa'aj yepi'ye' pa' nokes hik ƚunye'j na'aj qi t'unik'i ta'ƚiipha'm na' wa's, qa weekij pa'aj pe' wititsi'ifi pakha' i'niju'kii.
2 de repente, veio do céu um som, como de um vento impetuoso, e encheu toda a casa onde estavam assentados.
3 Ma' qa laxaji' pa'aj pe' hik ƚunyejeitax fetei. Ma' qa yak'eskii qa week i'nipji' ƚesinjel pekhewe' jukhew qa pe' efuts iye.
3 E apareceram, distribuídas entre eles, línguas, como de fogo, e pousou uma sobre cada um deles.
4 Qa week topolij pa' Espíritu Santo, ma' qa yapeƚek pa'aj in yit'ij pekhewep witlijeikal, pekhewe' tisij pa' Espíritu Santo qu' nit'ij qa yit'ij.
4 Todos ficaram cheios do Espírito Santo e passaram a falar em outras línguas, segundo o Espírito lhes concedia que falassem.
5 Qa na'l pekhewe' i'ni'kii ha' Jerusalén judiol, yijayan pa' Intata, ta'ƚiikii pe' week witsetits ha'ne week sehe' ipji'.
5 Ora, estavam habitando em Jerusalém judeus, homens piedosos, vindos de todas as nações debaixo do céu.
6 In nokes pa'aj pa' kimiim, ma' qa pe' olots jukhew qa efuts iye qa not'axii pa'aj, pekhewe'en qa qhel qhelƚi'ij wetju'ƚ pa'qu' numti, qe week ewiƚei pekhewe'en in yepi'ye' ej in yit'ij pe' ƚe'lijeiƚe wetju'ƚ in jukhewiikal.
6 Quando, pois, se fez ouvir aquela voz, afluiu a multidão, que se possuiu de perplexidade, porquanto cada um os ouvia falar na sua própria língua.
7 Qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii, qa yit'ijju': —Jeƚ qeku'ni'ƚju' ek, ¿me nite' week Galilea ƚeiƚets enewe' iyetju'?
7 Estavam, pois, atônitos e se admiravam, dizendo: Vede! Não são, porventura, galileus todos esses que aí estão falando?
8 ¿Pa'n ƚunye'j in week ewiƚei inekhewel in jitepi'ye'ej in yit'ij ekewe' i'nlijeyija ekewe' jinekijfik'i?
8 E como os ouvimos falar, cada um em nossa própria língua materna?
9 Inekhewel na'l ne' ta'ƚii pa' Partia, ne' ta'ƚii pa' Media, ne' ta'ƚii pa' Elam, ne' ta'ƚii pa' Mesopotamia qa ene' Judea ƚeiƚets, qa ne' ta'ƚii pa' Capadocia, ne' ta'ƚii pa' Ponto, ne' ta'ƚii pa' Asia,
9 Somos partos, medos, elamitas e os naturais da Mesopotâmia, Judeia, Capadócia, Ponto e Ásia,
10 ne' ta'ƚii pa' Frigia, ne' ta'ƚii pa' Panfilia, ne' ta'ƚii pa' Egipto, ne' ta'ƚii pa' Libia ipƚuli'ƚ wetju'ƚ pa' Cirene, ne' ta'ƚii pa' Roma nekhewe' judiolija qa nekhewe' t'eku'mƚi'i' ka' ƚunyejei ne' judiol,
10 da Frígia, da Panfília, do Egito e das regiões da Líbia, nas imediações de Cirene, e romanos que aqui residem,
11 ne' ta'ƚii pa' Creta qa ne' ta'ƚii pa' Arabia. Week inekhewel jitepi'ye'ej in iyetij pe' wekwek ham ƚunyejeyi'iju'ƚ ƚaqsijiyijkii pa' Dios yit'ij ekewe' i'nlijeyija.—
11 tanto judeus como prosélitos, cretenses e arábios. Como os ouvimos falar em nossas próprias línguas as grandezas de Deus?
