Atos 17

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ma' qa in hats t'anji' in nek ji'teje'm he' witsetits Anfípolis qa ha' Apolonia, qa hats namets ha' witset Tesalónica, hikha' i'ni' ke' ewi'ƚ judiol ƚe'lijtsitjii.
1 Passaram por Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga de judeus.
2 Qa ha' Pablo, kakha' hats ƚunye'jƚe'ek, qa ikii ke' ƚe'lijtsitjii, qa wetshetk'ewi'ƚ ke' witwapiihijiyitsji' (sábados) in iyeti'ƚijju' hekhewe'en in t'ejuyets kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj, Intata ƚe'lijei.
2 Paulo dirigiu-se a eles, segundo o seu costume, e por três sábados disputou com eles.
3 Yeqetheenimik'iha qa yethinji'jij iye pakha' i'ni' kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj pakha' nifel in les ƚe'wis qu' nawa'm pa' Cristo qa i'nk'aƚe qa' iƚa'xe' iye, qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ha'ne Jesús, ha'ne henfeli'ƚ e'm hik ha'ne pa' Cristo.—
3 Explicava e demonstrava, à base das Escrituras, que era necessário que Cristo padecesse e ressurgisse dos mortos. E este Cristo é Jesus que eu vos anuncio.
4 Qa uja'x he' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en qa ikets ha' Pablo qa ha' Silas, weeki'ƚ hekhewe' olots griego yijayan pa' Dios, qa olots iye hekhewe' efuts qitsji' patunkii.
4 Alguns deles creram e associaram-se a Paulo e Silas, como também uma grande multidão de prosélitos gentios, e não poucas mulheres de destaque.
5 Qa hekhewe'ƚe nite' tek'enik'i judiol qa qi in teqemtshenetskii. Qa no'thet pa'aj pe' uƚ'ets jukhew i'nƚekii i'ni'kii hakha' witaqhawet, ma' qa yaqsiijkii in yiwakaninkii week ha' witset, qa t'ilit'ets pa'aj ke' ƚetsi' ha' Jasón qe wo'taxiikii ha' Pablo qa ha' Silas qu' neka'xetsfik'i hekhewe' olots qu' nilanje'mkii.
5 Os judeus, tomados de inveja, ajuntaram alguns homens da plebe e com esta gente amotinaram a cidade. Assaltaram a casa de Jasão, procurando-os para os entregar ao povo.
6 Qa in nite' yi'wen pa'aj ke' wititsi'ifi, qa yetsinfik'i pa'aj ha' Jasón qa hekhewe' uja'x iye yijayan pa' Intata, ma' qa yeka'xii pa'aj hekhewe' wit'alheiji' ha' witset, qa yit'unhetik'i in yit'ijju' pa'aj: —Hekhewe' yiwuƚ'enhet ha'ne week sehe' ipji' hats namii hane'e'in,
6 Mas como não os achassem, arrastaram Jasão e alguns irmãos à presença dos magistrados, clamando: Estes homens amotinam todo o mundo. Estão agora aqui! E Jasão os acolheu!
7 qa ha'ne Jasón yiwhini' ke' ƚetsi'ii, qa week hekhewe'en kakha' ƚunyejei t'ejuyiju'ƚ kekhewe' yittaxij qu' injunyejeye' (leyes) pakha' qi Roma ƚatata César, yit'ijets in na'lte' pakhap iye qi Wittata, Jesús.—
7 Todos eles contrariam os decretos de César, proclamando outro rei: Jesus.
8 Qa qi in yiwakaninkii pekhewe' olots jukhew qa hekhewe' iye tenek'enheiji' hakha' witset in yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe'en.
8 Assim excitavam o povo e os magistrados.
9 Qa pa' Jasón qa pekhewep iye qa mexe nejetij pa'aj pe' ƚaq'astai hekhe' wit'alhei, qa yiwejinfik'ikii pa'aj. Qa' i'nk'aƚe nepiletets iye qu' hats nakkii he' Pablo'oƚ.
9 E só depois de receberem uma caução de Jasão e dos outros é que os deixaram ir.
10 Qa aje'eƚ in najaleikii hekhewe' yijayan pa' Intata qa yukinii ha' Pablo qa ha' Silas ha' witset Berea. Qa in hats yamii qa ikii ke' judiol ƚe'lijtsitjii.
