Atos 10
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT
1 Na'l pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew i'ni' pa' Cesarea, ƚii Cornelio, centurionipji' ek pekhewe' oq'opheƚinetsilets ƚiyinyejei “el Italiano.”
1 Morava em Cesareia um oficial do exército romano chamado Cornélio, capitão do Regimento Italiano.
2 Pakha'an qa week iye pekhewe' yatsat'etsij qi in yijayanija qa nijiweyiju'ƚha iye pa' Intata, t'ifti'ts'ets pekhewe' if'iljetsits pe' judiol qa tisji'jij pa'qu' hami'im. Iyinji'jii pa' Dios week neƚuts.
2 Era um homem devoto e temente a Deus, como era também toda a sua família. Dava aos pobres esmolas generosas e sempre orava ao Senhor.
3 Ewi'ƚ pa'aj pa' neƚuji' jelji' junu' las tres qa i'nji'kii pa'aj ƚotoi itometsaaxijha pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Dios in uyetsji' pakha' i'ni', qa yit'ijets pa'aj: —Cornelio.—
3 Certa tarde, por volta das três horas, teve uma visão na qual viu um anjo de Deus vir em sua direção e dizer: “Cornélio!”.
4 Pa' Cornelio qa ts'in in yeeƚju' pa'aj qa qi iye in neq'ijiwe'yij, qa yit'ij pa'aj: —¿Ƚekpa' ƚisu'un, Yatsat'axyij?— Pa' ángel qa yit'ijets pa'aj: —Na' Dios t'eku'miju'ƚ kekhewe' iyinheyejei qa yi'sinhetij iye in ƚetis nekhewe' if'iljetsits.
4 Temeroso, Cornélio olhou fixamente para o anjo e perguntou: “Que é, senhor?”. E o anjo respondeu: “Suas orações e esmolas subiram até Deus, e ele as guarda na memória.
5 Ukinii pe'qu' jukhewe' na' witset Jope, qa' nenka'x ha' ewi'ƚ jukhew ƚii Simón qa ƚii iye Pedro.
5 Agora, envie alguns homens a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro.
6 Hane'ej i'nijup hakhap iye Simón iye inqa'met ƚ'ajits naqsi'jju', ke' ƚetsi' metetsju' ha' qi iweli'.—
6 Ele está hospedado com Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar”.
7 Ma' qa in hats ikik'ui iye pakha' tafaakate'yi'ƚ ángel, pa' Cornelio qa taya'yii pe' wetsjuk pekhewe' ƚeqejkunenhei qa pa' ewi'ƚ oq'opheƚinetsi'l yijayaanija iye pa' Dios i'nji'teje'm pekhewe' les in t'ithayi'yi' pe' ƚetsi'ii.
7 Assim que o anjo foi embora, Cornélio chamou dois servos de sua casa e um soldado devoto de seu grupo de auxiliares.
8 Qa in hats week nifelimik'i pa'aj, ma' qa yukinii pa' witset Jope.
8 Ele lhes contou o que havia acontecido e os enviou a Jope.
9 Qa pakhap neƚukii, pekhewe'en in mexe nekik'i pa'aj pa' wit'ikheyi'j qa hats k'esitsiyu'uiha pa'aj pa' witset Jope, ha' Pedro qa iketspha'm pa'aj pakha' ts'eewe'epji' pe' wititsi' qu' niyin hats natsa'theniyu'ju'ha pa'aj junu'.
9 No dia seguinte, quando os mensageiros de Cornélio se aproximavam da cidade, Pedro subiu ao terraço para orar. Era cerca de meio-dia,
10 Hats iyipkun pa'aj, qa in mexe wanaqsiijkii mente' yijat'ax pa'aj pa' ƚaq, qa namets pa'aj pakha' i'nji'kii ƚotoi hik ƚunye'j qu' nitsowoƚ'axƚe.
10 e ele estava com fome. Enquanto a refeição era preparada, entrou num êxtase.
