Atos 17

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Ma' qa in hats t'anji' in nek ji'teje'm he' witsetits Anfípolis qa ha' Apolonia, qa hats namets ha' witset Tesalónica, hikha' i'ni' ke' ewi'ƚ judiol ƚe'lijtsitjii.
1 Tendo passado por Anfípolis e Apolônia, chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga de judeus.
2 Qa ha' Pablo, kakha' hats ƚunye'jƚe'ek, qa ikii ke' ƚe'lijtsitjii, qa wetshetk'ewi'ƚ ke' witwapiihijiyitsji' (sábados) in iyeti'ƚijju' hekhewe'en in t'ejuyets kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj, Intata ƚe'lijei.
2 Paulo, segundo o seu costume, foi procurá-los e, por três sábados, arrazoou com eles acerca das Escrituras,
3 Yeqetheenimik'iha qa yethinji'jij iye pakha' i'ni' kekhewe' we'nika'ajji' pa'aj pakha' nifel in les ƚe'wis qu' nawa'm pa' Cristo qa i'nk'aƚe qa' iƚa'xe' iye, qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ha'ne Jesús, ha'ne henfeli'ƚ e'm hik ha'ne pa' Cristo.—
3 expondo e demonstrando ter sido necessário que o Cristo padecesse e ressurgisse dentre os mortos; e este, dizia ele, é o Cristo, Jesus, que eu vos anuncio.
4 Qa uja'x he' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en qa ikets ha' Pablo qa ha' Silas, weeki'ƚ hekhewe' olots griego yijayan pa' Dios, qa olots iye hekhewe' efuts qitsji' patunkii.
4 Alguns deles foram persuadidos e unidos a Paulo e Silas, bem como numerosa multidão de gregos piedosos e muitas distintas mulheres.
5 Qa hekhewe'ƚe nite' tek'enik'i judiol qa qi in teqemtshenetskii. Qa no'thet pa'aj pe' uƚ'ets jukhew i'nƚekii i'ni'kii hakha' witaqhawet, ma' qa yaqsiijkii in yiwakaninkii week ha' witset, qa t'ilit'ets pa'aj ke' ƚetsi' ha' Jasón qe wo'taxiikii ha' Pablo qa ha' Silas qu' neka'xetsfik'i hekhewe' olots qu' nilanje'mkii.
5 Os judeus, porém, movidos de inveja, trazendo consigo alguns homens maus dentre a malandragem, ajuntando a turba, alvoroçaram a cidade e, assaltando a casa de Jasom, procuravam trazê-los para o meio do povo.
6 Qa in nite' yi'wen pa'aj ke' wititsi'ifi, qa yetsinfik'i pa'aj ha' Jasón qa hekhewe' uja'x iye yijayan pa' Intata, ma' qa yeka'xii pa'aj hekhewe' wit'alheiji' ha' witset, qa yit'unhetik'i in yit'ijju' pa'aj: —Hekhewe' yiwuƚ'enhet ha'ne week sehe' ipji' hats namii hane'e'in,
6 Porém, não os encontrando, arrastaram Jasom e alguns irmãos perante as autoridades, clamando: Estes que têm transtornado o mundo chegaram também aqui,
7 qa ha'ne Jasón yiwhini' ke' ƚetsi'ii, qa week hekhewe'en kakha' ƚunyejei t'ejuyiju'ƚ kekhewe' yittaxij qu' injunyejeye' (leyes) pakha' qi Roma ƚatata César, yit'ijets in na'lte' pakhap iye qi Wittata, Jesús.—
7 os quais Jasom hospedou. Todos estes procedem contra os decretos de César, afirmando ser Jesus outro rei.
8 Qa qi in yiwakaninkii pekhewe' olots jukhew qa hekhewe' iye tenek'enheiji' hakha' witset in yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe'en.
8 Tanto a multidão como as autoridades ficaram agitadas ao ouvirem estas palavras;
9 Qa pa' Jasón qa pekhewep iye qa mexe nejetij pa'aj pe' ƚaq'astai hekhe' wit'alhei, qa yiwejinfik'ikii pa'aj. Qa' i'nk'aƚe nepiletets iye qu' hats nakkii he' Pablo'oƚ.
9 contudo, soltaram Jasom e os mais, após terem recebido deles a fiança estipulada.