12 Week yitjuƚaxijpha'mkii qa qhel qhelƚi'ij wetju'ƚ pa'qu' numti, ma' qa watfaakanijju': —¿Pa'n qu' naakji'ha aka'an?—
12 Todos, atônitos e perplexos, interpelavam uns aos outros: Que quer isto dizer?
13 Qa pekhewepƚe qa yawitjitaxiji' ek ƚe'lijei qa yit'ijju': —Yek'uwetƚeju' nekhewe'en.—
13 Outros, porém, zombando, diziam: Estão embriagados!
14 Ma' qa ha' Pedro qa ts'ap'a qa week iye hekhewe' once (11), qa yit'unhetik'i, qa yit'ijji'ju': —Jukhew, Judea ƚeiƚets qa week iye ene' Jerusalén ƚeiƚets, menikfeliti'ƚetsha aka'an qa' ek'eni'ƚik'iha iye aka' qu' hit'ij,
14 Então, se levantou Pedro, com os onze; e, erguendo a voz, advertiu-os nestes termos: Varões judeus e todos os habitantes de Jerusalém, tomai conhecimento disto e atentai nas minhas palavras.
15 qe enewe'en nite' yek'uwetju' in ƚumtitaxi'ƚ qu' nek'uwetju', qe mexe hanee'ij juufik'ipha'm ne' junu',
15 Estes homens não estão embriagados, como vindes pensando, sendo esta a terceira hora do dia.
16 qe hik aka' yijat'ij pakha' nifel pa'aj pa' ewi'ƚ profeta'ik'i ƚii Joel, in yit'ij pa'aj:
16 Mas o que ocorre é o que foi dito por intermédio do profeta Joel:
17 “Pa' Dios yit'ij: ‘Qa' ƚunye'je'kii hatse' pekhewe' teke'lenju' neƚutsji' na' yeqe Espíritu qa' hatsi'yipji' ene' week i'nipji' ha'ne sehe', ma' qa pe'qu' elitsi'iƚ jukhew qa efuts qa' nenfel pa'qu' hit'ijets, pe' jutjanhets qa na'nƚeji'kii ƚotoi pa'qu' hetisij qa ne' ƚawa'mhits qa' nits'owoƚ'ax ƚi'ij pa'qu' hetisij.
17 E acontecerá nos últimos dias, diz o Senhor, que derramarei do meu Espírito sobre toda a carne; vossos filhos e vossas filhas profetizarão, vossos jovens terão visões, e sonharão vossos velhos;
18 Qa' hatsi'yipji' iye na' yeqe Espíritu nekhewe' yeqejkunenhei qa nekhewe' yeqejkunenkii iye.’(Jl 2:28,29) Ma' qa' niyetij pekhewe' qu' nit'ijets pa' Intata.
18 até sobre os meus servos e sobre as minhas servas derramarei do meu Espírito naqueles dias, e profetizarão.
19 ‘Qa' hethinij hatse' ha'ne wa'sji' pe'qu' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ, qa pe'qu' jutsiqetsi'ij ha'ne sehe' ipji': wit'athits, fe't qa pa'qu' qi tutsaxe'.
19 Mostrarei prodígios em cima no céu e sinais embaixo na terra: sangue, fogo e vapor de fumaça.
20 Ne' junu' qa' noo'yi' ipji' hatse', ne' juwel qa s'e' ye'ji' hik ƚunye'j wit'athits, ma' qa' ƚ'anu'upji' qa' namets na' qiji' qa ƚe'wis iye ƚeqe neƚu ha'ne Yatsat'ax'inij.
