Atos 17
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARIB
1 Ma' qa in hats t'anji' in nek ji'teje'm he' witsetits Anfípolis qa ha' Apolonia, qa hats namets ha' witset Tesalónica, hikha' i'ni' ke' ewi'ƚ judiol ƚe'lijtsitjii.
1 Tendo passado por Anfípolis e Apolônia, chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga dos judeus.
2 Qa ha' Pablo, kakha' hats ƚunye'jƚe'ek, qa ikii ke' ƚe'lijtsitjii, qa wetshetk'ewi'ƚ ke' witwapiihijiyitsji' (sábados) in iyeti'ƚijju' hekhewe'en in t'ejuyets kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj, Intata ƚe'lijei.
2 Ora, Paulo, segundo o seu costume, foi ter com eles; e por três sábados discutiu com eles as Escrituras,
3 Yeqetheenimik'iha qa yethinji'jij iye pakha' i'ni' kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj pakha' nifel in les ƚe'wis qu' nawa'm pa' Cristo qa i'nk'aƚe qa' iƚa'xe' iye, qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ha'ne Jesús, ha'ne henfeli'ƚ e'm hik ha'ne pa' Cristo.—
3 expondo e demonstrando que era necessário que o Cristo padecesse e ressuscitasse dentre os mortos; este Jesus que eu vos anuncio, dizia ele, é o Cristo.
4 Qa uja'x he' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en qa ikets ha' Pablo qa ha' Silas, weeki'ƚ hekhewe' olots griego yijayan pa' Dios, qa olots iye hekhewe' efuts qitsji' patunkii.
4 E alguns deles ficaram persuadidos e aderiram a Paulo e Silas, bem como grande multidão de gregos devotos e não poucas mulheres de posição.
5 Qa hekhewe'ƚe nite' tek'enik'i judiol qa qi in teqemtshenetskii. Qa no'thet pa'aj pe' uƚ'ets jukhew i'nƚekii i'ni'kii hakha' witaqhawet, ma' qa yaqsiijkii in yiwakaninkii week ha' witset, qa t'ilit'ets pa'aj ke' ƚetsi' ha' Jasón qe wo'taxiikii ha' Pablo qa ha' Silas qu' neka'xetsfik'i hekhewe' olots qu' nilanje'mkii.
5 Mas os judeus, movidos de inveja, tomando consigo alguns homens maus dentre os vadios e ajuntando o povo, alvoroçavam a cidade e, assaltando a casa de Jáson, os procuravam para entregá-los ao povo.
6 Qa in nite' yi'wen pa'aj ke' wititsi'ifi, qa yetsinfik'i pa'aj ha' Jasón qa hekhewe' uja'x iye yijayan pa' Intata, ma' qa yeka'xii pa'aj hekhewe' wit'alheiji' ha' witset, qa yit'unhetik'i in yit'ijju' pa'aj: —Hekhewe' yiwuƚ'enhet ha'ne week sehe' ipji' hats namii hane'e'in,
6 Porém, não os achando, arrastaram Jáson e alguns irmãos à presença dos magistrados da cidade, clamando: Estes que têm transtornado o mundo chegaram também aqui,
7 qa ha'ne Jasón yiwhini' ke' ƚetsi'ii, qa week hekhewe'en kakha' ƚunyejei t'ejuyiju'ƚ kekhewe' yittaxij qu' injunyejeye' (leyes) pakha' qi Roma ƚatata César, yit'ijets in na'lte' pakhap iye qi Wittata, Jesús.—
7 os quais Jáson acolheu; e todos eles procedem contra os decretos de César, dizendo haver outro rei, que é Jesus.
8 Qa qi in yiwakaninkii pekhewe' olots jukhew qa hekhewe' iye tenek'enheiji' hakha' witset in yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe'en.
8 Assim alvoroçaram a multidão e os magistrados da cidade, que ouviram estas coisas.
9 Qa pa' Jasón qa pekhewep iye qa mexe nejetij pa'aj pe' ƚaq'astai hekhe' wit'alhei, qa yiwejinfik'ikii pa'aj. Qa' i'nk'aƚe nepiletets iye qu' hats nakkii he' Pablo'oƚ.
