Lucas 24

lag (LAG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Haaha sikʉ ya Jumapɨ́ɨrɨ namʉtóondo dwɨɨ, vara vaantʉ vaki vajáa vatoola makuta yara ˆvajáa viimiiryé neeja, maa vakadoma na mbiríírii ya mpaanga ˆngʼeene ɨjáa yabokwa mwaalaliwyii.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 ˆVakafike kʉra, vakashaana rɨra iwye rafíngiritiiwe fuma mbiríírii.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Maa kaa, ˆvakɨɨngɨre na mbiríírii, sɨ vashaana mʉvɨrɨ wa Yéesu Mweenevyoosi tʉkʉ.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ntɨ ˆvakaarɨ vahwáalɨɨre, koonka vaantʉ valʉme vavɨrɨ viivɨ́kɨɨre ɨngo njerʉ ˆjilavalava mʉnʉmʉʉnʉ ja lʉlávo vakafʉmɨra, maa vakɨɨma heehi novo.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Avo vaantʉ vaki vakoofa mʉnʉmʉʉnʉ, vakiinamya mɨtwe yaavo fʉʉrʉ ɨsɨ. Aho, vara vaantʉ vakavasea, “Sa che moomʉsaakɨra ˆarɨ mooyo kwa vaantʉ ˆvaakwya?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Asiina aha tʉkʉ, afúfukire! Kumbukiri vira ˆvyeene avawyɨɨra mpɨɨndɨ ˆajáa hamwɨ na nyuunyu kʉra Galiláaya.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Ajáa avasea, ‘Vyasaakwa Mwaana wa Mʉʉntʉ avɨɨkwe mɨkonwii ya vaantʉ vavɨ, aningʼiniwe mʉsaláabii fʉʉrʉ akwye, na sikʉ ya katatʉ afʉfʉke.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Aho, vakayakʉmbʉkɨra yara masáare Yéesu ˆajáa avawyɨɨra.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Avo vaantʉ vaki vakahɨndʉka fuma mbiríírii. Vakɨɨta koo vawyɨɨra isimwi ɨrɨ vara vatumwi ikimi na ʉmwɨ baa na vapooji vɨɨngɨ voosi va Yéesu.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Avo vaantʉ vaki marina yaavo noo vala Maríia Makɨdaléena, Yooáana na Maríia íyo waala Yaakúupu. Kei kʉjáa kwatɨɨte vaantʉ vaki vɨɨngɨ ˆvajáa hamwɨ novo, na ava noo vavawyɨɨra vatumwi masáare aya.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Maa kaa, sɨ varuma ayo masáare tʉkʉ, vakoona nɨ ya kɨhoho vii.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Baa neembe nɨ jeyyo, Peéteri akiinʉka, akatamanya itɨ́ɨjo fʉʉrʉ mbiríírii. ˆAkasʉngɨrɨre akoona ɨngo ja kɨtáani joongʼeene vii. Akahɨndʉka na kaayii kʉnʉ yookiiyurya kɨra ˆkɨfʉ́mɨɨre.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Haaha sikʉ ɨyo, kʉjáa kwatɨɨte vapooji vavɨrɨ va Yéesu ˆvatamanyáa na iturii rɨmwɨ ˆraséwaa Emáau. Kufuma Yerusaléemu fʉʉrʉ Emáau nɨ ja lʉyeendo lwa masaa yavɨrɨ.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Na mpɨɨndɨ ˆvajáa njirii, vakava vookiivaɨra mbuwo ja masáare ˆmeene yafʉmɨɨré.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Mpɨɨndɨ ˆvajáa vakaarɨ voolʉʉsɨka ayo, Yéesu mweeneevyo akavakwaata, maa akaanda yeendanʼya novo.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Maa kaa, miiso yaavo yakakʉnɨkɨrɨrwa vadɨɨre kʉmʉtaanga.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Yeeye akavuurya, “Nɨ mbuwo che mʉkɨtookiivaɨra mpɨɨndɨ ˆmooyeenda?” Avo vamaka vakɨɨma kʉnʉ vaviswɨ́ɨre.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Ʉmwɨ waavo ˆasewáa Kɨleóopa akamuurya, “Weewe vii noo mʉyeni sɨ ˆʉmányire masáare ˆyafʉmɨɨré aha Yerusaléemu sikʉ iji wʉʉ?