Atos 26

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ha' Agripa qa yit'ijets ha' Pablo: —Hats ƚeke', yape iyet.— Ma' qa ha' Pablo qa yit'ijii k'ew ha' ƚokoi, qa yapeƚek qa yit'ij kekhewe' qu' ne'tweyik'i:
1 Então Agripa disse a Paulo: “Você pode falar em sua defesa”. Paulo fez um sinal com a mão e começou sua defesa:
2 —In t'ejuyets ke' wekwek yit'ijets in wenutenij ye'm nekhewe' judiol, ƚe'wis ye'mkii wittata Agripa in ƚeke' qu' hit'ij ewets hane'ej aka' qu' netweiyik'i,
2 “Rei Agripa, considero-me feliz de ter hoje a oportunidade de lhe apresentar minha defesa contra todas as acusações feitas pelos líderes judeus,
3 inhats'ek qe akha' ƚenikfe'letsha yijat'ij kekhewe' ƚunyejei qa kekhewe' iye nite' yisu'un nekhewe' judiol. Qa hik ta'ƚijupi' qu' nek'iyinij ewets qu' ek'en eku'n yiwets qa hasu'uj itaqsunijup.
3 pois sei que conhece bem todos os costumes e controvérsias dos judeus. Portanto, peço que me ouça com paciência.
4 Week nekhewe' judiol nikfe'l yiwetsha pa'n yijunye'j in mexe ha'ni' ha' yitseet'ija qa hakha' iye Jerusalenii in mexe ye'jutjanax ƚa's.
4 “Como os líderes judeus sabem muito bem, recebi educação judaica completa desde a infância entre meu povo e depois em Jerusalém.
5 In hats pakhaa'ijƚe in nikfe'l yiwets, qa ƚeke' qu' nisu'un qu' netsfelija in yakha' yafariseo, qa ene' fariseol qa hik enewe' les yinikfe'l in les yijayanij kekhewe' yit'ij qu' yijunyejeyi'iƚ.
5 Também sabem, e talvez estejam dispostos a confirmar, que vivi como fariseu, a seita mais rígida de nossa religião.
6 Qa hane'ej qa hats heijeyumtshenheti'yij in ta'ƚets pakha' hetjumti'ik'ui yiwjutsiqeni'm pa'aj pa' Dios pe' yalheyi'ƚik'i.
6 Agora estou sendo julgado por causa de minha esperança no cumprimento da promessa feita por Deus a nossos antepassados.
7 Qa week in uja'xek pekhewe' ta'ƚetskii pe' doce (12) ƚelits pa' Israel'ik'i in notkitaxets qu' yape nafits qa yijayantax pa' Dios neƚuts qa najai iye. Qa ha'ne ƚoq'otkineye'j taxijik'ui, wittata Agripa, qa hik ha'ne qa wenutenij ye'm hane'ej ene' judiol.
7 De fato, é por isso que as doze tribos de Israel adoram a Deus fervorosamente, dia e noite, e compartilham da mesma esperança que eu. E, no entanto, ó rei, acusam-me por causa dessa esperança!
8 ¿Inhats'ek in ƚumti'iƚ qu' nite' ƚeke'ye' pa' Dios qu' niƚin pa'qu' hats nawa'mtax?
8 Por que lhes parece tão incrível que Deus ressuscite os mortos?
9 Yakha' yijaa'ija toxik'i in humtitax qu' les ƚe'wise' qu' haqsiijkii pe'qu' olotse' wekweke' qu' net'ejuyiju'ƚ ka' ƚii ha' Jesús Nazaret ƚeiƚe'.
9 “Eu costumava pensar que era minha obrigação empenhar-me em me opor ao nome de Jesus, o nazareno.
10 Qa hik kakha'ija ka' haqsiijkii na' Jerusalenii. Qa nite' ewi'ƚƚe qu' haqsiijkii kakha' tseƚisij hekhewe' tenek'enhe'yij he' pa'il in huihinifikii he' witq'opheƚitjiyits he' olots yijayan ha' Jesús, qe in hats yineqek'uyunji'ijju' iye, qa yakha' qa hetiya'xji'ijji' qu' natlanhetiiju'.
10 Foi exatamente o que fiz em Jerusalém. Com autorização dos principais sacerdotes, fui responsável pela prisão de muitos dentre o povo santo. E eu votava contra eles quando eram condenados à morte.
11 Qa olotsij iye in hantanithenju' nekhewe' week ƚe'lijtsitjiyitsifi ne' judiol, qa howo'ji'ijtaxii iye qu' niwuƚ'enhetets ƚe'lijei hakha' Jesús. Qi in nite' tsijeik'unenkii in hutentax enewe'en, ma' qa nite' hilitaxij in hijayankii qa hijayaniikii iye nekhewep witsetiikal.