11 Qa yi'wen pa'aj na' wa's in qhofij qa pa' ewi'ƚ hik ƚunye'j na'aj qi manta qa te'nilitju' pa'aj, neketsju' ha'ne sehe' wo'nophe'ƚ pe' ikwetju'ƚ (4) ƚekfii,
11 Viu o céu aberto e algo semelhante a um grande lençol ser baixado por suas quatro pontas.
12 qa i'nji'ju' pa' ƚatawe'j pe' ƚunyejeiƚe wetju'ƚ inqa'metets ne'ej ikwetju'ƚ (4) ƚef'iyei, qa q'oiq'oyits qa q'oiq'oq'oyits iye qa junatai iye.
12 No lençol havia toda espécie de animais, répteis e aves.
13 Ma' qa yepi'ye' pa' wit'ax in yit'ij pa'aj: —Eniipha'm Pedro qa' anlanju' enewe'en qu' ƚuj.—
13 Então uma voz lhe disse: “Levante-se, Pedro; mate e coma”.
14 Qa yeku'ƚ pa'aj ha' Pedro: —Hasu'uj Yatsat'axyij. Nite' hayiits qetuj ekewe'ej'in qe uƚ'ets qa nite' ƚenexkelij iye.—
14 “De modo nenhum, Senhor!”, respondeu Pedro. “Jamais comi coisa alguma que fosse considerada impura e imprópria.”
15 Qa ewi'ƚij iye, ma' qa hats wetsjuk'ij pa' wit'ax in yit'ij iye: —Pakha' qu' hats nenli'jju' na' Dios, hasu'uj it'ijets qu' uƚ'axe'.—
15 Mas a voz falou novamente: “Não chame de impuro o que Deus purificou”.
16 Qa ewi'ƚij iye pa'aj wetshetk'ewi'ƚij pa'aj in yi'wen, ma' qa pa' qi manta qa aje'eƚ wetpiletetspha'm iye na' wa's.
16 A mesma visão se repetiu três vezes. Então, subitamente, o lençol foi recolhido ao céu.
17 Ha' Pedro qi in yijamtitaxijupkii pa'n qu' naakjiha pe' yi'wen pa'aj, ma' qa hik pakha'aj qa namets pe' jukhew nukin pa' Cornelio, in hats inaqfaakaniikii pa'aj pe' ƚetsi' pa' Simón ma' qa hats namets pa'aj pa' ƚeqeji'.
17 Pedro ficou perplexo, pensando em qual seria o significado da visão. Nesse momento, os homens que Cornélio tinha enviado encontraram a casa de Simão. Eles se aproximaram do portão
18 Qa taya'yiiji'kii pa'aj, inaqfaakanij qu' hik pekhe'ye' pe' i'wifi pa' Simón qa ƚii iye Pedro.
18 e perguntaram se estava hospedado ali Simão, também chamado Pedro.
19 Ma' qa ha' Pedro in mexente' yilitaxij in yijamtitaxijupkii pekhewe' yi'wen, qa pa' Espíritu Santo qa yit'ijets pa'aj: —Jeƚ qeku'niiju', wetshetk'ewi'ƚ ne' jukhew wo'eikii.
19 Enquanto Pedro ainda refletia sobre a visão, o Espírito lhe disse: “Três homens vieram procurá-lo.
20 Eniipha'm, qa' ma'aiju', hasu'uj ef'ululi'ijkii qu' ijayan, qe yakha' he'nukinƚe ei.—
20 Levante-se, desça e vá encontrar-se com eles. Não hesite em acompanhá-los, pois eu os enviei”.
21 Ha' Pedro qa iketsju' pa'aj pakha' i'ni' pe' jukhew, qa yit'ij pa'aj: —Yakha' pakha' ƚowo'oƚiikii, ¿ƚek pakha' ta'ƚijupi' qa ƚanami'ƚ metkii?—