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Maa Yéesu akavuurya, “Nɨ masáare yarɨkwɨ ayo?” Novo vakamʉsea, “Masáare ya Yéesu wa Nasaréeti. Yeeye nɨ mʉláali na mʉtwe ajáa, kei ajáa atɨɨte lʉvɨro lʉkʉʉlʉ mirimwii yaachwe na masáarii yaachwe mbere ya Mʉlʉʉngʉ na vaantʉ voosi.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Vakʉ́ʉ́lʉ va veeneɨsɨ va Ijʉva na vakʉ́ʉ́lʉ va aha mɨɨtʉ, vamʉkwaatya mɨkonwii ya Piláato sa aheewe irya ro kwya, maa akaningʼiniwa mʉsaláabii fʉʉrʉ akakwya.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Maa kaa, ʉhʉ noo tiilaangyáa tununuula arɨ suusu Viisiraéeli fuma kwa vavɨ viitʉ. Kʉlookya ayo, isikʉ nɨ sikʉ ya katatʉ keende ayo ˆyafʉmɨra.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Kei kwatɨɨte vaantʉ vaki va mpuka yiiswi ˆvatʉhwáaliirye isikʉ. Voovo vaarɨ valáavire na mbiríírii.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Ʉko mbiríírii, sɨ vʉʉshɨ́hɨɨne mʉvɨrɨ wa Yéesu tʉkʉ. ˆVakahɨndʉke, vatʉséire, vafʉ́mɨɨrwe nɨ mirimʉ miija na yavaséire, ‘Yéesu nɨ mooyo arɨ.’
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Aho, vamwɨ va vaantʉ valʉme va mpuka yiiswi vadómire itɨ́ɨjo na mbiríírii na vashɨ́hɨɨne ja ˆvyeene vawyɨ́ɨrɨɨrwe nɨ vara vaantʉ vaki. Maa kaa, voovo sɨ vamwɨɨ́ne Yéesu tʉkʉ.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Yéesu akavasea, “Aka re nyuunyu mʉrɨ vahoho! Sa che mɨtɨma yaanyu yafafa jei kuruma masáare yoosi ˆyalʉʉswa nɨ valáali na mʉtwe va Ijʉva?
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Eri, sɨ vijáa vyasaakwa Masía aturikiriwe kwa njɨra ɨyo, maa de ɨɨngɨre nkongojimii yaachwe tʉkʉ wʉʉ?”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Akavavariyʉrɨra masáare yoosi ˆyarɨ Masáarii ˆYarɨ Mpeho ˆmeene yalʉʉswa kʉrɨ yeeye. Akalʉʉsa kwaandɨra masáarii ya Mʉ́sa fʉʉrʉ masáarii yoosi ya valáali na mʉtwe.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 ˆVakasengerere kufika rɨra ituri kʉʉntʉ ˆvadomáa, Yéesu akabweeyya ja yoolookanirya na mbere.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Maa kaa, voovo vakamʉheemba voosea, “Laala aha mɨɨtʉ, amwɨ iwʉlo rɨɨ́ngɨɨre nuuchikʉ wafíkire?” Jeyyo Yéesu akatamanyanʼya novo.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Yéesu ˆakiikale novo méesii kurya chákurya, akatoola mʉkáate, akamʉdʉʉmba Mʉlʉʉngʉ, akʉʉbendʉlabendʉla, maa akavaheera.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Hahara, miiso yaavo yakakʉnʉkʉlwa, maa vakamʉtaanga nɨ Yéesu. Ne hahara akarɨmɨra mbere yaavo.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Aho, vakiiyurya voosea, “Mɨtɨma yiiswi sɨ yaarɨ ɨkórɨɨre mpɨɨndɨ ˆaatʉvariyʉrɨra no tʉlaɨra Masáare ˆYarɨ Mpeho kʉra njirii tʉkʉ wʉʉ?”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Mpɨɨndɨ jijira vakahɨndʉka na Yerusaléemu. Kʉra, vakavashaana vapooji vaachwe ikimi na ʉmwɨ viijíingire hamwɨ baa na vɨɨngɨ.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Novo vaseáa, “Mweenevyoosi afúfukire kɨkomi! Amʉfʉ́mɨɨre Simóoni!