20 O sol se converterá em trevas, e a lua, em sangue, antes que venha o grande e glorioso Dia do Senhor.
21 Ma' qa' ƚunye'je'kii hatse' week pakha' qu' niyinijets ƚiƚa'xe' ha'ne Yatsat'ax'inij qa' iƚa'xe'.’”—(Jl 2:30-32)
21 E acontecerá que todo aquele que invocar o nome do Senhor será salvo.
22 Ha' Pedro qa yit'ij iye pa'aj: —Jukhew Israel ƚeiƚets, ek'en qeku'ni'ƚik'i ek ekewe' qu' hit'ij: ha' Jesús, Nazaret ƚeiƚe', pa' Dios hik hakha' yiwjutsiqentaxi'ƚ e'mha in nukinju', qa hikha' i'ntaxijji' in nethintaxi'ƚijkii kekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ, kekhewe' jiyitjuƚaxijpha'mkii qa kekhewe' jutsiqetsij in ta'ƚiiha pa' Dios, in ƚunyejeyek kekhewe' hats ƚi'weni'ƚ.
22 Varões israelitas, atendei a estas palavras: Jesus, o Nazareno, varão aprovado por Deus diante de vós com milagres, prodígios e sinais, os quais o próprio Deus realizou por intermédio dele entre vós, como vós mesmos sabeis;
23 Hane'en, in testi'yij qu' nawa'm qe ta'ƚets pakha' hayiits watji'letju' pakha'aj qu' ƚunye'je'kii qa pakha' iye qi ƚikfeliya'xkii pa' Dios. Ma' qa ƚilani'ƚiji' ke' cruz ƚa'niƚijji' hekhewe' uƚ'ets jukhew, ma' qa ƚilani'ƚ.
23 sendo este entregue pelo determinado desígnio e presciência de Deus, vós o matastes, crucificando-o por mãos de iníquos;
24 Qa yiƚinƚe iye pa' Dios, yaq'ayinij iye aje'eƚ pakha' qi ƚaqa'ti'ij kakha' ƚawamhijii, qe pa' witwamhi' nite' ƚeke' qu' nenyejinju'.
24 ao qual, porém, Deus ressuscitou, rompendo os grilhões da morte; porquanto não era possível fosse ele retido por ela.
25 Qe pa' David'ik'i iyetij iye pa'aj hakha'an in yit'ij: “Nite' yili'ij in hi'wen na' Yatsat'ax'inij met ye'mkiiha, qe i'ni' ha'ne ts'iyayik'i hats'inha qu' hame' pakha' qu' netsyejinijik'ui aka'an.
25 Porque a respeito dele diz Davi: Diante de mim via sempre o Senhor, porque está à minha direita, para que eu não seja abalado.
26 Qa hik ta'ƚijupi' in ƚe'wisi'mkii ha'ne yitawe'j qa ha'ne yilepep qa iyetij pa' ƚesaxi'mkii. Qa ha'ne yese'n iye qu' nawapiitax qa na'lƚi'im pa' wetjumti'ik'ui,
26 Por isso, se alegrou o meu coração, e a minha língua exultou; além disto, também a minha própria carne repousará em esperança,
27 qe akha' tees qu' iwejinƚi'i' pa' yiƚa'x pakha' ƚetset pe' naxju', nite' exke'ej iye qu' ƚipipe'ji' ha'ne ƚ'aj ha'ne ham pa'qu' naqsiijkii uƚ'axe' eqejkunenek.
27 porque não deixarás a minha alma na morte, nem permitirás que o teu Santo veja corrupção.
28 Akha' ƚetsikfelitets nakha' wit'ikheyi'jii qu' yi'ƚa'xe' iye. Qi qu' otsponhetij hatse' pa'qu' yisa'xi'imkii qu' natsamtax ei.”(Sal 16:8-11)
28 Fizeste-me conhecer os caminhos da vida, encher-me-ás de alegria na tua presença.
29 Yejefets, nite' hetjeyepuni'ƚij ewets qu' hit'iƚij ewets pakha' inaqwa'ma'xik'i David in wa'm pa'aj qa we'nenifi pa'aj kekhe' ƚesehek, kekhe' hane'ej mexe na'l hane'e'in.
29 Irmãos, seja-me permitido dizer-vos claramente a respeito do patriarca Davi que ele morreu e foi sepultado, e o seu túmulo permanece entre nós até hoje.