21 Pedro desceu e disse aos homens: “Eu sou quem vocês procuram. Por que vieram?”.
22 Pekhewe'en qa yeku'ƚ pa'aj: —Ha' Cornelio hikha' ewi'ƚ centurión, hakha'an yatsathen qa yijayaanija iye pa' Dios. Week ene' judiol yisu'un hakha'an. Pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Dios yiyaji'ijets pa'aj qu' ne'niihet ei pe'ye', hats'inha qu' amii ke' ƚetsi' ma' qa' nepiye' hakha'an pa'qu' it'ijets.—
22 Eles responderam: “Cornélio, um oficial romano, nos enviou. Ele é um homem devoto e temente a Deus, respeitado por todos os judeus. Um santo anjo o instruiu a chamar o senhor à casa dele para que ele ouça sua mensagem”.
23 Ma' qa ha' Pedro qa yuihinteje'mkii pa'aj pekhewe'en qa mexe yiwhini'. Ma' qa neƚukii pa'aj qa niipha'm qa yijayan pa'aj pekhewe'en. Qa uja'x pe' ƚijts'eyek pekhewe' yijayan pa' Jesús tetseti'yi' pa' Jope.
23 Então Pedro convidou os homens para se hospedarem ali aquela noite. No dia seguinte, foi com eles, acompanhado de alguns irmãos de Jope.
24 Pakhap iye neƚukii qa hats uiji'teje'm pa'aj pa' Cesarea. Pa' Cornelio hats notki'ik'ui pa'aj, no'thet wetju'ƚ pe' ƚejefets qa pe' ƚejuwaikalija iye.
24 Chegaram a Cesareia no dia seguinte. Cornélio os esperava e havia reunido seus parentes e amigos íntimos.
25 Qa ƚunye'jkii pa'aj ha' Pedro in hats yamets pa'aj pa' ƚetset pa' Cornelio, qa pa' Cornelio qa nekiifik'i pa'aj qu' newetfeli'm qa wonokok'entaxifi ƚef'iyeyiiju' pa' Pedro ma' qa iyintaxets.
25 Quando Pedro chegou à casa, Cornélio veio ao seu encontro e prostrou-se diante dele, adorando-o.
26 Qa hakha'ƚe Pedro qa niihinpha'm pa'aj, qa yit'ijets: —Ats'ap'aye', yakha' iye ye'jukhewƚe.—
26 Mas Pedro o levantou e disse: “Fique de pé! Eu sou apenas um homem como você”.
27 Qa mexe tafaakate'yi'ƚ pa'aj pakha'an, qa i'nk'aƚe qa uiteje'm qa yeeƚtax pa'aj in olots pe' jukhew qa efuts iye ewi'ƚ i'nik'uyi' pa'aj.
27 Os dois conversaram e depois entraram na casa, onde muitos outros estavam reunidos.
28 Ma' qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚetsha ene' judiol in nite' ƚenexkeliji'm qu' qapi'ikii pa'qu' jukhewiika'ye' qa qu' nuyifi iye pe'qu' ƚetsi'ye', qa pakha'ƚe Dios qa ts'ethinij qu' hasu'uj hit'ijets pa'qu' ewii'ƚe' jukhewe' qu' uƚ'axe'.
28 Pedro lhes disse: “Vocês sabem que nossas leis proíbem que um judeu entre num lar gentio como este ou se associe com os gentios. No entanto, Deus me mostrou que não devo mais considerar ninguém impuro ou impróprio.
29 Qa hik ta'ƚijupi' in heiniyinhei, qa aje'eƚ henek, ham hit'i'ij. Qa hane'ej qa tsikfeliyu'ets, ¿pa'n ƚii pa' ta'ƚijupi' in ƚ'iyini'ƚyii?—
29 Por isso, vim assim que fui chamado, sem levantar objeções. Agora digam por que vocês mandaram me buscar”.
30 Ma' qa pa' Cornelio qa yeku'ƚ pa'aj, qa yit'ij: —Hats ikwetju'ƚ (4) neƚutsik'i hik i'ni' hane'ej jelji' junu' las tres in k'iyin ene' yitsi'ifi, ma' qa hi'wen ha' ewi'ƚ jukhew ts'ap'ayipji' leppepep he' ƚeqhinatai.