10 Logo que se fez noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Beréia. Quando ali chegaram, entraram na sinagoga dos judeus.
11 Hekhewe' judiol Berea ƚeiƚets nite' ƚunyejei hekhewe' Tesalónica ƚeiƚets, qe enewe' Berea ƚeiƚets yisu'unija qu' nepiye' ekewe' wi'tlijei, qa week neƚuts yejeƚijupi'kii ekewe' hayiits we'nika'ajji' pa'aj Intata ƚe'lijei, hats'inha qu' nenikfe'lets qu' hik aka' ƚunyejeye' ekewe' wekwek we'nika'ajji' pa'aj.
11 Estes eram mais nobres do que os de Tessalônica e receberam a palavra com ansioso desejo, indagando todos os dias, nas Escrituras, se essas coisas eram de fato assim.
12 Qa hik ta'ƚijupi' in olots hekhewe' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en, qa olots iye he' griegos, qa he' jukhew qa efuts iye patunits.
12 Muitos deles creram, como também muitas mulheres gregas da aristocracia, e não poucos homens.
13 Qa hekhewe'ƚe judiol Tesalónica ƚeiƚets in nikfe'lets pa'aj ha' Pablo in nifeli' iye kekhewe' ƚe'lijei pa' Dios ha' witset Berea, hekhewe'en qa namii ha' witset Berea, ma' qa yaqsiijkii iye in yiwakaninkii hakha' witset.
13 Mas os judeus de Tessalônica, sabendo que também em Beréia tinha sido pregada por Paulo a palavra de Deus, foram para lá agitar e sublevar o povo.
14 Ma' qa hekhewe' yijayan pa' Intata qa aje'eƚ yilithin ha' Pablo qe qa' namiiju' ha' qi iweli'. Qa hakha'ƚe Silas qa ha' Timoteo iye qa amaneyi' hakha'a'.
14 Então os irmãos fizeram que Paulo se retirasse e fosse até o mar, ao passo que Silas e Timóteo ficaram ali.
15 Hekhewe' yijts'en ha' Pablo qa yeka'xii ha' witset Atenas. Qa hekhewe'en qa hats tepilkii, qa ha' Pablo qa yekenij ke' ƚe'lijeyii ha' Silas qa ha' Timoteo in yit'ijets qu' aje'eƚ nenekkii qu' hats ƚeke'ye' hats'inha qu' ewi'ƚ na'ni'ƚi' iye.
15 Os que conduziam Paulo levaram-no até Atenas. De lá voltaram e transmitiram para Silas e Timóteo a ordem de que fossem ter com ele o mais cedo possível.
16 Ha' Pablo in mexe notki'iikii hekhewe'en ha' witset'ii Atenas, qa nite' ikesimen pa' ƚatawe'j in yi'wen ha' witset in topo'oj hekhewe' iyinii ƚeqsi'nq'alits.
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, à vista da cidade entregue à idolatria, o seu coração enchia-se de amargura.
17 Qa hik ta'ƚijupi' in iyeti'ƚju' watfaakani'ƚju'kii hekhewe' judiol kekhe' ƚe'lijtsitjiyifi hekhewe'en, weekji' hekhewe' iye nite' judioltax yijayan pa' Dios. Qa week neƚuts qa i'njiiji' ek ha' witaqhawet in iyetjiiƚijju' hekhewe' namji'jii.
17 Disputava na sinagoga com os judeus e prosélitos, e todos os dias, na praça, com os que ali se encontravam.
18 Qa he' uja'x jukhew we'nq'ijatshenijek pa'qu' numtiƚe (filósofos) ƚiyinyejei epicúreos qa he' ƚiyinyejei estoicos, t'ejuyiju'ƚ iye ha' Pablo kekhewe' yit'ij. Qa he' uja'x qa yit'ijju': —¿Pa'n ƚ'anye'j nakha' iyeetƚe jukhew?— Qa hekhewep qa yit'ijju'ek: —I'nƚi'i qu' nenfel pekhewep iye diosits.— Qe ha' Pablo nifeli'm eke' t'ejuyets pa' Jesús qa qu' iƚiye'tax iye pe' naxju'.