30 Qa pa' David'ik'i in profetaƚe qa nikfe'letsha pa' Dios in yiwjutsiqeni'mha pa'aj qu' nayaxipji' hatse' pakha' ƚots'oji'la'x in qi in wittata pakha' ewi'ƚ pekhewe' ta'ƚets hatse'.(Sal 132:11)
30 Sendo, pois, profeta e sabendo que Deus lhe havia jurado que um dos seus descendentes se assentaria no seu trono,
31 Pa' David'ik'i yejeƚii pakha' mexe hamik'ui qa iyetij pakha' ƚiƚijii hatse' pa' Cristo, in nite' tewejinhetiiƚi'iiju' pakha' ƚetset pe' naxju', qa nite' ƚeke' iye qu' ƚipipe'ji' pa' ƚ'aj.
31 prevendo isto, referiu-se à ressurreição de Cristo, que nem foi deixado na morte, nem o seu corpo experimentou corrupção.
32 Ha'ne Jesús yiƚin pa' Dios, hik ha'ne yekheweli'ƚ ye'weeki'ƚ in tsikfe'li'ƚijets aka'an qe hi'weni'ƚ.
32 A este Jesus Deus ressuscitou, do que todos nós somos testemunhas.
33 Ma' qa hats weniwqinhetji' i'niju' pa' yiya'yik'i pa' Dios, qa pa' Intata qa tisijets pa' Espíritu Santo yiwjutsiqeni'm pa'aj qu' netisij, ma' qa hakha'an qa natsiyi'ƚ yiwetsju' aka'an aka' hane'ej ƚi'weni'ƚ qa ƚepi'ye'eƚ iye.
33 Exaltado, pois, à destra de Deus, tendo recebido do Pai a promessa do Espírito Santo, derramou isto que vedes e ouvis.
34 Qe pa' David'ik'i nite' hik pakha' qu' naketspha'm pa'aj na' wa's, qa yi'tƚi'ij pa'aj: “Pa' Yatsat'ax'inij yit'ijets pa' Yatsat'axyij: ‘Ni'iju' ha'ne ts'iyayik'i
34 Porque Davi não subiu aos céus, mas ele mesmo declara: Disse o Senhor ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita,
35 ipƚu'ui qu' hentaxiiju' ne' ef'iyei qa otsi'pji'kii nekhewe' ejuihifets.’”(Sal 110:1)
35 até que eu ponha os teus inimigos por estrado dos teus pés.
36 Week ene' Israel ƚeiƚets nenikfelitetsha ha'ne Jesús ha'ne ƚ'eni'ƚji'pha'm ke' ƚeqe cruz, hik ha'ne pa' Dios yaqsiijkii qa yeni' ma' qa Yatsat'ax'inij qa Cristo iye.—
36 Esteja absolutamente certa, pois, toda a casa de Israel de que a este Jesus, que vós crucificastes, Deus o fez Senhor e Cristo.
37 Ma' qa in yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe'en pekhewe'en, qa qi in yasin ji'teje'm pe' ƚatawjets. Pekhewe'en qa nifaakanij pa'aj ha' Pedro qa hekhewep apóstoles: —Yejefets, ¿pa'n ƚii pa'qu' haqsi'ji'ƚijkii?—
37 Ouvindo eles estas coisas, compungiu-se-lhes o coração e perguntaram a Pedro e aos demais apóstolos: Que faremos, irmãos?
38 Ha' Pedro qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ili'iƚij pe' uƚ'ets in ƚaqsiiƚijkii qa' mempuji'ƚij week ewiƚei ekheweli'ƚ aka' ƚiiji' ha' Jesucristo hats'inha qu' netwumhiti'yi'ƚ ek'ui pe' ewuƚ'etsi'ƚ, ma' qa' esti'yi'ƚij pakha' witqisit pakha'an hikpa' pa' Espíritu Santo.
38 Respondeu-lhes Pedro: Arrependei-vos, e cada um de vós seja batizado em nome de Jesus Cristo para remissão dos vossos pecados, e recebereis o dom do Espírito Santo.