30 Cornélio respondeu: “Quatro dias atrás, eu estava orando em casa por volta deste mesmo horário, às três da tarde. De repente, um homem vestido com roupas resplandecentes apareceu diante de mim.
31 Qa yit'ij yiwets: “Cornelio, aka' iyinheye'j yepi'ye' na' Dios, qa nite' nitapi'ik'i iye in ƚi'fen nekhewe' ham yiwq'axine'.
31 Ele me disse: ‘Cornélio, Deus ouviu sua oração e se lembrou de suas esmolas.
32 Qa hik ta'ƚijupi', ukinii pe'ye' ha' witset Jope, qa nenka'x ha' Simón ƚii iye Pedro. Hakha'an i'wi' ke' ƚetsi'ii hakhap iye Simón inqa'metets ƚ'ajits naqsi'jju' metetsju' ha' qi iweli'.”
32 Agora, envie mensageiros a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro. Ele está hospedado na casa de Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar’.
33 Qa hik ta'ƚijupi' in aje'eƚ he'nukin ei ne' jukhew, qa qi'ija in ƚe'wisij in ƚenek. Qa hane'ej qa hats ye'weeki'ƚ in ewi'ƚ ha'ni'ƚik'uyi' pa' Dios, hats'inha qu' hepi'ye'eƚ week pakha' nukin ejmet pa' Yatsat'ax'inij.—
33 Assim, mandei buscá-lo de imediato, e foi bom que tenha vindo. Agora estamos todos aqui, esperando diante de Deus para ouvir a mensagem que o Senhor mandou que você nos trouxesse”.
34 Ma' qa ha' Pedro qa iyet pa'aj, qa yit'ijji'ju': —Yijaa'ija hane'ej in hats tsikfee'letsha pa' Dios in week ƚeqjunyejeyij ene' jukhew,
34 Então Pedro respondeu: “Vejo claramente que Deus não mostra nenhum favoritismo.
35 qe week yijat'ij pa'qu' witset'e, pakha' qu' ne'nijiweyiju'ƚ qa yaqsiijkii iye pa' yatsathen, pa' Dios qa t'eku'mi'.
35 Em todas as nações ele aceita aqueles que o temem e fazem o que é certo.
36 Aka' wi'tlijei nukinetsju' pa' Dios enewe' ƚelits pa' Israel'ik'i, qa nifel pa' Dios qu' ƚe'sitsi'iƚ wetju'ƚ ene' jukhew qu' nata'ƚets ha' Jesucristo, hikha' Yatsat'axipji' ene' week.
36 Esta é a mensagem de boas-novas para o povo de Israel: Há paz com Deus por meio de Jesus Cristo, que é Senhor de todos.
37 Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚetsha kakha' ƚunye'jkii ha'ne week sehe' Judea, qa ta'ƚi' in i'nk'a i'nju' hakha' sehe' ei Galilea, in hats ƚ'anu'upji' ka' Juan in wenqimpuujinkii qa nifel iye pa'n ƚunye'j.
37 Vocês sabem o que aconteceu em toda a Judeia, começando na Galileia, depois do batismo que João proclamou.
38 Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚets pa'n ƚunye'j pa' Dios in yatsi'yipji' ha' Jesús Nazaret ƚeiƚe' pa' Espíritu Santo qa pa' ƚet'unha'x, hik ha'ne yijalkisijkii in yaqsiijkii pa' ƚe'wis qa niƚinju'kii iye hekhewe' ƚeƚinheitaxij pa' inwo'met, qe pa' Dios i'nijupha hakha'an.
38 Sabem também que Deus ungiu Jesus de Nazaré com o Espírito Santo e com poder. Então Jesus foi por toda parte fazendo o bem e curando todos os oprimidos pelo diabo, porque Deus estava com ele.