18 Alguns filósofos epicureus e estóicos conversaram com ele. Diziam uns: Que quer dizer esse tagarela? Outros: Parece que é pregador de novos deuses. Pois lhes anunciava Jesus e a Ressurreição.
19 Ma' qa t'eku'mi' qa yeka'xii hakha' ƚ'ithi'wet he' tenek'enhei ƚii Areópago, qa yit'ijets: —¿Me ƚeke' qu' netsikfe'liƚets eke' ink'aihits wi'tlijei ƚenka'x?
19 Tomaram-no consigo e levaram-no ao Areópago, e lhe perguntaram: Podemos saber que nova doutrina é essa que pregas?
20 Qe k'epiye'eƚij in ƚit'ij ke' wekwek nite' hayiits qu' netsikfe'liƚets. Qa hik ta'ƚijupi' in hisu'uni'ƚ qu' netsikfeeliƚetsha pa'n ikji'ha.—
20 Pois o que nos trazes aos ouvidos nos parece muito estranho. Queremos saber o que vem a ser isso.
21 (Qe he' week Atenas ƚeiƚets qa hekhewe' iye tujtseika' ta'ƚji' jukhewiikal i'ni' hakha'an, ewi'ƚƚe in yisu'untax qu' uja'xe'ƚi'i qu' niyetij axe'm qu' nepi'ye'ji'ik'i pe'qu' i'nk'aihitse'.)
21 Ora {como se sabe}, todos os atenienses e os forasteiros que ali se fixaram não se ocupavam de outra coisa senão a de dizer ou de ouvir as últimas novidades.
22 Ma' qa ha' Pablo qa ts'ap'aji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en ha' ƚithiwet'ii Areópago, qa yit'ijji'ju': —Jukhew Atenas ƚeiƚets, yakha' k'eweni'ƚij kakha' ejunyejeyi'ƚ in qi in ƚatjamti'iƚijets nekhewe' oqo diositsi'ƚ (religiosos).
22 Paulo, em pé no meio do Areópago, disse: Homens de Atenas, em tudo vos vejo muitíssimo religiosos.
23 In hijalki'skii qa hejeƚji'ijju' ne' wekwek ƚ'iyiniƚets, qa hi'wen iye ha' ewi'ƚ ts'eewe'epji' qa we'neni' ha' ƚe'nikahat, qa yit'ij: “Hane'en t'ejuyets pakha' qu' diose' ham nikfe'le'ets.” Qa ha'ne Dios nite' ƚenikfe'li'ƚets ƚ'iyiniƚiikii, hik ha'ne hane'ej henfeltaxi'ƚ e'm.
23 Percorrendo a cidade e considerando os monumentos do vosso culto, encontrei também um altar com esta inscrição: A um Deus desconhecido. O que adorais sem o conhecer, eu vo-lo anuncio!
24 Hik ha'ne Dios yaqsiijkii pa'aj ha'ne week sehe' ipji' qa week iye pekhewe' i'nipji' hane'en. Pakha'an in Yatsat'axij na' wa's qa ha'ne sehe', qa nite' i'nifi pe'qu' witlijtsitjiyitse' ƚaqsijiiju' ene' jukhew.
24 O Deus, que fez o mundo e tudo o que nele há, é o Senhor do céu e da terra, e não habita em templos feitos por mãos humanas.
25 Nite' ƚeke' iye qu' nanaqsiimijkii pe'ye' ma' qa' netesti'yij qu' hik ƚunye'je' qu' hami'im pe'ye', qe aka'aj'in yijat'ij in ƚunye'j, ƚakha' tisij ene' week pe' ƚiƚaxits qa pe' ƚuƚaxits qa eke' wekwek iye.
25 Nem é servido por mãos de homens, como se necessitasse de alguma coisa, porque é ele quem dá a todos a vida, a respiração e todas as coisas.
26 Qa pa' ewi'ƚ jukhew in yaqsiijkii, qa hikpa' qa ta'ƚijets in naqsi'jju' ene' week jukhew, hats'inha qu' na'nipji' ha'ne week sehe' ipji'. Qa hats yeni' iye pa'n ƚahats'ij qu' hats nite' na'ni'i pa'qu' witset'e pakha' qu' na'ntaxi' qa hats yeni' iye pa'n qu' ƚepk'eyeji' pa'qu' witset'e,
26 Ele fez nascer de um só homem todo o gênero humano, para que habitasse sobre toda a face da terra. Fixou aos povos os tempos e os limites da sua habitação.