10 Qa aje'eƚ in najaleikii hekhewe' yijayan pa' Intata qa yukinii ha' Pablo qa ha' Silas ha' witset Berea. Qa in hats yamii qa ikii ke' judiol ƚe'lijtsitjii.
10 E logo, durante a noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Bereia; ali chegados, dirigiram-se à sinagoga dos judeus.
11 Hekhewe' judiol Berea ƚeiƚets nite' ƚunyejei hekhewe' Tesalónica ƚeiƚets, qe enewe' Berea ƚeiƚets yisu'unija qu' nepiye' ekewe' wi'tlijei, qa week neƚuts yejeƚijupi'kii ekewe' hayiits we'nika'ajji' pa'aj Intata ƚe'lijei, hats'inha qu' nenikfe'lets qu' hik aka' ƚunyejeye' ekewe' wekwek we'nika'ajji' pa'aj.
11 Ora, estes de Bereia eram mais nobres que os de Tessalônica; pois receberam a palavra com toda a avidez, examinando as Escrituras todos os dias para ver se as coisas eram, de fato, assim.
12 Qa hik ta'ƚijupi' in olots hekhewe' nite' yeqeku'uk'i hekhewe'en, qa olots iye he' griegos, qa he' jukhew qa efuts iye patunits.
12 Com isso, muitos deles creram, mulheres gregas de alta posição e não poucos homens.
13 Qa hekhewe'ƚe judiol Tesalónica ƚeiƚets in nikfe'lets pa'aj ha' Pablo in nifeli' iye kekhewe' ƚe'lijei pa' Dios ha' witset Berea, hekhewe'en qa namii ha' witset Berea, ma' qa yaqsiijkii iye in yiwakaninkii hakha' witset.
13 Mas, logo que os judeus de Tessalônica souberam que a palavra de Deus era anunciada por Paulo também em Bereia, foram lá excitar e perturbar o povo.
14 Ma' qa hekhewe' yijayan pa' Intata qa aje'eƚ yilithin ha' Pablo qe qa' namiiju' ha' qi iweli'. Qa hakha'ƚe Silas qa ha' Timoteo iye qa amaneyi' hakha'a'.
14 Então, os irmãos promoveram, sem detença, a partida de Paulo para os lados do mar. Porém Silas e Timóteo continuaram ali.
15 Hekhewe' yijts'en ha' Pablo qa yeka'xii ha' witset Atenas. Qa hekhewe'en qa hats tepilkii, qa ha' Pablo qa yekenij ke' ƚe'lijeyii ha' Silas qa ha' Timoteo in yit'ijets qu' aje'eƚ nenekkii qu' hats ƚeke'ye' hats'inha qu' ewi'ƚ na'ni'ƚi' iye.
15 Os responsáveis por Paulo levaram-no até Atenas e regressaram trazendo ordem a Silas e Timóteo para que, o mais depressa possível, fossem ter com ele.
16 Ha' Pablo in mexe notki'iikii hekhewe'en ha' witset'ii Atenas, qa nite' ikesimen pa' ƚatawe'j in yi'wen ha' witset in topo'oj hekhewe' iyinii ƚeqsi'nq'alits.
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, o seu espírito se revoltava em face da idolatria dominante na cidade.
17 Qa hik ta'ƚijupi' in iyeti'ƚju' watfaakani'ƚju'kii hekhewe' judiol kekhe' ƚe'lijtsitjiyifi hekhewe'en, weekji' hekhewe' iye nite' judioltax yijayan pa' Dios. Qa week neƚuts qa i'njiiji' ek ha' witaqhawet in iyetjiiƚijju' hekhewe' namji'jii.
17 Por isso, dissertava na sinagoga entre os judeus e os gentios piedosos; também na praça, todos os dias, entre os que se encontravam ali.
18 Qa he' uja'x jukhew we'nq'ijatshenijek pa'qu' numtiƚe (filósofos) ƚiyinyejei epicúreos qa he' ƚiyinyejei estoicos, t'ejuyiju'ƚ iye ha' Pablo kekhewe' yit'ij. Qa he' uja'x qa yit'ijju': —¿Pa'n ƚ'anye'j nakha' iyeetƚe jukhew?— Qa hekhewep qa yit'ijju'ek: —I'nƚi'i qu' nenfel pekhewep iye diosits.— Qe ha' Pablo nifeli'm eke' t'ejuyets pa' Jesús qa qu' iƚiye'tax iye pe' naxju'.
