Apocalipse 16
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NTLH
1 Ma' qa hepi'ye' pa' t'unik'i wit'ax ta'ƚifi ke' witlijtsitjii qa yit'ij in yithinii he' wetsjuk tatsai (7) angelits: —Ma'aƚii qa' atsiyi'ƚipji'kii na' sehe' na' qi ƚawak na' Dios i'nji' ne' wetsjuk tatsai (7) tok'ol (copas).—
1 Depois ouvi uma voz forte falando de dentro do templo, dizendo aos sete anjos: — Vão e derramem sobre a terra as sete taças da
2 Ha' yojo ewi'ƚ ángel qa ik qa yatsi'yipji' ha' sehe' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa hekhewe' na'li'm ke' ƚeq'ikati' ha' inqa'met qa iyinii iye ha' ƚesi'nq'al qa na'l ke' neki'pha'm iftsits qa a'tits iye.
2 O primeiro anjo foi e derramou a sua taça sobre a terra. Feridas abertas, terríveis e dolorosas, apareceram naqueles que tinham o sinal do monstro e que haviam adorado a sua imagem.
3 Qa ha' ángel wetsjuk qa yatsiiji'ju' ek ha' qi iweli' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ha' qi iweli' qa wit'athitsij, hik ƚunye'j ƚ'athits na'aj wa'm. Ma' qa wa'm week ke' na'l ƚiƚa'x i'ntaxji' ha' qi iweli'.
3 Aí o segundo anjo derramou a sua taça sobre o mar. A água ficou como o sangue de uma pessoa morta, e morreram todos os seres vivos do mar.
4 Qa ha' ángel wetshetk'ewi'ƚ qa yatsiiji'ju' ek he' haqqil qa he' niwekƚe iwelii ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa wit'athitsij hekhewe'en.
4 Então o terceiro anjo derramou a sua taça sobre os rios e nas fontes de água, e eles viraram sangue.
5 Qa hepi'ye' hakha' ángel tenek'enhe'yipji' ek hekhewe' iwelii in yit'ij: —Akha' hane'ej qa akha' iye pakha'aj, Dios ham uƚ'axe'. Akha' ƚatsathen, qe yatsathenik'i eke' wekwek ƚijaninij,
5 Eu ouvi o anjo que tinha autoridade sobre as águas dizer: — Tu és justo nos teus julgamentos, ó Deus santo, que és e que eras!
6 qe enewe'en yatsiikii pe' ƚ'athits in nilanju' kekhewe' yatsathen qa ke' profetas'ik'i iye, ma' qa hane'ej qa ƚetisij qu' niya'ji' wit'athits, aka'an qa hik aka' weju'ƚij.—
6 Os maus derramaram o sangue do povo de Deus e dos profetas , e por isso tu lhes deste sangue para beber. Eles estão recebendo o que merecem.
7 Qa hepi'ye' iye ha' ts'eewe'epji' in yit'ij: —Ehe, Yatsat'ax'inij Dios ham ƚet'unhenye'ji'iju'ƚ in t'un, yijaalija qa yatsathenik'iha iye pekhewe' ƚijanin.—
7 Aí ouvi uma voz que vinha do altar. A voz dizia: — Ó Senhor Deus, Todo-Poderoso! Os teus julgamentos são, de fato, verdadeiros e justos!
8 Qa ha' ángel ikwetju'ƚ (4) qa yatsi'yipji' ek ne' junu' ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ne' junu' qa testi'yij qu' niwujkinhet he' jukhew qa efuts iye qi in elejei.
8 Depois o quarto anjo derramou a sua taça sobre o sol, e ele recebeu licença para queimar as pessoas com fogo.
9 Qa he' jukhew qa efuts iye qa iwujkinji'kii in qi in elejei, ma' qa uƚ'etsik'i ƚ'anyejeyij ka' ƚii pa' Dios hikpa' na'li'm pa' ƚet'unha'xipji' ekewe' yaats'e'ej, qa nite' yisu'un qu' nenikfe'lƚetets ma' qekha niwqinhettax pa' Dios.
9 Elas sofreram queimaduras dolorosas causadas por esse fogo e amaldiçoaram o nome de Deus, que tem autoridade sobre essas pragas. Mas não se arrependeram dos seus pecados, nem louvaram a glória de Deus.
10 Qa ha' ángel lee'fij (5) qa yatsi'yipji' ek ha' ƚots'oji'la'x ha' inqa'met ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ha' tenek'enheiji' ha' inqa'met qa weekij in noo'kiiha, qa he' jukhew qa efuts iye qa yikfe'jij wetju'ƚkii he' ƚelepepits in qi in yaats'etax.
10 Então o quinto anjo derramou a sua taça sobre o trono do monstro, cujo reino ficou na escuridão, e as pessoas mordiam a língua de dor
11 Ma' qa uƚ'etsik'i ƚ'anyejeyij pakha' Dios na' wa'sji' qe ta'ƚets kekhewe' yaats'e' qa kekhewe' iye neki'pha'm, qa nite' yisu'un qu' nenikfelitijƚetets pe' yaqsiijkii.
11 e, por causa das suas dores e feridas, amaldiçoavam o Deus do céu. Porém não abandonaram as coisas más que faziam.
