Atos 10

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na'l pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew i'ni' pa' Cesarea, ƚii Cornelio, centurionipji' ek pekhewe' oq'opheƚinetsilets ƚiyinyejei “el Italiano.”
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Pakha'an qa week iye pekhewe' yatsat'etsij qi in yijayanija qa nijiweyiju'ƚha iye pa' Intata, t'ifti'ts'ets pekhewe' if'iljetsits pe' judiol qa tisji'jij pa'qu' hami'im. Iyinji'jii pa' Dios week neƚuts.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Ewi'ƚ pa'aj pa' neƚuji' jelji' junu' las tres qa i'nji'kii pa'aj ƚotoi itometsaaxijha pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Dios in uyetsji' pakha' i'ni', qa yit'ijets pa'aj: —Cornelio.—
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Pa' Cornelio qa ts'in in yeeƚju' pa'aj qa qi iye in neq'ijiwe'yij, qa yit'ij pa'aj: —¿Ƚekpa' ƚisu'un, Yatsat'axyij?— Pa' ángel qa yit'ijets pa'aj: —Na' Dios t'eku'miju'ƚ kekhewe' iyinheyejei qa yi'sinhetij iye in ƚetis nekhewe' if'iljetsits.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Ukinii pe'qu' jukhewe' na' witset Jope, qa' nenka'x ha' ewi'ƚ jukhew ƚii Simón qa ƚii iye Pedro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Hane'ej i'nijup hakhap iye Simón iye inqa'met ƚ'ajits naqsi'jju', ke' ƚetsi' metetsju' ha' qi iweli'.—
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ma' qa in hats ikik'ui iye pakha' tafaakate'yi'ƚ ángel, pa' Cornelio qa taya'yii pe' wetsjuk pekhewe' ƚeqejkunenhei qa pa' ewi'ƚ oq'opheƚinetsi'l yijayaanija iye pa' Dios i'nji'teje'm pekhewe' les in t'ithayi'yi' pe' ƚetsi'ii.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Qa in hats week nifelimik'i pa'aj, ma' qa yukinii pa' witset Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Qa pakhap neƚukii, pekhewe'en in mexe nekik'i pa'aj pa' wit'ikheyi'j qa hats k'esitsiyu'uiha pa'aj pa' witset Jope, ha' Pedro qa iketspha'm pa'aj pakha' ts'eewe'epji' pe' wititsi' qu' niyin hats natsa'theniyu'ju'ha pa'aj junu'.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Hats iyipkun pa'aj, qa in mexe wanaqsiijkii mente' yijat'ax pa'aj pa' ƚaq, qa namets pa'aj pakha' i'nji'kii ƚotoi hik ƚunye'j qu' nitsowoƚ'axƚe.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Qa yi'wen pa'aj na' wa's in qhofij qa pa' ewi'ƚ hik ƚunye'j na'aj qi manta qa te'nilitju' pa'aj, neketsju' ha'ne sehe' wo'nophe'ƚ pe' ikwetju'ƚ (4) ƚekfii,
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 qa i'nji'ju' pa' ƚatawe'j pe' ƚunyejeiƚe wetju'ƚ inqa'metets ne'ej ikwetju'ƚ (4) ƚef'iyei, qa q'oiq'oyits qa q'oiq'oq'oyits iye qa junatai iye.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Ma' qa yepi'ye' pa' wit'ax in yit'ij pa'aj: —Eniipha'm Pedro qa' anlanju' enewe'en qu' ƚuj.—
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Qa yeku'ƚ pa'aj ha' Pedro: —Hasu'uj Yatsat'axyij. Nite' hayiits qetuj ekewe'ej'in qe uƚ'ets qa nite' ƚenexkelij iye.—
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Qa ewi'ƚij iye, ma' qa hats wetsjuk'ij pa' wit'ax in yit'ij iye: —Pakha' qu' hats nenli'jju' na' Dios, hasu'uj it'ijets qu' uƚ'axe'.—
