Atos 16

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Qa namets iye pa'aj pa' witset Derbe qa pa' Listra iye. Qa hikpa' qa i'ni' ha' ewi'ƚ yijayan pa' Intata, ƚii Timoteo, ƚa's pe' ewi'ƚ efu judioki' yijayan iye pa' Intata. Pakha'ƚe ƚatata qa griego.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Pekhewe' yijayan pa' Intata pa' witset Listra qa pa' Iconio iye, week yit'ijets in yatsathen ha' Timoteo.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Pa' Pablo qa yisu'un pa'aj qu' ƚijts'eye'kii iye pakha'an, qa t'eku'mi' qa yiwu'm pa'aj ƚaxpa's, qe ta'ƚijupi' pekhewe' judiol na'li' pekhewe' witsetits, qe week nikfe'lets pakha' ƚatata in griego.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Qa in hats ikik'i pa'aj week pe' witsetits, qa tisji'jij pe' tenek'enhe'yipji' pe' hats yijayan pa' Intata, pekhewe' hats t'eku'mij wetju'ƚ pe' apóstoles qa pe' tenek'enhe'yipji' pe' yijayan pa' Intata i'ni' pa' Jerusalén qu' hik pekhewe'ye' qu' nanaqsiijkii.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Qa hik ta'ƚijupi' pekhewe' yijayan pa' Intata in les t'unitsij pa'aj pakha' nite' ƚeqekuyejeyij. Qa week neƚuts t'ijaifik'i pa'aj in les olots pe' yijayan pa' Jesús.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Qa nek ji'teje'm iye pa'aj pe' sehel Frigia qa Galacia, qa pa' Espíritu Santo qa nite' ƚexke'ej qu' nenfeli' eke' wi'tlijei pa' sehe' Asia.
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 Qa in hats namets iye pa'aj pa' sehe' Misia, qa yisu'untax pa'aj qu' namii iye pa' sehe' Bitinia, qa pakha'ƚe ƚeqe Espíritu pa' Jesús qa nite' ƚexke'ej pa'aj.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Qa nek ji'teje'm na' sehe' Misia, qa nametsju' pa'aj ha' witset Troas.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Qa ka' naja'xji' pa'aj ha' Pablo qa t'ethinheti'yij pa'aj qa i'nji'kii ƚotoi in ima': ewi'ƚ pa' jukhew Macedonia ƚeiƚe', ts'ap'a qa qi in iyinkii pa'aj, qa yit'ij: —Anamii wat'ij ha'ne sehe' ei Macedonia qa' etsi'feni'ƚii.—
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 In hats yi'wen pa'aj ha' Pablo aka'an, ma' qa neƚukii qa aje'eƚ hanaqsi'ji'ƚ qu' natsami'ƚii ha' sehe' Macedonia, qe tsikfe'li'ƚetsha pa' Dios in taya'yi'ƚyijii qu' henfeli'ƚi' eke' ƚe'sits wi'tlijei.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Ma' qa ha' Troas qa hikha' hata'ƚi'ƚi' in ha'ni'ƚji' ke' tokoyei, qa hatsa'theni'ƚii in tsami'ƚii ha' sehe' ƚii Samotracia yeqewuk'un ha' qi iweli'. Qa kakhap neƚuji' qa haki'ƚkii iye qe qa' natsami'ƚii ha' witset ƚii Neápolis.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Qa hikha' qa hata'ƚi'ƚi' in ho'yotsi'ƚju' qa tsami'ƚii ha' witset Filipos, hik hakha' romanos ƚetset, hikha' les qiji' hakha' week sehe' Macedonia. Qa hikha' qa uja'x ke' neƚuts in ya'maneyi'ƚi'.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Qa ka' neƚuji' witwapiihijii qa haki'ƚik'uifik'i ha' ƚeji', qa haki'ƚiiju' ha' ƚotkoyek ha' haqqi' ƚa's, hikha' humti'iƚ qu' na'ni' pa'qu' ƚ'iyinhe'wet'e. Qa ha'ni'ƚju'kii qa yapeƚek qa k'iyetiƚik'ui hekhewe' efuts not'axi' wetju'ƚ hakha'a'.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Qa ke' ewi'ƚ hekhewe'en ƚii Lidia, witset Tiatira ƚeiƚeki', t'ihinij pe' ƚe'sits penyilots witpalinek qa yijayan iye pa' Dios. Tek'eenetsha in iyet ha' Pablo, ma' qa pa' Yatsat'ax'inij qa yit'ij qhof pa' ƚatawe'j qe qa' nenikfe'lik'iha kekhewe' yit'ij ha' Pablo.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Ma' qa kikhe'en qa week iye hekhewe' yatsat'etsij in hats wempuli'jijju', qa iyini'ƚ yiwets, qa yit'ij: —Qu' umti'iƚ qu' hats yijaayi'ija qu' nite' heqeku'ye' pa' Yatsat'ax'inij, qa atsjayani'ƚii ke' yitsi' qu' k'ewhini'ƚi'.— Tsinijit'iƚ ma' qa hijayani'ƚii ke' ƚetsi'ii qa hikha' qa ya'maneyi'ƚi'.