39 Qe ha'ne yiwjutsiqen pa'aj pa' Dios, t'ejuyi'ƚ ewets qa t'ejuyets iye pe' elitsi'ƚ qa week t'ejuyets iye pekhewe' totsii pa' i'ni', ehe, t'ejuyets pekhewe' qu' natya'yiiji' pa' Yatsat'ax'inij inqe Dios.—
39 Pois para vós outros é a promessa, para vossos filhos e para todos os que ainda estão longe, isto é, para quantos o Senhor, nosso Deus, chamar.
40 Ekewe'en yit'ij pa'aj ha' Pedro qa olots iye pekhewep iye in nifeeli'mha pa'aj qa yakakƚinijha iye pa'aj, qa yit'ijets: —Eneki'ƚik'uifik'i yijat'ij pakha' ƚantanithenkeye'j hatse' enewe' hane'ej ƚahats'ij uƚ'ets jukhew, ma' qa' i'ƚiyi'iƚ.—
40 Com muitas outras palavras deu testemunho e exortava-os, dizendo: Salvai-vos desta geração perversa.
41 Ma' qa pe' tek'enik'i qa t'eku'mi' kekhewe' yit'ij pa'aj, qa wempuli'jju' pa'aj. Ma' qa hats ikets iye pa' neƚuji' pekhewe' ink'aihits i'nƚi'i qu' namets wetshetk'ewi'ƚ mil (3.000) pe' jukhew qa efuts iye.
41 Então, os que lhe aceitaram a palavra foram batizados, havendo um acréscimo naquele dia de quase três mil pessoas.
42 Qa we'neniha pa'aj nite' yili'ij in tek'enik'i pekhewe' i'nq'ijatshenij he' apóstoles, we'neniha pa'aj in nite' yili'ij qa not'axji'ij wetju'ƚ, we'neniha pa'aj in nite' yili'ij qa wetƚisjiijju' pe' pa'n qa we'neniha iye pa'aj in nite' yili'ij qa iyinji'ij.
42 E perseveravam na doutrina dos apóstolos e na comunhão, no partir do pão e nas orações.
43 Pe' weekji' qiji'ij qa yitjuƚaxjiijpha'mkii pekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ yaqsi'j jiijkii hekhewe' apóstoles.
43 Em cada alma havia temor; e muitos prodígios e sinais eram feitos por intermédio dos apóstolos.
44 Week nite' yeqeku' tek'enets qa ewi'ƚ i'njiiji' qa nite' ekuyitsij wetju'ƚ iye pe' ƚewekwekits.
44 Todos os que creram estavam juntos e tinham tudo em comum.
45 T'ihinji'jij pe' ƚeqe sehel qa pe' ƚewekwekits iye, ma' qa pe' ƚ'astai netisjiiju' pe' week pakha' qu' hami'im pe'ye'.
45 Vendiam as suas propriedades e bens, distribuindo o produto entre todos, à medida que alguém tinha necessidade.
46 Week neƚuts nite' yili'ij pa'aj in ewi'ƚ i'nji'ji' nekhe' qi witlijtsitjiyii qa pe' ƚetsilii iye qa wetƚisjiijju' pe' pan, ewi'ƚ i'njiiji' iye pa'aj qa tekji'ijju' qa pa' ƚunyejei pe' ƚatawjets qa yijaa'ija iye ham yat'ine'kii.
46 Diariamente perseveravam unânimes no templo, partiam pão de casa em casa e tomavam as suas refeições com alegria e singeleza de coração,
47 Yiwqinhetji'ha pa'aj pa' Intata qa week pakha' witset in yisu'unij. Qa pa' Yatsat'ax'inij qa week neƚuts yenji'teje'mkii pekhewe' ƚelits pe' ink'aihits qu' iƚiye' iye.
47 louvando a Deus e contando com a simpatia de todo o povo. Enquanto isso, acrescentava-lhes o Senhor, dia a dia, os que iam sendo salvos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.