Mateus 26
lbv (LBV) vs AAI
1 Se ne Iesu ga xora axava na eropanga, nini ga xoran ti exulau lekleke anasa ren kodek,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Bi eterei loxo evu leng moe i kolok ti euxa re Evivios Pie. Teren mo eleng emomono tinabo songot tebe ia, Emadak Ke Eradi, ti emomono ves kusu tina rukbe ia re exaba.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Mo eleng eropris puruk ma exongkulau puruk ke emomono me Israel tiga vot eburu re eunu vuruk ke epris mugaga, easing keren ne Kaiapas.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Ma tiga xora livi i xusu tina rangat ais ke sixim ne Iesu ma tina sep amere i.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Mado tiga ukodek, “Ta noxo lox i na te eleng te euxa, tevangasa emomono tima ruke e esep.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Iesu ga kolok tanak Beteni te eunu te ne Saimon, gono nini ga ruuna emineres gu.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Ma ne Iesu gara kis gagas ti anaan, ma era evene gara vot parav i, ga kiv exonovatpalak intu dan pukat ga umsu mi exodan mavak, eunun teren ga urut lexen, ma nini ga soli i vana re evatlak ke ne Iesu.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ma exulau lekleke anasa ren tiga mix i na, ma tiga edak. Tiga ukodek, “Tinia i soli kepe gamasa i na?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Ni i epovo ti etaga mi na exodan mavak kusu nini na leke eunun puruk keren, ma ti lok toro emomono pakes.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Iesu ga etere erodoxoma tindi, koren ma nini ga xoran tindi xodek, “Taxap bigus kolok tangtang na evene, teia nini i kolok evanga mapmaran tia.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Emomono pakes tinabo kolok amisik parap nimi ma bibo epovo ri kolok toro di, mado nia noxo kolok amisik eburu minimi.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Ni i soli na exodan mavak ke ebantuxu rak kusu ti lok gagas livi ebantuxu rak ti emaut.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Nia a xora tutuna i tirimi loxo, teren ua exot teren na evapua axava emomono tibo xoxora asu Evavang Pukat, tinabo xora box i na evanga nini ga lox i, kusu emomono tibo doxoma i.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Memu ren, era rindi esongoi mi evura exulau lekleke anasa, easing keren ne Judas Iskariot, ga vot parap eropris puruk.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Ma nini ga sue di xodek, “Loxo nia na songot tebe nimi mi ne Iesu, bibo rebe ia mi evangasa?” Ma tiga sua loxo tibo rebe i mi erololo putui silva piles.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ga rukei teren mo eleng ne Judas ga puse rin te ngas kusu na songot tebe di mi ne Iesu.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Te eleng mugaga te euxa tiga eveu erokongkide goxop tero eiis seren, exulau lekleke anasa te ne Iesu tiga vot parav i ma tiga sue i xodek, “U vara loxo bana lok gagas livi eanaan ti Evivios Pie tinda ua?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Ma nini ga sepo di kodek, “Bina pas si kolonu vuruk ma bina vot parap era eradi, ma bina xoran tin kodek, ‘Eradi loklok asa tarama i xora loxo eleng loklok ukuing keren ira auret ma nini eburu mi exulau lekleke anasa ren tibo lok euxa re Evivios Pie tanak ke eunu runu.’ ”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Ma exulau lekleke anasa ren tiga mu asu exoxora te ne Iesu ma tiga lok gagas livi eroanaan ti Evivios Pie.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Memu re xangking ga sii, Iesu ga xis kusu na naan eburu mi esongoi mi evura exulau lekleke anasa ren.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Tiga naan ma nini ga xoran tindi xodek, “A xora tutuna i tirimi. Era rimmi nabo songot tebe ia ti emomono miningot.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ma tiga bearuntun lexengepe ma nidi gesgesara tiga susuei xodek, “Eradi Vuruk, ikop nia do?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Ma ne Iesu ga sepo i tindi xodek, “Mo era nabo songot asu mi exumana eburu minia ti eropanga anaan, nini nabo songot tebe ia ti emomono miningot.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Nia, Emadak Ke Eradi, anabo mere langan Emanang Kaala i xorai, mado nabo lok miningot lexengepe tin mo eradi nabo songot tebe ia ti emomono miningot. Gibo lok pukat loxo ne nene gixo visix i.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ma ne Judas, mo ga gagas kusu na songot tebe i, ga ukodek, “Rabai, ikop nia do?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Moe tiga anan ma ne Iesu ga leke exongkide, ga rong ivukat ti ne Moroa, ga sebex i ma ga rebe exulau lekleke anasa ren min ma ga ukodek, “Bina lekei na ma bina ann i. Ebantuxu rak na.