18 E alguns dos filósofos epicureus e estoicos contendiam com ele, havendo quem perguntasse: Que quer dizer esse tagarela? E outros: Parece pregador de estranhos deuses; pois pregava a Jesus e a ressurreição.
19 Ma' qa t'eku'mi' qa yeka'xii hakha' ƚ'ithi'wet he' tenek'enhei ƚii Areópago, qa yit'ijets: —¿Me ƚeke' qu' netsikfe'liƚets eke' ink'aihits wi'tlijei ƚenka'x?
19 Então, tomando-o consigo, o levaram ao Areópago, dizendo: Poderemos saber que nova doutrina é essa que ensinas?
20 Qe k'epiye'eƚij in ƚit'ij ke' wekwek nite' hayiits qu' netsikfe'liƚets. Qa hik ta'ƚijupi' in hisu'uni'ƚ qu' netsikfeeliƚetsha pa'n ikji'ha.—
20 Posto que nos trazes aos ouvidos coisas estranhas, queremos saber o que vem a ser isso.
21 (Qe he' week Atenas ƚeiƚets qa hekhewe' iye tujtseika' ta'ƚji' jukhewiikal i'ni' hakha'an, ewi'ƚƚe in yisu'untax qu' uja'xe'ƚi'i qu' niyetij axe'm qu' nepi'ye'ji'ik'i pe'qu' i'nk'aihitse'.)
21 Pois todos os de Atenas e os estrangeiros residentes de outra coisa não cuidavam senão dizer ou ouvir as últimas novidades.
22 Ma' qa ha' Pablo qa ts'ap'aji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en ha' ƚithiwet'ii Areópago, qa yit'ijji'ju': —Jukhew Atenas ƚeiƚets, yakha' k'eweni'ƚij kakha' ejunyejeyi'ƚ in qi in ƚatjamti'iƚijets nekhewe' oqo diositsi'ƚ (religiosos).
22 Então, Paulo, levantando-se no meio do Areópago, disse: Senhores atenienses! Em tudo vos vejo acentuadamente religiosos;
23 In hijalki'skii qa hejeƚji'ijju' ne' wekwek ƚ'iyiniƚets, qa hi'wen iye ha' ewi'ƚ ts'eewe'epji' qa we'neni' ha' ƚe'nikahat, qa yit'ij: “Hane'en t'ejuyets pakha' qu' diose' ham nikfe'le'ets.” Qa ha'ne Dios nite' ƚenikfe'li'ƚets ƚ'iyiniƚiikii, hik ha'ne hane'ej henfeltaxi'ƚ e'm.
23 porque, passando e observando os objetos de vosso culto, encontrei também um altar no qual está inscrito: Ao Deus Desconhecido . Pois esse que adorais sem conhecer é precisamente aquele que eu vos anuncio.
24 Hik ha'ne Dios yaqsiijkii pa'aj ha'ne week sehe' ipji' qa week iye pekhewe' i'nipji' hane'en. Pakha'an in Yatsat'axij na' wa's qa ha'ne sehe', qa nite' i'nifi pe'qu' witlijtsitjiyitse' ƚaqsijiiju' ene' jukhew.
24 O Deus que fez o mundo e tudo o que nele existe, sendo ele Senhor do céu e da terra, não habita em santuários feitos por mãos humanas.
25 Nite' ƚeke' iye qu' nanaqsiimijkii pe'ye' ma' qa' netesti'yij qu' hik ƚunye'je' qu' hami'im pe'ye', qe aka'aj'in yijat'ij in ƚunye'j, ƚakha' tisij ene' week pe' ƚiƚaxits qa pe' ƚuƚaxits qa eke' wekwek iye.
25 Nem é servido por mãos humanas, como se de alguma coisa precisasse; pois ele mesmo é quem a todos dá vida, respiração e tudo mais;
26 Qa pa' ewi'ƚ jukhew in yaqsiijkii, qa hikpa' qa ta'ƚijets in naqsi'jju' ene' week jukhew, hats'inha qu' na'nipji' ha'ne week sehe' ipji'. Qa hats yeni' iye pa'n ƚahats'ij qu' hats nite' na'ni'i pa'qu' witset'e pakha' qu' na'ntaxi' qa hats yeni' iye pa'n qu' ƚepk'eyeji' pa'qu' witset'e,
26 de um só fez toda a raça humana para habitar sobre toda a face da terra, havendo fixado os tempos previamente estabelecidos e os limites da sua habitação;
27 hats'inha qu' nowo'oikii pa' Dios, exe'm qu' hik ƚunyejeye' qu' net'ike'siikii, qa' ni'wen, yemjeetax pakha'an in nite' toxtax ine'mets week ewiƚei inekhewel.
