Mateus 5
lbv (LBV) vs AAI
1 Iesu ga mik emixin ma ga urut upana re nava re evakubu, ma ga xis kalapok. Exulau lekleke anasa ren tiga pas tebei,
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 ma ga anasa di xodek,
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 “Nidi ua ti etere i loxo ebeak kindi i pakes si ne Moroa,
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 Nidi ua mo tin teng tuntun,
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 Nidi ua ti kolok asii ero asing kindi,
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 Nidi ua ti vavara lexengepe ti kolok eroloklok momoton,
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 Nidi ua ti bearun emomono ves,
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 Nidi ua ebeak kindi i madakdak,
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 Nidi ua ti kolok emium kitibukot tindi ti kis munemik,
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 Nidi ua ti kip erosongsongot tevangasa ti kolok eroloklok momoton,
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 Loxo emomono tina xora tirimi mi erokoxora miningot ma tina sev asongot nimi ma tina xoxora mumu nimi mi erokoxora ella tevangasa nimi bi mumu ia, ne Moroa ga lox anarong nimi.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Bina umsu mi eleklek ma bina sosoro, teia eunun puruk mo i kolok kirimi nak pana te exalibet. Teia teren mun na engas exulau xoxora livi tiga roro mugaga tirimi ti ga leke erosongsongot.”
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Ma ne Iesu ga xora bok kindi xodek, “Nimi bi langan exontas ti evapua axava. Mado loxo edotdoso te exontas na xava, noxop bok tin te ngas pes kusu ti lok amamau amu box i. Noxop maran tan ti lok tevanga min, koren ma tibo iu xepe min ma emomono tibo but aminingor i.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 Nimi bi langan evesoso ti evapua axava. Loxo kolonu vuruk i kis pana re evakubu, noxo epovo ri lok pilinge.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Tera ixo singe aros elam ma i lok livin i maxalapok ke ebaket. Ikop. Ni i lok livin i te evanga xikis seren, kusu evesoso ren na soso amolonga nidi axava konong ke eunu.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Teren mun na engas bina lok evesoso tirimi na soso mugaga emomono, kusu tina mik eroloklok mapmaran bi kolox i, ma tina mimi asu mine Tamami re exalibet.”
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Ma Iesu ga xora bok kodek, “Bigus doxoma loxo aga vot kusu ana lok kepe Erokoxora Xis se ne Moses ma ero anasa re exulau xoxora livi. Ikop. Nia xo vot ti lok kepe i mado aga vot ti lok arutuna erokoxora rindi.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 A xora tutuna i tirimi, texonaleng exalibet mi evua mo ee na kolok, noxop texot kiliteng te erokoxora konong te Erokoxora Xis nabo sonau, iepovo ren mo eleng erokoxora axava ren nabo vot arutuna.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Koren ma, loxo tera i ospolo te nakot kiliteng lexengepe konong keren na Erokoxora Xis, ma i lok asa exup pes ti ospolo box i, nini nabo ruuna easing kiliteng tutuna te eninto re exalibet. Mado loxo era i mumu asu Erokoxora Xis, ma i kolok asa bok exup pes kusu tina mumu asu i, nini nabo ruuna easing puruk tanak te eninto re exalibet.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Teia a xoran tirimi xodek, loxo bi vara beles ukonong ke eninto te exalibet, erutuvuk momoton tirimi ee na kolok pukat kasan ti erutuvuk ke exulau loklox asa re Erokoxora Xis ma ebung Parasi.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Biga rongai na exoxora xis tiga xorai ti emomono megano xodek, ‘Bigus sev amere tera. Ma loxo tera na sev amere tera, nini nabo ru mugaga re eradi rongtonga xoxora.’
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Mado mo ngan a xoran i tirimi loxo tera i beamamau mi ne tono, nini iepovo loxo na ru re exoxora mugaga te eradi rongtonga xoxora. Ma loxo tera na xoran tine tono loxo, ‘Nu eradi gamasa,’ nini iepovo loxo na ru re exoxora mugaga te exikis eburu mi penuti erosongoi tadi vuruk ke eme Israel. Mado loxo tera i rong ne tono loxo, ‘Nu evakngong,’ nini iepovo loxo ne Moroa na ruki i lanak konong ke exoneu te exot songsongot.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 Koren ma, loxo ura rebe erentebe runu ri ne Moroa te exonin lalavang ma togok u doxoma ke ne metak kunu i ruuna emumuat eburu miniu,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 una vukupe erentebe runu togok mugaga re exonin lalavang, ma una pas bexe kusu una lok emium eburu mine metak kunu. Ma memu ren una bixong ma una rebe erentebe runu ti ne Moroa.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 Loxo tera i munemik miniu ma na lok livi u te exoxora kusu na lok livi emumuat pana runu, texonaleng buna pas, una lok momoton exoxora re engas kusu una lok emium eburu min. Loxo ikop, kusin nini i bo leke u lanak ti eradi rongtonga xoxora, ma eradi rongtonga xoxora i bo lok livi u te eradi tutu mu, ma ni i bo lok livi u te exokoxo.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 A xora tutuna i riu, unabo kolok togok, iepovo ubo un axava eropempiles ti ga uus ukuing tebeu min.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Biga rongai na exoxora xis tiga xorai xodek, ‘Bigus epenadang.’