27 hats'inha qu' nowo'oikii pa' Dios, exe'm qu' hik ƚunyejeye' qu' net'ike'siikii, qa' ni'wen, yemjeetax pakha'an in nite' toxtax ine'mets week ewiƚei inekhewel.
27 Tudo isso para que procurem a Deus e se esforcem por encontrá-lo como que às apalpadelas, pois na verdade ele não está longe de cada um de nós.
28 Qe pakha'an in ta'ƚets qa ji'ƚii, qa jiwapja' qa jina'l iye, in ƚ'anyejeyek pa'aj pekhewe' uja'x pe' nika'aƚ e'mju' pe'qu' ƚe'lijeye' (poetas) in yit'ij: “Qe yekheweli'ƚ iye hata'ƚi'ƚ ewets iye Dios.”
28 Porque é nele que temos a vida, o movimento e o ser, como até alguns dos vossos poetas disseram: Nós somos também de sua raça...
29 Ye'ehe, inekhewel in jita'ƚets pa' Dios, qa hasu'uj jitumti pakha' ƚunye'j pakha'an qu' hik ƚunye'je' na'aj witeqsi'nq'al oro, na'aj plata qa na'aj ute iye, qa week pe' witaqsijiiju' ta'ƚets pa' ƚ'iyayejeyij qa ta'ƚets iye pakha' yumti pe' ƚaqjamtikineyejeikii ene' jukhew.
29 Se, pois, somos da raça de Deus, não devemos pensar que a divindade é semelhante ao ouro, à prata ou à pedra lavrada por arte e gênio dos homens.
30 Pakha'aj toxik'i pa' Dios mexe yiwejinƚi'ij pe' jukhew'ik'i aka'an in yaqsiijkii qe nite' nikfe'lets pakha'an, qa ha'neƚi'ij pa' Dios qa yittaxijets in yiyajitaxets ene' week jukhew ha'ne week sehe' ipji' qu' nili'ij pakha' uƚ'ax ƚunyejei.
30 Deus, porém, não levando em conta os tempos da ignorância, convida agora a todos os homens de todos os lugares a se arrependerem.
31 Qe pa' Dios hats yeni' pa' ewi'ƚ neƚu qu' hik pakha'ye' qu' week newetjeyumtshenji' ene' week, qa hakha' qu' nejeyumtshen qa hik hakha' ha' ewi'ƚ jukhew hayiits t'eku'miiji' pa'aj, qa in yiwjutsiqeni'mha ene' jukhew, ma' qa yethinij in niihinik'uipha'm iye pe' naxju'.—
31 Porquanto fixou o dia em que há de julgar o mundo com justiça, pelo ministério de um homem que para isso destinou. Para todos deu como garantia disso o fato de tê-lo ressuscitado dentre os mortos.
32 In yepi'ye' ek'i hekhewe'en in iƚa'x iye pa'qu' hats nawa'mtax, ma' qa he' uja'x qa yilaki'ik'ikii yawitji'ik'ikii, qa hekhewepƚe qa ƚ'anyejeiƚe in yittaxijju' ek: —Hatse'ƚu' k'epiye'eƚij iye ekewe'en pakhap ƚahats'ij.—
32 Quando o ouviram falar de ressurreição dos mortos, uns zombavam e outros diziam: A respeito disso te ouviremos outra vez.
33 Ma' qa ha' Pablo qa nekik'uifik'i in i'ntaxji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en.
33 Assim saiu Paulo do meio deles.
34 Qa na'lƚe iye he' uja'x ikets ha' Pablo, nite' yeqeku'uk'i ke' nifel. Hekhewe'en i'nji'teje'm ha' ewi'ƚ jukhew ƚii Dionisio, i'ntaxji'teje'm hekhewe' wit'ithiwet Areópago ƚeiƚets. Qa ewi'ƚ iye ke' efu ƚii Dámaris qa hekhewep iye.
34 Todavia, alguns homens aderiram a ele e creram: entre eles, Dionísio, o areopagita, e uma mulher chamada Dâmaris; e com eles ainda outros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.