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Qa ewi'ƚij iye pa'aj wetshetk'ewi'ƚij pa'aj in yi'wen, ma' qa pa' qi manta qa aje'eƚ wetpiletetspha'm iye na' wa's.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Ha' Pedro qi in yijamtitaxijupkii pa'n qu' naakjiha pe' yi'wen pa'aj, ma' qa hik pakha'aj qa namets pe' jukhew nukin pa' Cornelio, in hats inaqfaakaniikii pa'aj pe' ƚetsi' pa' Simón ma' qa hats namets pa'aj pa' ƚeqeji'.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Qa taya'yiiji'kii pa'aj, inaqfaakanij qu' hik pekhe'ye' pe' i'wifi pa' Simón qa ƚii iye Pedro.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Ma' qa ha' Pedro in mexente' yilitaxij in yijamtitaxijupkii pekhewe' yi'wen, qa pa' Espíritu Santo qa yit'ijets pa'aj: —Jeƚ qeku'niiju', wetshetk'ewi'ƚ ne' jukhew wo'eikii.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Eniipha'm, qa' ma'aiju', hasu'uj ef'ululi'ijkii qu' ijayan, qe yakha' he'nukinƚe ei.—
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ha' Pedro qa iketsju' pa'aj pakha' i'ni' pe' jukhew, qa yit'ij pa'aj: —Yakha' pakha' ƚowo'oƚiikii, ¿ƚek pakha' ta'ƚijupi' qa ƚanami'ƚ metkii?—
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Pekhewe'en qa yeku'ƚ pa'aj: —Ha' Cornelio hikha' ewi'ƚ centurión, hakha'an yatsathen qa yijayaanija iye pa' Dios. Week ene' judiol yisu'un hakha'an. Pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Dios yiyaji'ijets pa'aj qu' ne'niihet ei pe'ye', hats'inha qu' amii ke' ƚetsi' ma' qa' nepiye' hakha'an pa'qu' it'ijets.—
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Ma' qa ha' Pedro qa yuihinteje'mkii pa'aj pekhewe'en qa mexe yiwhini'. Ma' qa neƚukii pa'aj qa niipha'm qa yijayan pa'aj pekhewe'en. Qa uja'x pe' ƚijts'eyek pekhewe' yijayan pa' Jesús tetseti'yi' pa' Jope.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Pakhap iye neƚukii qa hats uiji'teje'm pa'aj pa' Cesarea. Pa' Cornelio hats notki'ik'ui pa'aj, no'thet wetju'ƚ pe' ƚejefets qa pe' ƚejuwaikalija iye.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Qa ƚunye'jkii pa'aj ha' Pedro in hats yamets pa'aj pa' ƚetset pa' Cornelio, qa pa' Cornelio qa nekiifik'i pa'aj qu' newetfeli'm qa wonokok'entaxifi ƚef'iyeyiiju' pa' Pedro ma' qa iyintaxets.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Qa hakha'ƚe Pedro qa niihinpha'm pa'aj, qa yit'ijets: —Ats'ap'aye', yakha' iye ye'jukhewƚe.—
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Qa mexe tafaakate'yi'ƚ pa'aj pakha'an, qa i'nk'aƚe qa uiteje'm qa yeeƚtax pa'aj in olots pe' jukhew qa efuts iye ewi'ƚ i'nik'uyi' pa'aj.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Ma' qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚetsha ene' judiol in nite' ƚenexkeliji'm qu' qapi'ikii pa'qu' jukhewiika'ye' qa qu' nuyifi iye pe'qu' ƚetsi'ye', qa pakha'ƚe Dios qa ts'ethinij qu' hasu'uj hit'ijets pa'qu' ewii'ƚe' jukhewe' qu' uƚ'axe'.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Qa hik ta'ƚijupi' in heiniyinhei, qa aje'eƚ henek, ham hit'i'ij. Qa hane'ej qa tsikfeliyu'ets, ¿pa'n ƚii pa' ta'ƚijupi' in ƚ'iyini'ƚyii?—
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ma' qa pa' Cornelio qa yeku'ƚ pa'aj, qa yit'ij: —Hats ikwetju'ƚ (4) neƚutsik'i hik i'ni' hane'ej jelji' junu' las tres in k'iyin ene' yitsi'ifi, ma' qa hi'wen ha' ewi'ƚ jukhew ts'ap'ayipji' leppepep he' ƚeqhinatai.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Qa yit'ij yiwets: “Cornelio, aka' iyinheye'j yepi'ye' na' Dios, qa nite' nitapi'ik'i iye in ƚi'fen nekhewe' ham yiwq'axine'.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Qa hik ta'ƚijupi', ukinii pe'ye' ha' witset Jope, qa nenka'x ha' Simón ƚii iye Pedro. Hakha'an i'wi' ke' ƚetsi'ii hakhap iye Simón inqa'metets ƚ'ajits naqsi'jju' metetsju' ha' qi iweli'.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Qa hik ta'ƚijupi' in aje'eƚ he'nukin ei ne' jukhew, qa qi'ija in ƚe'wisij in ƚenek. Qa hane'ej qa hats ye'weeki'ƚ in ewi'ƚ ha'ni'ƚik'uyi' pa' Dios, hats'inha qu' hepi'ye'eƚ week pakha' nukin ejmet pa' Yatsat'ax'inij.—