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ma nini ga leke ekap inin, ga rong ivukat ti ne Moroa, ma ga rebe di min ma ga ukodek, “Nimi axava bina inn teren na.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Eda rak na, i lok ukuing etuna maxat. Eda rak nabo sen su ti lamba emomono, kusu ne Moroa nabo doxoma xepe eroloklok miningot tindi.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 A xoran tirimi nia noxo inn teren na evaen i rukei ningina ise teren mo eleng maxat nia anabo inn gok evaen eburu minimi tanak konong ke eninto te ne Tamak karak.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Tiga vixa exompia, ma tiga vas su lanak ti Exongkubu Olip.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Memu ren, ne Iesu ga xoran tindi xodek, “Ningina nubung, nimi axava binabo mix eropanga nabo vot tarak ma binabo oo xasinge ia, teia xonong ke Emanang Kaala ne Moroa ga xora xodek,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Mado memu te exuxutu kaxat tarak, anabo mugaga nimi lanak Galili.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Ma ne Pita ga xoran tin kodek, “Puxupe i loxo nidi axava tina oo xasinge u, nia tutuna noxo oo.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Ma ne Iesu ga xoran tin kodek, “A xora tutuna i riu, ningina nubung kopbi loxo exaxak na reng, ma ubo xora asui nabo vutui loxo nu uxo etere ia.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Ma ne Pita ga xora dotdoso rin kodek, “Loxo tina xora loxo tina sev amere ia eburu miniu, nia noxo xora asu loxo axo etere u.” Ma exulau lekleke anasa ves axava tiga xora box i xoren.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Memu ren, ne Iesu ga pas ti exot, ti orong i mine Getsemani. Exulau lekleke anasa ren tiga emu min, tiga vot ma nini ga xoran tindi xodek, “Bina kis sede. Ana pas lanak kusu ana lok esingsing.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Ma nini ga vanga ke ne Pita mi evumadak ke ne Sebedi, ma ga sumai loxo emumuat puruk ga ruxe eroro ren.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Ma nini ga xoran tindi xodek, “Eroro rak i umsu mi emumuat puruk mo na lok amere ia. Bina kolok kede ma bina mik tautau toro ia.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ma ne Iesu ga vas susula kiliteng, ma nini ga subu midi mi emanna ukalapok ke vua ma ga sing ne Moroa xodek, “Tamak. Kora, i epovo loxo una lok kepe na emumuat kasinge ia? Ikop loxo una mu asu evavara rak, mado una mu asu evavara runu.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Ma ne Iesu ga biong parap exulau lekleke anasa ren ma ga mik pot tindi, tiga unga. Ma nini ga xoran ti ne Pita xodek, “Kora, bixo epovo loxo bina xip na emumuat eburu minia teren na exonaleng?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Bina mik tautau ma binan sing kusu bi noxo subu te eloklok tongot. Ebeak ke emomono i vavara ti kolok eroloklok pukat, mado ebantuxu rendi i memeos.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ma ne Iesu ga vas susula lixiteng ga sevura ma ga sing kodek, “Tamak, loxo ixo epovo ri na ekap ti leke xasinge ia min kusu a noxo inn i, evavara runu na vot.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Iesu ga biong lanak parav exulau lekleke anasa ren ma ga mik pot tindi, tiga unga gok, teia emandi ga unga.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ma nini ga vas kasinge di ga sev avutui ma ga lok esingsing langan ga lok bexei mugaga.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Memu ren, nini ga biong lanak ti exulau lekleke anasa ren ma ga xoran tindi xodek, “Kora, moe bi unga? Mik. Exonaleng ira auret. Ma tibo songot tebe ia, Emadak Ke Eradi, ti emomono miningot.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Bina xutu. Tana vas taraga mo eradi i pas ude kusu na rebe ia ti emomono miningot.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Iesu moe ga xoxora ma ne Judas ga vot. Nini era te esongoi mi evura exulau lekleke anasa te ne Iesu. Emixi vuruk tiga emu min, ma tiga kip eroparise sepsep ma erokonuna sepsep. Eropris puruk mi exongkulau puruk ke eme Israel tiga ruki di.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Mugaga ren na, ne Judas ga xora livi eloklok ukuing kusu tibo mik kibis ne Iesu. Judas ga xoran tindi xodek, “Mo era, nia bo nes i, bina rangat ais i.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Ma soso mun ne Judas ga vas parap ne Iesu ma ga ukodek, “Nubung pukat, Rabai.” Ma ga nes i.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Ma ne Iesu ga xoran tin kodek, “Tangas sarak. Una lok soso nom evanga u vot ti lox i.”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Era re exulau lekleke anasa ren ga mik i na ma ga sar asu evarise sepsep ma ga sep korop kepe ebantingak ke eradi tutuki te epris mugaga.