9 Tendo, porém, recebido fiança de Jáson e dos demais, soltaram-nos.
10 Qa aje'eƚ in najaleikii hekhewe' yijayan pa' Intata qa yukinii ha' Pablo qa ha' Silas ha' witset Berea. Qa in hats yamii qa ikii ke' judiol ƚe'lijtsitjii.
10 E logo, de noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Beréia; tendo eles ali chegado, foram à sinagoga dos judeus.
11 Hekhewe' judiol Berea ƚeiƚets nite' ƚunyejei hekhewe' Tesalónica ƚeiƚets, qe enewe' Berea ƚeiƚets yisu'unija qu' nepiye' ekewe' wi'tlijei, qa week neƚuts yejeƚijupi'kii ekewe' hayiits we'nika'ajji' pa'aj Intata ƚe'lijei, hats'inha qu' nenikfe'lets qu' hik aka' ƚunyejeye' ekewe' wekwek we'nika'ajji' pa'aj.
11 Ora, estes eram mais nobres do que os de Tessalônica, porque receberam a palavra com toda avidez, examinando diariamente as Escrituras para ver se estas coisas eram assim.
12 Qa hik ta'ƚijupi' in olots hekhewe' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en, qa olots iye he' griegos, qa he' jukhew qa efuts iye patunits.
12 De sorte que muitos deles creram, bem como bom número de mulheres gregas de alta posição e não poucos homens.
13 Qa hekhewe'ƚe judiol Tesalónica ƚeiƚets in nikfe'lets pa'aj ha' Pablo in nifeli' iye kekhewe' ƚe'lijei pa' Dios ha' witset Berea, hekhewe'en qa namii ha' witset Berea, ma' qa yaqsiijkii iye in yiwakaninkii hakha' witset.
13 Mas, logo que os judeus de Tessalônica souberam que também em Beréia era anunciada por Paulo a palavra de Deus, foram lá agitar e sublevar as multidões.
14 Ma' qa hekhewe' yijayan pa' Intata qa aje'eƚ yilithin ha' Pablo qe qa' namiiju' ha' qi iweli'. Qa hakha'ƚe Silas qa ha' Timoteo iye qa amaneyi' hakha'a'.
14 Imediatamente os irmãos fizeram sair a Paulo para que fosse até o mar; mas Silas e Timóteo ficaram ali.
15 Hekhewe' yijts'en ha' Pablo qa yeka'xii ha' witset Atenas. Qa hekhewe'en qa hats tepilkii, qa ha' Pablo qa yekenij ke' ƚe'lijeyii ha' Silas qa ha' Timoteo in yit'ijets qu' aje'eƚ nenekkii qu' hats ƚeke'ye' hats'inha qu' ewi'ƚ na'ni'ƚi' iye.
15 E os que acompanhavam a Paulo levaram-no até Atenas e, tendo recebido ordem para Silas e Timóteo a fim de que estes fossem ter com ele o mais depressa possível, partiram.
16 Ha' Pablo in mexe notki'iikii hekhewe'en ha' witset'ii Atenas, qa nite' ikesimen pa' ƚatawe'j in yi'wen ha' witset in topo'oj hekhewe' iyinii ƚeqsi'nq'alits.
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, revoltava-se nele o seu espírito, vendo a cidade cheia de ídolos.
17 Qa hik ta'ƚijupi' in iyeti'ƚju' watfaakani'ƚju'kii hekhewe' judiol kekhe' ƚe'lijtsitjiyifi hekhewe'en, weekji' hekhewe' iye nite' judioltax yijayan pa' Dios. Qa week neƚuts qa i'njiiji' ek ha' witaqhawet in iyetjiiƚijju' hekhewe' namji'jii.
17 Argumentava, portanto, na sinagoga com os judeus e os gregos devotos, e na praça todos os dias com os que se encontravam ali.
18 Qa he' uja'x jukhew we'nq'ijatshenijek pa'qu' numtiƚe (filósofos) ƚiyinyejei epicúreos qa he' ƚiyinyejei estoicos, t'ejuyiju'ƚ iye ha' Pablo kekhewe' yit'ij. Qa he' uja'x qa yit'ijju': —¿Pa'n ƚ'anye'j nakha' iyeetƚe jukhew?— Qa hekhewep qa yit'ijju'ek: —I'nƚi'i qu' nenfel pekhewep iye diosits.— Qe ha' Pablo nifeli'm eke' t'ejuyets pa' Jesús qa qu' iƚiye'tax iye pe' naxju'.