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Qa ƚunye'jkii iye hik aka'aj in haktaxi'ƚiiju' iye hakha' wit'iyinhe'wet, qa te'nilit'iƚ yiju'ƚ ke' ewi'ƚ inanyi' witƚinki', i'nji' pa' ewi'ƚ espíritu uƚ'ax qa tisij pa' ƚet'unha'xijup in nifelji'ji'm pa'qu' ƚunye'je'kii hatse' na'aj nifaakan. Qa aka'an in ƚunye'j qa qi in yaxinenij pe' ƚ'astai pe' ƚaqa patunits, nifelji'ij pa'qu' ƚunye'je'kii.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Ke' inanyi' qa nijayanpha'mkii ha' Pablo qa yekheweli'ƚ iye, ma' qa yit'unhetik'i in tayai, qa yit'ij: —Enewe'en jukhew ƚeqejkunenhei pa' qiji'ha in Dios, hik enewe' nifeli'ƚ e'm pa' wit'ikheyi'jii pakha' witiƚa'x.—
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Qa olots neƚuts in ƚ'anye'j aka'an. Qa ha' Pablo qa hatstax qa yitaxij, qa tetwek'elaxiju'ƚ, qa yit'ijets pakha' espíritu uƚ'ax i'ntaxji' kikhe' inanyi': —¡K'ayaji'ijets aka' ƚiiji' ha' Jesucristo, qu' ma'ak'uifik'i nekhe' inanyi'!— Qa hik akaa'ijha qa ikik'uifik'i.
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Qa hekhewe'ƚe yatsat'etsij in yi'wentax pa'aj ke' inanyi' ma' qa nikfe'lets in hats nite' ƚeke' qu' nowo'omii ƚaq'astaye'. Ma' qa t'eku'mi' ha' Pablo qa ha' Silas, qa yetsinii hakha' joofji'ju' ha' witsetji', pakha' i'ni' pekhewe' tenek'enheiji' pa' witset.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Ma' qa in hats yamijii in yeka'xii hekhewe' wit'alhei, qa yit'ijets: —Enewe'en jukhew judiol yaqsiijkii in yiwakaninkii ha'ne initset,
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 qa i'nq'ijatshenij ke' wekwek witjunyejei (costumbres) inekhewel nite' ƚenexkelij ine'm qu' jint'eku'mi' qa qu' jintaqsiijkii iye, qe inekhewel je'tujtseikaliju'ƚ jo' Roma ƚeiƚets.—
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Ma' qa hekhewe' olots jukhew qa nayu'um hekhewe'en. Qa hekhewe' wit'alhei qa niwjaf'iti'mju' ke' ƚeqhinatayik'i qa inaqyaji'ij qu' neteqsilanhetiiju'.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 In hats yili'ijju' in qi in neqsilanju', ma' qa yeka'xii qu' nuihinifi ke' witq'opheƚitjii, qa ha' yejeƚ ke' witq'opheƚitjii qa tayajaxti'yijets pa'aj qu' nejeeƚetsha.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Hakha'an in yepi'ye' ek'i pa'aj aka' tayajaxti'yijets, ma' qa yuihinifi pe' te'weiteje'm pe' witq'opheƚitjii qa yuihinik'iteje'm pe' ƚef'iyei qa yewij pa' najak ƚenqii cepo.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Qa in hats ƚeqewuk'uji' pa'aj naja'x, ha' Pablo qa ha' Silas qa iyin qa telijtsiyii iye pa'aj pa' Dios. Qa pekhewep wit'opheƚii qa tek'eniijikii pa'aj.Pa' najak cepo.|src="LB00337B.TIF" size="col" ref="ACT 16.25"
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Ma' qa pa' sehe' qa t'unik'i pa'aj in me'lle'le'l, qa pekhewe' ƚetkui pekhe' witq'opheƚitjii qa yiwapjahan pa'aj. Qa hik pakha'aj qa qhofik'i pe' week ƚejil qa' namik'i iye pe' week foƚoƚik'il wo'nophe'ƚtaxijju' pe' wit'opheƚii.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Qa pa' yejeƚ pe' witq'opheƚitjii in nomiikii pa'aj qa yeeƚtax pa'aj pe' ƚejil pe' witq'opheƚitjii in week qhofik'i. Qa nit'ijpha'm pa'aj pa' ƚaqa'tsjikinet qekha newetƚijƚetaxje'm pa'aj, qe yumtitax qu' hats week nilatkii pe' wit'opheƚii.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Qa ha' Pablo qa tayai in yit'ijets pa'aj: —Hasu'uj eqfenyeje' ewek. Week ya'maneyi'ƚi' hane'e'in. Ham ilate' enewe'en.—