39 Yekheweli'ƚ hi'weni'ƚij week ekewe' wekwek yaqsiiji'kii ha'ne ƚeqe sehe' ene' judiol qa na' Jerusalenii iye. Qa hi'weni'ƚij iye in yilan qa yenji'pha'm ke' ewi'ƚ k'aayaji' (cruz).
39 “E nós somos testemunhas de tudo que ele fez em toda a Judeia e em Jerusalém, onde o mataram. Penduraram-no numa cruz,
40 Qa hane'en pa' Dios qa yiƚin iye in yamets wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa yaqsiijkii iye in we'nethinkii,
40 mas Deus o ressuscitou no terceiro dia e permitiu que ele fosse visto,
41 qa nite' week qu' ne'nethinetskii, qe uja'xƚe yijat'ij hekhewe' hayiits t'eku'miiji'kii pa'aj pa' Dios qu' ni'wen hakha'an, ikji', yekheweli'ƚ in yekufe'eƚijkii hakha'an in hats niyik'uipha'm iye pe' naxju'.
41 não por todo o povo, mas por nós que fomos escolhidos por Deus de antemão para sermos suas testemunhas. Nós fomos os que comemos e bebemos com ele depois que ele ressuscitou dos mortos.
42 Qa ts'ukini'ƚij qu' henfeli'ƚi'm ene' jukhew qa efuts iye, qa' hit'iƚijets in hik hakha'ija pakha' yeni' pa' Dios qu' juezsi'ipji' pe' iƚii qa pe' naxju' iye.
42 E ele nos mandou anunciar sua mensagem em toda parte e testemunhar que Deus o designou juiz dos vivos e dos mortos.
43 Hane'en hik ha'ne yit'ijets pa'aj pe' week profetas'ik'i, qu' kakha'ye' ƚii qu' hik kakha'ye' qu' nata'ƚets qa' weeke' pakha' qu' nite' neqeku'ye' hakha'an qa' netwumhiti'yik'ui pe' ƚewuƚ'ets.—
43 É a respeito dele que todos os profetas dão testemunho, dizendo que todo o que nele crer receberá o perdão de seus pecados por meio de seu nome”.
44 Mexe nite' yili'ij pa'aj ha' Pedro in nifel ekewe'en, pa' Espíritu Santo qa namju' pa'aj qa i'nipji' pekhewe' weekji' tek'enets pa'aj ekewe' tefelhitii.
44 Enquanto Pedro ainda falava, o Espírito Santo desceu sobre todos que ouviam a mensagem.
45 Week pa'aj pekhewe' judiol nite' yeqeku' pa' Jesús, hik pekhewe' ƚijts'eyek pa'aj ha' Pedro, qa yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj, qe pakha' witqisit Espíritu Santo testi'yij iye pekhewe' nite' judioltax,
45 Os discípulos judeus que acompanhavam Pedro ficaram admirados de que o dom do Espírito Santo também fosse derramado sobre os gentios,
46 qe yepi'ye' in iyetju' qa tujtseikal pe' ƚe'lijei qa qi iye in yiwqinhetji' pa' Dios. Ma' qa ha' Pedro qa yit'ij pa'aj:
46 pois os ouviram falar em outras línguas e louvar a Deus. Pedro perguntou:
47 —¿Me ƚeke' qu' nana'l pakha' qu' nite' niwejini'im enewe'en qu' nempulijijju' in hats testi'yij pa' Espíritu Santo in injunyejeyek?—
47 “Pode alguém se opor a que eles sejam batizados agora que, como nós, também receberam o Espírito Santo?”.
48 Ma' qa inaqyaji'ij qu' netenimpulijinijju' aka' ƚiiji' pa' Jesucristo. Pekhewe'en qa mexe iyinijets iye pa'aj ha' Pedro qu' mexe amane' eku'nijup iye pe'qu' uja'xe' neƚutse'.
48 Então ordenou que fossem batizados em nome de Jesus Cristo. Depois, pediram que Pedro ficasse com eles alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.