27 para buscarem a Deus se, porventura, tateando, o possam achar, bem que não está longe de cada um de nós;
28 Qe pakha'an in ta'ƚets qa ji'ƚii, qa jiwapja' qa jina'l iye, in ƚ'anyejeyek pa'aj pekhewe' uja'x pe' nika'aƚ e'mju' pe'qu' ƚe'lijeye' (poetas) in yit'ij: “Qe yekheweli'ƚ iye hata'ƚi'ƚ ewets iye Dios.”
28 pois nele vivemos, e nos movemos, e existimos, como alguns dos vossos poetas têm dito: Porque dele também somos geração.
29 Ye'ehe, inekhewel in jita'ƚets pa' Dios, qa hasu'uj jitumti pakha' ƚunye'j pakha'an qu' hik ƚunye'je' na'aj witeqsi'nq'al oro, na'aj plata qa na'aj ute iye, qa week pe' witaqsijiiju' ta'ƚets pa' ƚ'iyayejeyij qa ta'ƚets iye pakha' yumti pe' ƚaqjamtikineyejeikii ene' jukhew.
29 Sendo, pois, geração de Deus, não devemos pensar que a divindade é semelhante ao ouro, à prata ou à pedra, trabalhados pela arte e imaginação do homem.
30 Pakha'aj toxik'i pa' Dios mexe yiwejinƚi'ij pe' jukhew'ik'i aka'an in yaqsiijkii qe nite' nikfe'lets pakha'an, qa ha'neƚi'ij pa' Dios qa yittaxijets in yiyajitaxets ene' week jukhew ha'ne week sehe' ipji' qu' nili'ij pakha' uƚ'ax ƚunyejei.
30 Ora, não levou Deus em conta os tempos da ignorância; agora, porém, notifica aos homens que todos, em toda parte, se arrependam;
31 Qe pa' Dios hats yeni' pa' ewi'ƚ neƚu qu' hik pakha'ye' qu' week newetjeyumtshenji' ene' week, qa hakha' qu' nejeyumtshen qa hik hakha' ha' ewi'ƚ jukhew hayiits t'eku'miiji' pa'aj, qa in yiwjutsiqeni'mha ene' jukhew, ma' qa yethinij in niihinik'uipha'm iye pe' naxju'.—
31 porquanto estabeleceu um dia em que há de julgar o mundo com justiça, por meio de um varão que destinou e acreditou diante de todos, ressuscitando-o dentre os mortos.
32 In yepi'ye' ek'i hekhewe'en in iƚa'x iye pa'qu' hats nawa'mtax, ma' qa he' uja'x qa yilaki'ik'ikii yawitji'ik'ikii, qa hekhewepƚe qa ƚ'anyejeiƚe in yittaxijju' ek: —Hatse'ƚu' k'epiye'eƚij iye ekewe'en pakhap ƚahats'ij.—
32 Quando ouviram falar de ressurreição de mortos, uns escarneceram, e outros disseram: A respeito disso te ouviremos noutra ocasião.
33 Ma' qa ha' Pablo qa nekik'uifik'i in i'ntaxji'ju' ƚeqewuk'u hekhewe'en.
33 A essa altura, Paulo se retirou do meio deles.
34 Qa na'lƚe iye he' uja'x ikets ha' Pablo, nite' yeqeku'uk'i ke' nifel. Hekhewe'en i'nji'teje'm ha' ewi'ƚ jukhew ƚii Dionisio, i'ntaxji'teje'm hekhewe' wit'ithiwet Areópago ƚeiƚets. Qa ewi'ƚ iye ke' efu ƚii Dámaris qa hekhewep iye.
34 Houve, porém, alguns homens que se agregaram a ele e creram; entre eles estava Dionísio, o areopagita, uma mulher chamada Dâmaris e, com eles, outros mais.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.