Apocalipse 16
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC
1 Ma' qa hepi'ye' pa' t'unik'i wit'ax ta'ƚifi ke' witlijtsitjii qa yit'ij in yithinii he' wetsjuk tatsai (7) angelits: —Ma'aƚii qa' atsiyi'ƚipji'kii na' sehe' na' qi ƚawak na' Dios i'nji' ne' wetsjuk tatsai (7) tok'ol (copas).—
1 Ouvi, então, uma voz forte saindo do templo, que dizia aos sete Anjos: Ide, e derramai sobre a terra as sete taças da ira de Deus.
2 Ha' yojo ewi'ƚ ángel qa ik qa yatsi'yipji' ha' sehe' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa hekhewe' na'li'm ke' ƚeq'ikati' ha' inqa'met qa iyinii iye ha' ƚesi'nq'al qa na'l ke' neki'pha'm iftsits qa a'tits iye.
2 O primeiro, portanto, pôs-se a derramar a sua taça sobre a terra. Formou-se uma úlcera atroz e maligna nos homens que tinham o sinal da Fera e que se prostravam diante de sua imagem.
3 Qa ha' ángel wetsjuk qa yatsiiji'ju' ek ha' qi iweli' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ha' qi iweli' qa wit'athitsij, hik ƚunye'j ƚ'athits na'aj wa'm. Ma' qa wa'm week ke' na'l ƚiƚa'x i'ntaxji' ha' qi iweli'.
3 O segundo derramou a sua taça sobre o mar. Este tornou-se sangue, como o de um morto, e pereceu todo ser que estava no mar.
4 Qa ha' ángel wetshetk'ewi'ƚ qa yatsiiji'ju' ek he' haqqil qa he' niwekƚe iwelii ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa wit'athitsij hekhewe'en.
4 O terceiro derramou a sua taça sobre os rios e as fontes das águas, e transformaram-se em sangue.
5 Qa hepi'ye' hakha' ángel tenek'enhe'yipji' ek hekhewe' iwelii in yit'ij: —Akha' hane'ej qa akha' iye pakha'aj, Dios ham uƚ'axe'. Akha' ƚatsathen, qe yatsathenik'i eke' wekwek ƚijaninij,
5 Ouvi, então, o anjo das águas dizer: Tu és justo, tu que és e que eras o Santo, que assim julgas.
6 qe enewe'en yatsiikii pe' ƚ'athits in nilanju' kekhewe' yatsathen qa ke' profetas'ik'i iye, ma' qa hane'ej qa ƚetisij qu' niya'ji' wit'athits, aka'an qa hik aka' weju'ƚij.—
6 Porque eles derramaram o sangue dos santos e dos profetas, tu lhes deste também sangue para beber. Eles o merecem.
7 Qa hepi'ye' iye ha' ts'eewe'epji' in yit'ij: —Ehe, Yatsat'ax'inij Dios ham ƚet'unhenye'ji'iju'ƚ in t'un, yijaalija qa yatsathenik'iha iye pekhewe' ƚijanin.—
7 Ouvi o altar dizer: Sim, Senhor Deus Dominador, são verdadeiros e justos os teus julgamentos.
8 Qa ha' ángel ikwetju'ƚ (4) qa yatsi'yipji' ek ne' junu' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ne' junu' qa testi'yij qu' niwujkinhet he' jukhew qa efuts iye qi in elejei.
8 O quarto derramou a sua taça sobre o sol, e foi-lhe dado queimar os homens com o fogo.
9 Qa he' jukhew qa efuts iye qa iwujkinji'kii in qi in elejei, ma' qa uƚ'etsik'i ƚ'anyejeyij ka' ƚii pa' Dios hikpa' na'li'm pa' ƚet'unha'xipji' ekewe' yaats'e'ej, qa nite' yisu'un qu' nenikfe'lƚetets ma' qekha niwqinhettax pa' Dios.
9 E os homens foram queimados por grande calor, e amaldiçoaram o nome de Deus, que pode desencadear esses flagelos; e não quiseram arrepender-se e dar-lhe glória.
10 Qa ha' ángel lee'fij (5) qa yatsi'yipji' ek ha' ƚots'oji'la'x ha' inqa'met ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ha' tenek'enheiji' ha' inqa'met qa weekij in noo'kiiha, qa he' jukhew qa efuts iye qa yikfe'jij wetju'ƚkii he' ƚelepepits in qi in yaats'etax.
10 O quinto derramou a sua taça sobre o trono da Fera. Seu reino se escureceu e seus súditos mordiam a língua de dor.
11 Ma' qa uƚ'etsik'i ƚ'anyejeyij pakha' Dios na' wa'sji' qe ta'ƚets kekhewe' yaats'e' qa kekhewe' iye neki'pha'm, qa nite' yisu'un qu' nenikfelitijƚetets pe' yaqsiijkii.