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Ma ne Iesu ga xoran tin kodek, “Lok livi abiong evarise sepsep punu, teia nidi axava tip sep emomono mi eroparise, tibo mere xoren.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Kusin bixo eterei loxo a epovo ti xup ne Tamak ma nini nabo rebe ia mi ebung angelo lamba, eutus sindi nabo volo esongoi mi evura eaami re ebung angelo.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Mado vuxupe di, teia nia anabo lok epovo mo erokoxora re Emanang Kaala i xoxora asu i loxo na evanga nabo vot.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Teren mo exonaleng ne Iesu ga xoran ti emixi xodek, “Tinia bi vot tede mi eroparise sepsep ma erokonuna sepsep kusu bina rangat ais ia? Kora bi doxomai loxo nia eradi mugaga re xulau ti esep eburu mi egavaman? Lamba eroleng nia ga kis tanak konong ke emamala re eunu lalavang ma agara anasa emomono, mado bi goxo rangat ais ke ia rogok.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Na eropanga i sixisu xodek kusu na lok epovo erokoxora re exulau xoxora livi tiga ven livin i.” Ma exulau lekleke anasa ren tiga sixiro axava.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Exulau nidi tiga rangat ais ne Iesu, tiga vanga ke i lanak ke ne Kaiapas, epris mugaga, togok exulau loklox asa re Erokoxora Xis se ne Moses ma exongkulau puruk tiga vot eburu.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pita ga mumu ne Iesu tanak papaga iepovo ga vas pot te emamala re eunu re epris mugaga ma ga beles seren. Ni ga xis kalopok eburu mi exulau tutu mu kusu na mik evangasai nabo vot ti ne Iesu.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Nidi axava exulau mugaga eburu mi eropris puruk keren mo exikis eburu tiga puse rin terokoxora mumuat ella kusu tina so rebe ne Iesu min ma tibo epovo ti sep amere i.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Mado ti goxo epovo, puxupei loxo exulau lamba tiga vot ma tiga xoxora asu erokoxora ella, mado erokoxora rindi goxo sixit eburu.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 ma tuga ukodek, “Na eradi ga xora xodek, ‘Nia a epovo ti uut kepe eunu lalavang ke ne Moroa ma anabo vuaru abiong box i konong ke eroleng putui.’ ”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ma epris mugaga ga xutu ma ga xoran ti ne Iesu xodek, “Ua evasiun teren ma uxo koxora? Kora, u xopara na sepo na erokoxora ti xoxora rebe u min?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Mado ne Iesu goxo xora texongkoxora.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Ma ne Iesu ga ukodek, “I tutuna, nia vom. Mado a xoran tirimi, memu binabo mix Emadak Ke Eradi nabo kis se exumana tuna te ne Moroa it doso lexengepe, ma nabo vot pana re erokongkuubu monak ke exalibet.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Ma epris mugaga ga galeis evanga singsiga ren ma ga ukodek, “I xoxora aminingot ne Moroa. Taxap exoxora. Biga ronga vom exoxora aminingot teren.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Bi doxoma xora?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ma tiga kalabis saxa emana ma tiga titpui, ma exup tiga vovosoi.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Tiga ukodek, “Loxo nu Eun Loklok Ukuing, una xora livi tida. Nege i sev u?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pita ga kis tanak konong teren mo emamala ma era einek tutuki ga vot parap ne Pita ma ga ukodek, “Nu bok uga kolok eburu mi ne Iesu monak Galili.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Mado nini ga banam pivie i mugaga tindi axava. Nini ga ukodek, “Nia xo etere evangasai u xoxora mumui.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Ma nini ga pas lanak ti engas povolo ma era einek bok ga mix i ma ga xoran ti emomono tiga tu togok. Ni ga xora xodek, “Na eradi ga kolok eburu mi ne Iesu monak Nasaret.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Ma ne Pita ga banam pivie gox i mi erokoxora tutuna, ma ga ukodek, “Nia axo etere nom eradi.”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Memu mun teren, mo emomono tiga tu togok, tiga vot parap ne Pita ma tiga ukodek, “I tutuna loxo nu era rindi teia exoxora runu i langan loxo nu eradi monak Galili.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Ma nini ga xora beamamau ma ga xapie xodek, “Exoxora rak i tutuna, loxo ikop, ne Moroa nabo lok asongor ia. Nia axo etere mo eradi.”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Memu ren, ne Pita ga doxoma ke exongkoxora ne Iesu ga xorai xodek, “Exaxak kopbi loxo na reng, ma unabo xora asu i nabo vutui loxo uxo etere ia.” Ma nini ga vas su ukalamang ma ga reng miningot lexengepe.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.