11 Muitas vezes providenciei que fossem castigados nas sinagogas, a fim de obrigá-los a blasfemar. Eu me opunha a eles com tanta violência que os perseguia até em cidades estrangeiras.
12 Qa hik aka' ka' haqsiijkii qa tsamtaxii ha' Damasco. Hekhewe' tenek'enhe'yij he' pa'il hik hekhewe' tseƚisij pa' yit'unha'x qa ts'ukinij.
12 “Certo dia, numa dessas missões, dirigia-me a Damasco, autorizado e incumbido pelos principais sacerdotes.
13 In hats natsathenju' junu', wittata Agripa, mexe henektaxik'i hakha' Wit'ikheyi'j, qa hi'wen ha' ewi'ƚ koojo ta'ƚiipha'm na' wa's t'anipji' kakha' ƚ'uƚa'x ne' junu', qa napjuyit yipji' qa week iye hekhewe' yijts'eyek.
13 Por volta do meio-dia, ó rei, ainda a caminho, uma luz do céu, mais intensa que o sol, brilhou sobre mim e meus companheiros.
14 Ma' qa in hats ye'weeki'ƚ in tsami'ƚi'ju'kii sehe', qa hepi'ye' pa' ewi'ƚ wit'ax in yit'ij yiwets ke' hebreo, qa yit'ij: “Saulo, Saulo, ¿inhats'ek in ƚatsawitjitax? Les qe wanawtshetenƚe ƚete'm na'aj ik'omettax qa tatjaitaxiju'ƚ na'aj leeseji' najak.”Na'aj najak leeseji'.|src="HK00127B.TIF" size="col" ref="ACT 26.14"
14 Todos nós caímos no chão, e eu ouvi uma voz que me dizia em aramaico: ‘Saulo, Saulo, por que você me persegue? Não adianta lutar contra minha vontade’.
15 Ma' qa yakha' qa hi'ttaxijiju'ƚ: “¿Ƚek akha' Yatsat'axyij?” Qa ha' Yatsat'ax'inij qa yit'ij: “Yakha' Jesús, yakhaa'ija ƚatsawitjitax.
15 “‘Quem és tu, Senhor?’, perguntei. “E o Senhor respondeu: ‘Sou Jesus, a quem você persegue.
16 Yape eniipha'm qa' ats'ap'aye', qe he'nethin ewets qe qa' he'yeku'm eiji' qu' ithayii ye'm qa' qu' etsfel iye, nite' uja'xƚe ekewe' wekwek ƚi'wen, qe pekhewe' iye qu' k'ethinij iye hatse'.
16 Agora levante-se, pois eu apareci para nomeá-lo meu servo e minha testemunha. Conte o que viu e o que eu lhe mostrarei no futuro.
17 Yakha' qu' k'elithinjiik'ui ne' judiol qa nekhewe' iye nite' judiol, hik nekhewe' hane'ej qu' k'ukinii,
17 E eu o livrarei tanto de seu povo como dos gentios. Sim, eu o envio aos gentios
18 hats'inha qu' i'wenkit wetju'ƚ ma' qa' netetwek'ela'xik'uikii na' nookii qa netetwek'ela'xetskii na' na'lkii, hats'inha qu' hats nite' natsat'etsi'ij na' Satanás qa' natsat'etsij yijat'ij na' Dios, ma' qa qu' nata'ƚets qu' nite' nesqeku'ye' qa netwumhiti'yik'ui pe' ƚewuƚ'ets qa' netesti'yijju' iye pe'qu' natsat'etsijek hatse' qa' weeki'ƚ nekhewe' hats tsijayan.”
18 para abrir os olhos deles a fim de que se voltem das trevas para a luz, e do poder de Satanás para Deus. Então receberão o perdão dos pecados e a herança entre o povo de Deus, separado pela fé em mim’.
19 Qa hik ta'ƚijupi', wittata Agripa, in nite' ƚeke' qu'nte' heik'ene'ets hakha' hi'wen ta'ƚiipha'm na' wa's,
19 “Portanto, rei Agripa, obedeci à visão celestial.
20 ma' qa henfel. Yojo in henfeli'm hekhewe' i'ni' ha' Damasco qa nakha' iye Jerusalenii, qa i'nk'aƚe qa weekji' na' sehe' Judea, qa nekhewe' iye nite' judiol, qu' nili'ij pe' uƚ'ets in yaqsiijkii qa' netetwek'elaxets pa' Dios, qa naqsiijkii iye pekhewe' qu' ni'nq'ethinij in hats wenink'aihit.
20 Anunciei a mensagem primeiro em Damasco, depois em Jerusalém e em toda a Judeia, e também aos gentios, dizendo que todos devem arrepender-se, voltar-se para Deus e mostrar, por meio de suas boas obras, que mudaram de rumo.
