1 Tessalonicenses 2
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs BKJ
1 Yejefets, ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚetsha in na'l pa' weju'ƚij ka' haqsiiƚijkii in i'nk'aa tsami'ƚ ei.
1 Porque vós mesmos, irmãos, sabeis que a nossa entrada para convosco não foi vã;
2 Ekheweli'ƚ ƚenikfee'liƚetsha iye in i'nk'aa tsami'ƚets ha' etset'iƚ qa hayiits hayawitjaxti'yi'ƚ qa heyeqsilanheti'yi'ƚju' iye in hata'ƚi'ƚii ha' witset Filipos. Qa yape'enhaƚe heqemheikiti'ƚ pa' Intata ma' qa nite' ts'ijiwe'yi'ƚ in henfeli'ƚ ke' ƚe'lijei inye'jƚu' pe' wekwek yinifenyejeyi'ƚkii qi in hayawitjaxtiitaxi'ƚ.
2 mas, mesmo depois de termos antes sofrido e sido envergonhados, como sabeis, em Filipos, tornamo-nos ousados em nosso Deus, para vos falar o evangelho de Deus com grande combate.
3 Qe tsikfe'li'ƚets eke' henfeli'ƚ wi'tlijei in nite' tsaf'ali'ƚi'iƚij in henfeli'ƚ. Ekewe'en yijaa'ija pa' yit'ij. Eke' wi'tlijei nite' hik ƚunyejei na'aj jiyaqanƚi'ijkii pe'ye'.
3 Porque a nossa exortação não foi com engano, nem com imundícia, nem com malícia;
4 Pa' Intata tseƚisi'ƚij qu' henfeli'ƚ eke' ƚe'lijei t'ejuyets pa' witiƚa'x. Hik aka' ewi'ƚƚe in haqsiiƚijkii. Qa nite' haqsiiƚijkii qu' henfeli'ƚ pa' les yisu'unik'i in yepi'ye' ene' jukhew qa efuts. Ewi'ƚƚe in henfeli'ƚ pa' yisu'un pa' Intata qe ƚakha' yejeeƚijupkiiha pe' intawjets ma' qa nikfe'lets inhats'ek in haqsiiƚijkii aka'an.
4 mas, como fomos aprovados de Deus para que o evangelho nos fosse confiado, assim falamos, não como para agradar aos homens, mas a Deus, quem prova os nossos corações.
5 Ƚenikfe'li'ƚets in k'efeli'ƚi'm eke' wi'tlijei nite' ta'ƚets qu' het-simetsini'ƚij ewetskii pe'ye' eke' wekwek jite'wen i'nƚi'i qu' ƚ'astaye'. Aka'an aka' henfeli'ƚ pa' Intata nikfe'lets in yijaa'ija.
5 Porque nunca usamos de palavras lisonjeiras, como sabeis, nem houve um pretexto de avareza; Deus é testemunha.
6 Yekheweli'ƚ nite' howo'oƚii qu' etsiwqinheti'ƚ, nite' howo'oƚii iye qu' netsiwqinheti'ƚ ene' week, yemjeetax in t'eku'mtaxi'ƚ yiiji'ha ha' Cristo qu' ya'apostolitsi'iƚij.
6 E não buscamos glória dos homens, nem de vós, nem ainda de outros, quando podíamos ser-vos pesados, como os apóstolos de Cristo;
7 Aka'an nite' hisu'uni'ƚ. Yekheweli'ƚ hik yijunyejeyi'ƚ ne'ej efu in qi in yisu'un qa yejeeƚetsha ne'ej ƚelits.
7 mas fomos brandos entre vós, como a ama que cuida de seus filhos.
8 Yekheweli'ƚ qi in hoksi'weni'ƚ pa' qi yeqsu'unka'xi'ƚ ej qa hik ta'ƚijupi' in qi in hisu'uni'ƚ qu' henfeli'ƚ e'm eke' wi'tlijei t'ejuyets pa' witiƚa'x inye'jƚu' qu' hawa'mi'ƚ efi qe qi'ija in k'esu'uni'ƚ.
8 Assim nós, sendo-vos tão afeiçoados, de boa vontade quiséramos comunicar-vos, não o evangelho de Deus apenas, mas ainda as nossas próprias almas; porque éreis muito queridos a nós.
9 Yejefets, maxtayitiƚik'iha yekheweli'ƚ qi in heyithayi'yi'ƚ neƚuts qa najai qe in k'efeli'ƚi'm eke' wi'tlijei t'ejuyets pa' witiƚa'x qa nite' hisu'uni'ƚ qu' nek'iyini'ƚij ewets pe'qu' hamitsi'iƚ ye'm.
9 Porque bem vos lembrais, irmãos, do nosso trabalho e dor; porque, trabalhando noite e dia, para não sermos pesados a nenhum de vós, vos pregamos o evangelho de Deus.
10 Ekheweli'ƚ in hats ƚijayani'ƚ ha' Cristo ƚe'tsweni'ƚij qa ƚenikfeliƚij yiwets qa pa' Intata iye tsi'weni'ƚij qa nikfe'li'ƚ yiwets iye in ham pa'qu' haqsi'ji'ƚijkii qu' uƚ'axe'. Ewi'ƚƚe in haqsiiƚijkii pa' yatsathen qa ham pa'qu' nit'iƚij yiwets qu' yuƚ'etsi'iƚ.