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Qa pa' yejeƚ pe' witq'opheƚitjii qa iyinii pa'aj fet'e' qa aje'eƚ wekuma'xifi pa'aj pe' witq'opheƚitjii. Tsalalkii pa'aj qe nijiwei qa wetjele'etsju' pe' ƚef'iyeyiiju' ha' Pablo qa ha' Silas.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Ma' qa in hats yeka'xfik'i pa'aj, pakha'an qa yit'ij pa'aj: —Jukhew, ¿pa'n ƚii pa'qu' haqsiijkii qa' ƚeke'ye' qu' yi'ƚa'xe'?—
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Hekhewe'en qa yeku'ƚ pa'aj: —Hasu'uj eqeku' ha' Yatsat'ax'inij Jesús, ma' qa' i'ƚa'xe', akha' qa week pekhewe' ƚantsat'etsij.—
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Hekhewe'en qa nifeeli'mha pa'aj eke' ƚe'lijei pa' Yatsat'ax'inij hakha'an qa weekij pekhewe' i'ni' pe' ƚetsi'.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 Qa hik pakhaa'ijha iye pa'aj pe' horaji' pa' naja'xji', hakha'an qa t'eku'mi' pa'aj he' Pablo'oƚ qa nili'jju' ke' ƚeneqsilanhewjei pa'aj hekhewe'en. Qa aje'eƚ pa'aj wempuli'jju', hakha'an qa week pekhewe' yatsat'etsij.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Qa yeka'xii iye pa'aj pe' ƚetsi', qa nekunhenju' pa'aj. Hakha'an qa qi in yoksi'wen pa'aj in ƚe'wisi'mkii qe nite' yeqeku' pa' Dios weeki'ƚij pekhewe' yatsat'etsij.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Ma' qa in hats leefiju' pa'aj, pe' tenek'enheiji' pa' witset qa yukinij pa'aj pe' ƚe'lijei pekhewe' ƚeqjeƚinenhei, in yit'ij pa'aj: —Yape iwejin hekhewe' jukhew.—
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Ha' witq'opheƚitjii ƚeiƚe' qa nifeliiji' pa'aj ha' Pablo ekewe'en: —Ne' tenek'enheiji' ha'ne witset hats inaqyaji'ij qu' ewejinheti'yi'ƚfik'i, qa hik ta'ƚijupi' hane'ej yape ma'aƚfik'i, qa ƚe'wisƚe qu' ma'aƚkii.—
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Qa ha' Pablo qa' yit'ijets pa'aj pe' oq'opheƚinetsilets: —Yekheweli'ƚ in yo'romanotaxi'ƚ iye, qa tseqsilani'ƚje'mkii qa week tsejeƚi'ƚijju' ene' weekji' qa nite' yaqsiijkii iye pa'qu' netsjeyumtsheni'ƚij qa ts'uihini'ƚifi iye ene' witq'opheƚitjii. ¿Me qa hane'ej qa' hame' iye pa'qu' ne'tsweni'ƚij qu' netswejini'ƚfik'ikii? ¡Nite', nite' ƚeke'! Neneki'ƚyii yijat'ij hekhewe'en qu' nets'ukini'ƚfik'ikii.—
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 Qa pe' oq'opheƚinetsilets qa nifelii pa'aj aka'an hekhewe' tenek'enheiji' ha' witset. Qa in nikfe'lets in romanos iye hekhewe'en, qa nijiwei pa'aj.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Ma' qa namii pa'aj qa qi in iyinijets in yaf'ali'ƚi'ij, ma' qa in hats yuki'nfik'ikii pa'aj qa iyinijetsha iye qu' nakik'ui hakha' witset.
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 In hats ikik'uifik'ikii pe' witq'opheƚitjii, qa ikii ke' ƚetsi' ke' Lidia. In yi'wen hekhewe' yijayan pa' Intata, qa yakakƚin qu' nent'unhetija hekhewe'en. Ma' qa i'nk'aƚe qa hats ikkii.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.