21 Qa aka'an qa hik aka' ta'ƚijupi' hekhewe' judiol in t'eku'myi' ke' qi witlijtsitjiyifi qa yisu'untax qu' natslan aje'eƚ.
21 Alguns judeus me prenderam no templo por anunciar essa mensagem e tentaram me matar.
22 Qa tsi'fenƚe pa' Dios, yamijii hane'ej ha'ne neƚuji' in tsi'fen qe henfeli'm eke' ƚe'lijei ne' weekji' nite' qits qa ne' qits iye. Nite' hitujtseikanin ka' hats nifel pa'aj pe' profetas'ik'i qa pa' Moises'ik'i iye qu' hik kakha'ye' qu' ƚunye'je'kii,
22 Mas Deus tem me protegido até este momento, para que eu dê testemunho a todos, dos mais simples até os mais importantes. Não ensino nada além daquilo que os profetas e Moisés disseram que haveria de acontecer,
23 pa' Cristo in qi qu' natawtshenhetii qa' nawa'm, qe qa' ƚakha'ye' qu' nojo'oj qu' iƚa'xe' iye qa' nikfelitets ene' judiol qa ne' nite' judiol qu' netjumti'ik'uiha pe'qu' ƚiƚaxitse' hatse'.—
23 que o Cristo sofreria e seria o primeiro a ressuscitar dos mortos e, desse modo, anunciaria a luz de Deus tanto aos judeus como aos gentios”.
24 Ha' Pablo in mexe yit'ij ekewe'en, te'weiƚetik'i, qa ha' Festo qa yit'unhetik'i in yit'ij: —¡Pablo hats nite' nejeik'unenkii in qi in ƚejeƚtaxijupkii ekewe'en!—
24 De repente, Festo gritou: “Paulo, você está louco! O excesso de estudo o fez perder o juízo!”.
25 Ha' Pablo qa yeku'ƚ: —Yakha' heyeik'uneikii, wittata Festo, qe kekhewe' hit'ij yijaalija qa teik'uneikiiha iye.
25 Mas Paulo respondeu: “Não estou louco, excelentíssimo Festo. Digo a mais sensata verdade,
26 Qe nakha' wittata Agripa nikfe'letsha ekewe' wekwek, qa hik ta'ƚijupi' in nite' ts'ijiwei in henfeli'm qe humti nakha'an qu' hats week nikfe'lets aka'an, qe aka'an in ƚunyejeikii ham pa' qu'nte' nenikfe'le'ets.
26 e o rei Agripa sabe dessas coisas. Expresso-me com ousadia porque tenho certeza de que esses acontecimentos são todos de conhecimento dele, pois não se passaram em algum canto escondido.
27 Wittata Agripa ¿me nite' ƚeqeku'uk'i kekhewe' yit'ij pa'aj pe' profetas'ik'i? Tsikfe'lets in nite' ƚeqeku'uk'i.—
27 Rei Agripa, o senhor crê nos profetas? Eu sei que sim”.
28 Ha' Agripa qa yeku'ƚ ha' Pablo: —¿Me ƚumti qu' aje'eƚe' qu' aqsiijkii qu' hijayan pa' Cristo?—
28 Então Agripa o interrompeu: “Você acredita que pode me convencer a tornar-me cristão em tão pouco tempo?”.
29 Ha' Pablo qa yit'ij: —K'iyinijets pa' Dios qu' aje'eƚe' i'nƚi'i qu' nite' aje'eƚe', nite' eƚ'ewi'ƚƚe qe week iye enewe' tsepi'ye' qu' nafits aka' yijunye'j qa hasu'uje'ƚe ene' foƚoƚik'il.—
29 Paulo respondeu: “Em pouco ou em muito tempo, peço a Deus que tanto o senhor como os demais aqui presentes se tornem como eu, exceto por estas correntes”.
30 Ma' qa ha' wittata, qa ha' gobernador, qa ke' Berenice qa week hekhewe' ewi'ƚ i'ni'ƚi' qa niipha'mkii.
30 Então o rei, o governador, Berenice e todos os outros se levantaram e se retiraram.
31 Ma' qa in hats ikfik'ikii qa hats tujtseika' pa' i'ni' qa yifaakateji' pa'aj, qa yit'ijju': —Ha'ne jukhew ham pa'qu' naqsi'jijkii qu' ne'weju'ƚij qu' nawa'm i'nƚi'i qu' not'opheƚitii.—
31 Enquanto saíam, conversavam entre si e concordaram: “Esse homem não fez nada que mereça morte ou prisão”.
32 Ha' Agripa qa yit'ijets pa'aj ha' Festo: —Ƚeke'tax qu' iwejin hakha' jukhew, qa hatsƚe iyinets qu' hakha'ye' yijat'ij César qu' nejeyumtshenij pa' ƚunye'j.—
32 E Agripa disse a Festo: “Ele poderia ser posto em liberdade se não tivesse apelado a César”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.