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Aho, vara vapooji vavɨrɨ novo vakalʉʉsa masáare ˆyavafʉ́mɨɨre njirii, na ˆvyeene vamʉtáangire Yéesu ˆakabendʉlebendʉle mʉkáate, de akavaheera.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Mpɨɨndɨ ˆvajáa vakaarɨ voolʉʉsɨka ayo, Yéesu mweeneevyo akɨɨma katɨkatɨ yaavo akavasea, “Mwiikalo mʉʉja ʉve na nyuunyu!”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Vakiivʉndʉka na vakoofa mʉnʉmʉʉnʉ sa viiseáa vɨɨ́ne murimʉ.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Maa kaa, Yéesu akavuurya, “Sa che mookoofa? Sa che mʉrɨ na kivundu mitimii yaanyu?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Laangi mayaanja yaanɨ na majeo yaanɨ, sa mʉtaange koonɨ kɨkomi nɨ nɨɨnɨ. Nsaasyi moone, sa murimʉ usiina mʉvɨrɨ tʉkʉ na makúfa tʉkʉ ja ˆvyeene mookʉʉnyona natɨɨte.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 ˆAkahʉmʉle kʉvawyɨɨra masáare ayo, akavalaɨra mayaanja yaachwe na majeo yaachwe.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Vapooji vaachwe vakavyeenda maatʉkʉ vii mpaka vakasiindwa baa kuruma yara ˆvoonáa. Aho, akavuurya, “Mwatɨɨte chóorya chochoosi aha wʉʉ?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Voovo vakamʉheera ibéendʉ ra soompa ˆyookiwa.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Yeeye akahokera, maa akarya mbere yaavo.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Aho, akavasea, “Aya noo masáare ˆnavawyɨɨráa mpɨɨndɨ ˆnɨjáa na nyuunyu. Nɨjáa navasea, kɨra kɨɨntʉ ˆchaandɨkwa kʉrɨ nɨɨnɨ Miirwii ya Mʉ́sa, vitáabwii vya valáali na mʉtwe na Sabúurii nɨ mpaka kiikiimane.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Aho, akachʉngʉla mɨryʉʉngʉ yaavo sa vadahe kʉtaanga Masáare ˆYarɨ Mpeho.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Akavasea, “Ayo noo yaandɨkwa, Masía turikiriwa arɨ na sikʉ ya katatʉ fʉfʉka arɨ fuma inkwyii.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Kei kwa irina raachwe, vaantʉ va ɨsɨ joosi kwaandɨra Yerusaléemu variyʉrɨrwa varɨ vavalandʉke fuma uvii waavo, na vasewe ʉvɨ waavo wasírire.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Nyuunyu noo mashahíidi va aya masáare.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Laangi! Nɨɨnɨ mʉtʉma ndɨrɨ kʉrɨ nyuunyu Mʉtɨma Mʉʉja Taáta waanɨ ˆajáa iichuunga kʉvaretera arɨ. Haaha, ikali aha Yerusaléemu fʉʉrʉ mpɨɨndɨ ˆmʉrɨ heewa ngururu fuma kurumwii.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Mpɨɨndɨ kiduudi, Yéesu akavasʉmʉla na weerwii ya múuji fʉʉrʉ iturii ra Besanía. Akiinurirya mɨkono yaachwe, akavatalarya.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Mpɨɨndɨ ˆavatalaryáa, akavareka, maa akasʉmʉlwa na kurumwii.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Aho, vakamwiinamɨra, maa vakahɨndʉka na Yerusaléemu kʉnʉ vavyeéndire mʉnʉmʉʉnʉ.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Sikʉ joosi vakiikala Kaayii Njija ya Ijʉva, kʉnʉ voomʉdʉʉmba Mʉlʉʉngʉ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.