18 Ora, alguns filósofos epicureus e estóicos disputavam com ele. Uns diziam: Que quer dizer este paroleiro? E outros: Parece ser pregador de deuses estranhos; pois anunciava a boa nova de Jesus e a ressurreição.
19 Ma' qa t'eku'mi' qa yeka'xii hakha' ƚ'ithi'wet he' tenek'enhei ƚii Areópago, qa yit'ijets: —¿Me ƚeke' qu' netsikfe'liƚets eke' ink'aihits wi'tlijei ƚenka'x?
19 E, tomando-o, o levaram ao Areópago, dizendo: Poderemos nós saber que nova doutrina é essa de que falas?
20 Qe k'epiye'eƚij in ƚit'ij ke' wekwek nite' hayiits qu' netsikfe'liƚets. Qa hik ta'ƚijupi' in hisu'uni'ƚ qu' netsikfeeliƚetsha pa'n ikji'ha.—
20 Pois tu nos trazes aos ouvidos coisas estranhas; portanto queremos saber o que vem a ser isto.
21 (Qe he' week Atenas ƚeiƚets qa hekhewe' iye tujtseika' ta'ƚji' jukhewiikal i'ni' hakha'an, ewi'ƚƚe in yisu'untax qu' uja'xe'ƚi'i qu' niyetij axe'm qu' nepi'ye'ji'ik'i pe'qu' i'nk'aihitse'.)
21 Ora, todos os atenienses, como também os estrangeiros que ali residiam, de nenhuma outra coisa se ocupavam senão de contar ou de ouvir a última novidade.
22 Ma' qa ha' Pablo qa ts'ap'aji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en ha' ƚithiwet'ii Areópago, qa yit'ijji'ju': —Jukhew Atenas ƚeiƚets, yakha' k'eweni'ƚij kakha' ejunyejeyi'ƚ in qi in ƚatjamti'iƚijets nekhewe' oqo diositsi'ƚ (religiosos).
22 Então Paulo, estando de pé no meio do Areópago, disse: Varões atenienses, em tudo vejo que sois excepcionalmente religiosos;
23 In hijalki'skii qa hejeƚji'ijju' ne' wekwek ƚ'iyiniƚets, qa hi'wen iye ha' ewi'ƚ ts'eewe'epji' qa we'neni' ha' ƚe'nikahat, qa yit'ij: “Hane'en t'ejuyets pakha' qu' diose' ham nikfe'le'ets.” Qa ha'ne Dios nite' ƚenikfe'li'ƚets ƚ'iyiniƚiikii, hik ha'ne hane'ej henfeltaxi'ƚ e'm.
23 porque, passando eu e observando os objetos do vosso culto, encontrei também um altar em que estava escrito: AO DEUS DESCONHECIDO. Esse, pois, que vós honrais sem o conhecer, é o que vos anuncio.
24 Hik ha'ne Dios yaqsiijkii pa'aj ha'ne week sehe' ipji' qa week iye pekhewe' i'nipji' hane'en. Pakha'an in Yatsat'axij na' wa's qa ha'ne sehe', qa nite' i'nifi pe'qu' witlijtsitjiyitse' ƚaqsijiiju' ene' jukhew.
24 O Deus que fez o mundo e tudo o que nele há, sendo ele Senhor do céu e da terra, não habita em templos feitos por mãos de homens;
25 Nite' ƚeke' iye qu' nanaqsiimijkii pe'ye' ma' qa' netesti'yij qu' hik ƚunye'je' qu' hami'im pe'ye', qe aka'aj'in yijat'ij in ƚunye'j, ƚakha' tisij ene' week pe' ƚiƚaxits qa pe' ƚuƚaxits qa eke' wekwek iye.