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Ma' qa ha' Pedro qa iyet pa'aj, qa yit'ijji'ju': —Yijaa'ija hane'ej in hats tsikfee'letsha pa' Dios in week ƚeqjunyejeyij ene' jukhew,
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 qe week yijat'ij pa'qu' witset'e, pakha' qu' ne'nijiweyiju'ƚ qa yaqsiijkii iye pa' yatsathen, pa' Dios qa t'eku'mi'.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Aka' wi'tlijei nukinetsju' pa' Dios enewe' ƚelits pa' Israel'ik'i, qa nifel pa' Dios qu' ƚe'sitsi'iƚ wetju'ƚ ene' jukhew qu' nata'ƚets ha' Jesucristo, hikha' Yatsat'axipji' ene' week.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚetsha kakha' ƚunye'jkii ha'ne week sehe' Judea, qa ta'ƚi' in i'nk'a i'nju' hakha' sehe' ei Galilea, in hats ƚ'anu'upji' ka' Juan in wenqimpuujinkii qa nifel iye pa'n ƚunye'j.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚets pa'n ƚunye'j pa' Dios in yatsi'yipji' ha' Jesús Nazaret ƚeiƚe' pa' Espíritu Santo qa pa' ƚet'unha'x, hik ha'ne yijalkisijkii in yaqsiijkii pa' ƚe'wis qa niƚinju'kii iye hekhewe' ƚeƚinheitaxij pa' inwo'met, qe pa' Dios i'nijupha hakha'an.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Yekheweli'ƚ hi'weni'ƚij week ekewe' wekwek yaqsiiji'kii ha'ne ƚeqe sehe' ene' judiol qa na' Jerusalenii iye. Qa hi'weni'ƚij iye in yilan qa yenji'pha'm ke' ewi'ƚ k'aayaji' (cruz).
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Qa hane'en pa' Dios qa yiƚin iye in yamets wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa yaqsiijkii iye in we'nethinkii,
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 qa nite' week qu' ne'nethinetskii, qe uja'xƚe yijat'ij hekhewe' hayiits t'eku'miiji'kii pa'aj pa' Dios qu' ni'wen hakha'an, ikji', yekheweli'ƚ in yekufe'eƚijkii hakha'an in hats niyik'uipha'm iye pe' naxju'.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Qa ts'ukini'ƚij qu' henfeli'ƚi'm ene' jukhew qa efuts iye, qa' hit'iƚijets in hik hakha'ija pakha' yeni' pa' Dios qu' juezsi'ipji' pe' iƚii qa pe' naxju' iye.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Hane'en hik ha'ne yit'ijets pa'aj pe' week profetas'ik'i, qu' kakha'ye' ƚii qu' hik kakha'ye' qu' nata'ƚets qa' weeke' pakha' qu' nite' neqeku'ye' hakha'an qa' netwumhiti'yik'ui pe' ƚewuƚ'ets.—
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Mexe nite' yili'ij pa'aj ha' Pedro in nifel ekewe'en, pa' Espíritu Santo qa namju' pa'aj qa i'nipji' pekhewe' weekji' tek'enets pa'aj ekewe' tefelhitii.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Week pa'aj pekhewe' judiol nite' yeqeku' pa' Jesús, hik pekhewe' ƚijts'eyek pa'aj ha' Pedro, qa yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj, qe pakha' witqisit Espíritu Santo testi'yij iye pekhewe' nite' judioltax,
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 qe yepi'ye' in iyetju' qa tujtseikal pe' ƚe'lijei qa qi iye in yiwqinhetji' pa' Dios. Ma' qa ha' Pedro qa yit'ij pa'aj:
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 —¿Me ƚeke' qu' nana'l pakha' qu' nite' niwejini'im enewe'en qu' nempulijijju' in hats testi'yij pa' Espíritu Santo in injunyejeyek?—
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Ma' qa inaqyaji'ij qu' netenimpulijinijju' aka' ƚiiji' pa' Jesucristo. Pekhewe'en qa mexe iyinijets iye pa'aj ha' Pedro qu' mexe amane' eku'nijup iye pe'qu' uja'xe' neƚutse'.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.