12 Qa ha' ángel ewi'ƚ tatsai (6) qa yatsiiji'ju' ek ha' qi haqqi' Eufrates ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, ma' qa ka' iweli'ik'i qa yisƚaxji' qe qa' nanaqsiik'i' pa'qu' ƚikheyije' pe' wittatal ta'ƚii na' neƚu'uju'ƚ.
12 Em seguida o sexto anjo derramou a sua taça no grande rio Eufrates . O rio secou a fim de se abrir um caminho para os reis que vêm do Oriente.
13 Qa hi'wen iye in t'atsji'ƚfik'i ha' ƚeji' ha' ƚeiƚe', ha' ƚeji' ha' inqa'met qa ha' ƚeji' iye ha' yit'ij ƚetets qu' profetaye' he' wetshetk'ewi'ƚ espíritu uƚ'ets hik ƚunyejeitax s'ams'amits.
13 Então vi três espíritos imundos que pareciam rãs, que saíam da boca do dragão, da boca do monstro e da boca do falso profeta .
14 Enewe'en espíritu inwo'metetsƚe qa yaqsiijkii ke' ham ƚunyejeyiju'ƚ, qa ikik'i qu' nonothet wetju'ƚ he' wittatal ha'ne week sehe' epji', qe qa' net'ejuyets pa' witwatlanheyejii pa' qi ƚeqe neƚu pa' Dios ham ƚet'unhenye'ji'iju'ƚ in t'un.
14 Eles são os espíritos maus que fazem milagres. Esses três espíritos vão aos reis do mundo inteiro a fim de os ajuntar para a batalha do grande Dia de Deus, o Todo-Poderoso.
15 (Hepi'ye' iye pa' ƚ'a'x ha' Jesús in yit'ij: —¡Maxtayiitiƚik'i! Qu' natsam hik qu' yijunye'je' na'aj t'ejtenkii. Ƚe'wisi'mkii pakha' nite' ima' qa nite' wenqit'ijji', qe qa' nite' ƚuk'eye'ƚekii qu' nakfik'i qa qu' niwepinhetkii iye qu' ƚuk'eye'ƚekii ham ƚeqhinataye'.—)
15 “Escutem! Eu venho como um ladrão. Feliz aquele que vigia e toma conta da sua roupa, a fim de não andar nu e não ficar envergonhado em público!”
16 Ma' qa no'theti' wetju'ƚ ha' sehe' ne' hebreo ƚeqiyij Armagedón.
16 Depois os espíritos ajuntaram os reis no lugar que em hebraico é chamado de “Armagedom ”.
17 Qa ha' ángel wetsjuk tatsai (7) qa yatsi'yipji' ek pa' hane'ej jitoksi'wen t'unik'i ka' i'nji' ha' ƚoqotok'o, qa pa' ewi'ƚ t'unik'i wit'ax ta'ƚifi ke' witlijtsitjii, qa yit'ij: —¡Hats uja'xƚe!—
17 E por último o sétimo anjo derramou a sua taça no ar. Então uma voz forte veio do trono, no templo, dizendo: — Está feito!
18 Ma' qa yapeƚek qa lepep lepepkii, qa nokes iye pe' wit'axits, qa pa' kimmimim iye, qa qi in t'unik'i me'le'l ha'ne sehe', qa nite' hayiits qu' ƚunye'je' in ipƚu'uk'i ek in i'nk'aa na'lipji' ha'ne sehe' pa' jukhew. Qii'ija in iftsax in t'unik'iha in me'le'l ha' sehe'.
18 Houve relâmpagos, estrondos, trovões e um violento terremoto, tão violento como nunca houve igual desde a criação dos seres humanos. Foi o pior de todos!
19 Qa ka' qi witset'ik'i qa wetshetk'ewi'ƚju' in jaf'afju', qa ke' witsetitsik'i pe' week witsetits qa jaƚa'qju'kii. Pa' Dios in nite' nitapi'ii ke' qi Babilonia qe qa' niyahanij ha' ƚoqotok'o (copa) i'nji' ka' wino ta'ƚets pa' qi ƚawak pa' Dios.
19 A grande cidade se quebrou em três partes, e as cidades de todos os países foram destruídas. Deus lembrou da grande Babilônia e lhe deu o vinho da sua taça — o vinho do furor da sua ira .
20 Qa ke' ƚ'isƚa'wetitsik'i qa hamits hik ƚunyejei qu' nilatkii, qa ke' utekuyik'i iye qa hamits.
20 Todas as ilhas desapareceram, e todos os montes sumiram.
21 He' jukhew qa efuts qa nametsju'kii iye ke' qits ƚoi i'nƚi'i qu' cuarenta y cinco (45) kiloye'. He' jukhew qa efuts qa uƚ'etsik'i ƚe'lijeyets pa' Dios qe ta'ƚets ke' yaats'e'ej ƚoi, qe ka' yawtshetenij qi in a'tax.
21 Chuvas de pedra caíram do céu sobre as pessoas. Eram grandes pedras, que pesavam mais de trinta quilos. E as pessoas amaldiçoaram a Deus por causa da praga de chuvas de pedra, pois ela era terrível.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.