25 nem tampouco é servido por mãos humanas, como se necessitasse de alguma coisa; pois ele mesmo é quem dá a todos a vida, a respiração e todas as coisas;
26 Qa pa' ewi'ƚ jukhew in yaqsiijkii, qa hikpa' qa ta'ƚijets in naqsi'jju' ene' week jukhew, hats'inha qu' na'nipji' ha'ne week sehe' ipji'. Qa hats yeni' iye pa'n ƚahats'ij qu' hats nite' na'ni'i pa'qu' witset'e pakha' qu' na'ntaxi' qa hats yeni' iye pa'n qu' ƚepk'eyeji' pa'qu' witset'e,
26 e de um só fez todas as raças dos homens, para habitarem sobre toda a face da terra, determinando-lhes os tempos já dantes ordenados e os limites da sua habitação;
27 hats'inha qu' nowo'oikii pa' Dios, exe'm qu' hik ƚunyejeye' qu' net'ike'siikii, qa' ni'wen, yemjeetax pakha'an in nite' toxtax ine'mets week ewiƚei inekhewel.
27 para que buscassem a Deus, se porventura, tateando, o pudessem achar, o qual, todavia, não está longe de cada um de nós;
28 Qe pakha'an in ta'ƚets qa ji'ƚii, qa jiwapja' qa jina'l iye, in ƚ'anyejeyek pa'aj pekhewe' uja'x pe' nika'aƚ e'mju' pe'qu' ƚe'lijeye' (poetas) in yit'ij: “Qe yekheweli'ƚ iye hata'ƚi'ƚ ewets iye Dios.”
28 porque nele vivemos, e nos movemos, e existimos; como também alguns dos vossos poetas disseram: Pois dele também somos geração.
29 Ye'ehe, inekhewel in jita'ƚets pa' Dios, qa hasu'uj jitumti pakha' ƚunye'j pakha'an qu' hik ƚunye'je' na'aj witeqsi'nq'al oro, na'aj plata qa na'aj ute iye, qa week pe' witaqsijiiju' ta'ƚets pa' ƚ'iyayejeyij qa ta'ƚets iye pakha' yumti pe' ƚaqjamtikineyejeikii ene' jukhew.
29 Sendo nós, pois, geração de Deus, não devemos pensar que a divindade seja semelhante ao ouro, ou à prata, ou à pedra esculpida pela arte e imaginação do homem.
30 Pakha'aj toxik'i pa' Dios mexe yiwejinƚi'ij pe' jukhew'ik'i aka'an in yaqsiijkii qe nite' nikfe'lets pakha'an, qa ha'neƚi'ij pa' Dios qa yittaxijets in yiyajitaxets ene' week jukhew ha'ne week sehe' ipji' qu' nili'ij pakha' uƚ'ax ƚunyejei.
30 Mas Deus, não levando em conta os tempos da ignorância, manda agora que todos os homens em todo lugar se arrependam;
31 Qe pa' Dios hats yeni' pa' ewi'ƚ neƚu qu' hik pakha'ye' qu' week newetjeyumtshenji' ene' week, qa hakha' qu' nejeyumtshen qa hik hakha' ha' ewi'ƚ jukhew hayiits t'eku'miiji' pa'aj, qa in yiwjutsiqeni'mha ene' jukhew, ma' qa yethinij in niihinik'uipha'm iye pe' naxju'.—
31 porquanto determinou um dia em que com justiça há de julgar o mundo, por meio do varão que para isso ordenou; e disso tem dado certeza a todos, ressuscitando-o dentre os mortos.
32 In yepi'ye' ek'i hekhewe'en in iƚa'x iye pa'qu' hats nawa'mtax, ma' qa he' uja'x qa yilaki'ik'ikii yawitji'ik'ikii, qa hekhewepƚe qa ƚ'anyejeiƚe in yittaxijju' ek: —Hatse'ƚu' k'epiye'eƚij iye ekewe'en pakhap ƚahats'ij.—
32 Mas quando ouviram falar em ressurreição de mortos, uns escarneciam, e outros diziam: Acerca disso te ouviremos ainda outra vez.
33 Ma' qa ha' Pablo qa nekik'uifik'i in i'ntaxji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en.
33 Assim Paulo saiu do meio deles.
34 Qa na'lƚe iye he' uja'x ikets ha' Pablo, nite' yeqeku'uk'i ke' nifel. Hekhewe'en i'nji'teje'm ha' ewi'ƚ jukhew ƚii Dionisio, i'ntaxji'teje'm hekhewe' wit'ithiwet Areópago ƚeiƚets. Qa ewi'ƚ iye ke' efu ƚii Dámaris qa hekhewep iye.
34 Todavia, alguns homens aderiram a ele, e creram, entre os quais Dionísio, o areopagita, e uma mulher por nome Dâmaris, e com eles outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.