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Mado a xoran tirimi xodek, loxo teradi na mik te evene ma na ves seren mi edoxoma miningot, na eradi i penadang pom konong ke ebeak keren.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Loxo exatli tuna tunu na lok asubu u ti eminingot, una ik asu i ma una iu kepe min. I lok pukat tiu loxo una lok kepe texot te ebantuxu tunu, kusu ebantuxu axava tunu noxo beles ti exot songsongot.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Loxo exumak tuna na lok asubu u ti eminingot, una lak korop i ma una iu xepe min! I lok pukat tiu loxo una lok kepe texot te ebantuxu tunu, kusu ebantuxu axava tunu noxo beles ti exot songsongot.”
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Iesu ga xora bok kodek, “Gono tiga xoxora xodek, ‘Eradi loxo na lok korop evupuke mi eventixin teren, ni na ven tebe i min te manang koxora molonga loxo nini i bakorop evupuke rundu.’
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Mado a xoran tirimi xodek, loxo teradi i lok korop evupuke rundu te xonaleng eventixin teren i xo penadang, na eradi i lok eventixin teren i os exa vom exoxora xis se evupuke. Ma loxo eradi ves i vuke ke mo evene, ni box i os exa exoxora xis te evupuke ma i epenadang.”
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Ma ne Iesu ga xora bok kodek, “Biga rongai na exoxora xis gok tiga xorai ti emomono mugaga xodek, ‘Bigus ospolo erokoxora tutuna terokapie tirimi biga lox i ti Eradi Vuruk, mado bina lok epovo eropanga sai biga xapie vom min.’
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Mado a xoran tirimi xodek, bigus lok avevereng erokapie tirimi. Bigus lok avevereng erokapie tirimi mi easing ke exalibet, teia nini exonin orong ke ne Moroa.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Ma bigus lok avevereng erokapie tirimi mi easing ke evua, teia nini exot tutu te evuxangkadek keren. Ma bigus lok avevereng erokapie tirimi mi easing Jerusalem, teia nini kolonu vuruk ke Eorong Puruk.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Ma bigus lok avevereng erokapie tirimi mi eropatlak kirimi, teia bixo epovo ti lok teven kaminim te eropatlak kirimi na mumuxut o na xalii.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Bina xapie mun kodek, ii o ikop. Te erokoxora bok pana ren na, i eia monak ke eradi miningot.”
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Ma ne Iesu ga xora bok kodek, “Biga rongai na exoxora xis tiga xorai xodek, ‘Loxo u lok borot exatli tera, exatli bok kunu tibo lok borot i. Ma loxo u sep pit engisak ke era, engisak bok kunu tina sep pir i.’
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Mado a xoran i tirimi kodek: Bigus sepo eminingot tera i lok i riu. Ikop. Loxo tera na voso pales tuna runu, una vukupe box i ti voso pales u re xia runu.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Ma loxo tera na leke u ti exoxora xusu i vara ri esiot tunu, una rebe box i mi evanga singsiga balom tunu.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Loxo tera na puaru u loxo una xip tero panga te gese kilomita, una xiv i iepovo re evu kilomita.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Loxo tera na sing panga u, una rebei. Ma loxo tera i vara loxo na leke bexe tevanga runu, u gus rebe silom i.”
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Ma ne Iesu ga xora bok kodek, “Biga rongai na exoxora xis tiga xorai xodek, ‘Bina beamu emomono ti kolok parap nimi,’ ma ‘bina mikngit nidi ti munemik minimi.’
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Mado a xoran tirimi xodek, bina beamu nidi ti munemik minimi, ma binan sing tindi ti kolok asongot nimi,
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 kusu bina vee examadak ke ne Tamami re xalibet. Nini i kolok exangking i soso vana re emomono miningot ma emomono mapmaran, ma im tebe exubu rindi ti momoton ma tindi bok tixo momoton.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Loxo nimi bi beamu xusuk mun nidi ti beamu nimi, kora, ne Moroa na rebe nimi mi eunun? Ikop. Emomono miningot langan exulau ti kip takis bok ti kolox i na.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Ma loxo bi xoxora sosoro mun ti ero metak kirimi, na eloklok ixo lok langan evanga vuruk, teia emomono tixo nunu te ne Moroa ti mumu asu box i na.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Nimi bina kolok mapmaran tutuna langan ne Tamami i kolok pana re exalibet ip maran tutuna.”
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.