10 Vós sois testemunhas, e Deus também, de quão santa, justa e irrepreensivelmente nos portamos para convosco, os que crestes.
11 Qe week ewiƚei ekheweli'ƚ in k'ijatsheni'ƚ hik k'eyijunyejeyiƚij na'aj ewi'ƚ jukhew qe yijatshen ne'ej ƚelits. Qe yekheweli'ƚ qi in k'akakƚiniƚij. Qa hit'iƚij ewets
11 Assim, como sabeis de que modo exortamos, consolamos e cobramos a cada um de vós, como o pai faz a seus filhos,
12 qu' aqsiiƚijkii pa' yisu'un pa' Intata qu' ejunyejeyi'iƚ qe ƚakha' tayaitaajupkii pa' ƚetset. Pakha'an witset qi'ija in ham ƚunye'ji'iju'ƚ.
12 para que vós andásseis dignamente diante de Deus, que vos chama para o seu reino e glória.
13 Yekheweli'ƚ nite' hili'iƚij in hit'iƚijetspha'mkii ƚe'wisij pa' Intata qe in i'nk'a k'efeli'ƚi'm ke' Intata ƚe'lijei qa aje'eƚ ƚ'eku'mi'ƚiju'ƚ qe yijaa'ija in ƚe'lijei pa' Intata qa nite' hik ƚunyejei pe' i'nq'ijatshentaxij ene' jukhewƚe. Ke' Intata ƚe'lijei t'ithayiyi'ƚ etji' in hats ƚijayani'ƚ ha' Cristo.
13 Por isso também damos graças a Deus sem cessar, porque, havendo recebido de nós a palavra da pregação de Deus, a recebestes, não a palavra de homens, mas segundo é, na verdade, a palavra de Deus, a qual também opera de forma eficaz em vós, os que crestes.
14 Yejefets, ekheweli'ƚ hats hik ejunyejeyi'ƚ hekhewep inejefetsipji' pa' Intata qa inejefetsipji' iye ha' Ƚa's Jesucristo hekhewe'en i'ni' ek ha' sehe' Judea, qe ekheweli'ƚ qi iye in ƚ'awitjaxti'yi'ƚ, nawitji'iƚ ne' etsetifetstaxi'ƚ qa ƚekhewelƚe qa yawitji ek ne' ƚewetekheweltaxi'ƚ in judiol.
14 Porque vós, irmãos, haveis sido feitos seguidores das igrejas de Deus que, na Judeia, estão em Cristo Jesus; porquanto também sofrestes de vossos próprios concidadãos o mesmo que os judeus lhes fizeram,
15 Nekhewe' judiol inqawitji hik nekhewe' iye yaq'alij in yilan ha' Yatsat'ax'inij Jesús qa hik nekhewe' iye hayiits nilanju'kii pa'aj pe' profetas'ik'i qa hik nekhewe' iye yeq'ilati'ƚ yijkii. Ƚekhewel nite' yaqsiijkii pa' yisu'un pa' Intata qa ƚ'ejuihifetsij iye ene' week jukhew.
15 os quais também mataram o Senhor Jesus e os seus próprios profetas, e nos têm perseguido, e não agradam a Deus, e são contrários a todos os homens.
16 Ƚekhewel nite' yisu'untax qu' netfelhitiyi'm ke' ƚe'lijei ha' Jesucristo nekhewe' nite' judiol hats'inha qu' iƚiye'jeek hatse'. Aka'an hik aka' les yoponhetij pe' ƚewuƚ'ets qa pa' qi ƚawak pa' Intata qa hats i'nipji'.
16 E nos impedem de falar aos gentios para que possam ser salvos, a fim de encherem sempre a medida de seus pecados; mas a ira de Deus caiu sobre eles até o fim.
17 Yejefets, mexe yi'totsi'ƚ e'mii ene' uja'x juwelits, nite'ƚe hili'iƚij in hijamti'iƚ eikii. Yape'enha hisu'untaxi'ƚ qu' jinewe'twen iye.
17 Nós, porém, irmãos, separados da vossa presença por pouco tempo, não do coração, apressamo-nos o máximo possível para vermos vossas faces com grande desejo.
18 Qa hik ta'ƚijupi' in qi in hisu'untaxi'ƚ qu' natsami'ƚ ei. Yakha' Pablo. Olotsij in henektaxi'ƚkii qu' natsami'ƚ ei qa pakha'ƚe inwo'met Satanás qa yotheti'ƚ yik'uikii.
18 Por isso bem quisemos ir ter convosco, pelo menos eu, Paulo, uma e outra vez; mas Satanás nos impediu.
19 Qe qu'nte' natsami'iƚ ei qa ¿ƚekpa' qu' hetjumti'iƚik'ui hatse'? ¿Ƚekpa' iye qu' nata'ƚets pa'qu' yisaxitsi'iƚi'mkii? ¿Qa ƚekpa' iye qu' heiqeni'ƚijets hatse' ha' Yatsat'ax'inij Jesucristo qu' netpiltaxju'? ¿Me nite' ekheweli'ƚ?
19 Porque qual é a nossa esperança, ou alegria, ou coroa de glória? Por acaso não o sois vós na presença de nosso Senhor Jesus Cristo em sua vinda?
20 Ekheweli'ƚ heiqeni'ƚ ej qa ta'ƚi'ƚ ewets iye pa' yisaxitsi'ƚi'mkii.
20 Porque vós sois nossa glória e alegria.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.