11 Amaldiçoaram o Deus do céu por causa de seus sofrimentos e das suas feridas, sem se arrependerem dos seus atos.
12 Qa ha' ángel ewi'ƚ tatsai (6) qa yatsiiji'ju' ek ha' qi haqqi' Eufrates ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ka' iweli'ik'i qa yisƚaxji' qe qa' nanaqsiik'i' pa'qu' ƚikheyije' pe' wittatal ta'ƚii na' neƚu'uju'ƚ.
12 O sexto derramou a sua taça sobre o grande rio Eufrates, e secaram-se as suas águas para que se abrisse caminho aos reis do oriente.
13 Qa hi'wen iye in t'atsji'ƚfik'i ha' ƚeji' ha' ƚeiƚe', ha' ƚeji' ha' inqa'met qa ha' ƚeji' iye ha' yit'ij ƚetets qu' profetaye' he' wetshetk'ewi'ƚ espíritu uƚ'ets hik ƚunyejeitax s'ams'amits.
13 Vi {sair} da boca do Dragão, da boca da Fera e da boca do falso profeta três espíritos imundos semelhantes a rãs;
14 Enewe'en espíritu inwo'metetsƚe qa yaqsiijkii ke' ham ƚunyejeyiju'ƚ, qa ikik'i qu' nonothet wetju'ƚ he' wittatal ha'ne week sehe' epji', qe qa' net'ejuyets pa' witwatlanheyejii pa' qi ƚeqe neƚu pa' Dios ham ƚet'unhenye'ji'iju'ƚ in t'un.
14 são os espíritos de demônios que realizam prodígios, e vão ter com os reis de toda a terra, a fim de reuni-los para a batalha do Grande Dia do Deus Dominador.
15 (Hepi'ye' iye pa' ƚ'a'x ha' Jesús in yit'ij: —¡Maxtayiitiƚik'i! Qu' natsam hik qu' yijunye'je' na'aj t'ejtenkii. Ƚe'wisi'mkii pakha' nite' ima' qa nite' wenqit'ijji', qe qa' nite' ƚuk'eye'ƚekii qu' nakfik'i qa qu' niwepinhetkii iye qu' ƚuk'eye'ƚekii ham ƚeqhinataye'.—)
15 {Eis que venho como um ladrão! Feliz aquele que vigia e guarda as suas vestes para que não ande nu, ostentando a sua vergonha!}
16 Ma' qa no'theti' wetju'ƚ ha' sehe' ne' hebreo ƚeqiyij Armagedón.
16 Eles os reuniram num lugar chamado em hebraico Har-Magedon.
17 Qa ha' ángel wetsjuk tatsai (7) qa yatsi'yipji' ek pa' hane'ej jitoksi'wen t'unik'i ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, qa pa' ewi'ƚ t'unik'i wit'ax ta'ƚifi ke' witlijtsitjii, qa yit'ij: —¡Hats uja'xƚe!—
17 O sétimo derramou a sua taça pelos ares e saiu do templo uma grande voz do trono, que dizia: Está pronto!
18 Ma' qa yapeƚek qa lepep lepepkii, qa nokes iye pe' wit'axits, qa pa' kimmimim iye, qa qi in t'unik'i me'le'l ha'ne sehe', qa nite' hayiits qu' ƚunye'je' in ipƚu'uk'i ek in i'nk'aa na'lipji' ha'ne sehe' pa' jukhew. Qii'ija in iftsax in t'unik'iha in me'le'l ha' sehe'.
18 Houve, então, relâmpagos, vozes e trovões, assim como um terremoto tão grande como jamais houve desde que há homens na terra.
19 Qa ka' qi witset'ik'i qa wetshetk'ewi'ƚju' in jaf'afju', qa ke' witsetitsik'i pe' week witsetits qa jaƚa'qju'kii. Pa' Dios in nite' nitapi'ii ke' qi Babilonia qe qa' niyahanij ha' ƚoqotok'o (copa) i'nji' ka' wino ta'ƚets pa' qi ƚawak pa' Dios.
19 A grande cidade foi dividida em três partes, e as cidades das nações caíram, e Deus lembrou-se da grande Babilônia, para lhe dar de beber o cálice do vinho de sua ira ardente.
20 Qa ke' ƚ'isƚa'wetitsik'i qa hamits hik ƚunyejei qu' nilatkii, qa ke' utekuyik'i iye qa hamits.
20 Todas as ilhas fugiram, e montanha alguma foi encontrada.
21 He' jukhew qa efuts qa nametsju'kii iye ke' qits ƚoi i'nƚi'i qu' cuarenta y cinco (45) kiloye'. He' jukhew qa efuts qa uƚ'etsik'i ƚe'lijeyets pa' Dios qe ta'ƚets ke' yaats'e'ej ƚoi, qe ka' yawtshetenij qi in a'tax.
21 Grandes pedras de gelo, que podiam pesar um talento, caíram do céu sobre os homens. Os homens amaldiçoaram a Deus por causa do flagelo da saraiva, pois este foi terrível.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.