Mateus 19

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuꞌa ani gemo hapa paiteno Galeliya kotegatiꞌmo ataleno Yutiya kotega Yoneni aniꞌmo lakaeno mugagayaga faliga maiꞌniye.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Asole vayaꞌmo akame huꞌa uꞌnageno ani haopalega kaita hapauꞌniya vayaꞌmo alino hapageno apateꞌniye.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Mago Falasi mono vayaꞌmogimo agaetegamo eꞌa amalageka huꞌa ge huꞌa afisayafeꞌmo huꞌapaeꞌmo, aꞌnemogimo alu kava alu kavaꞌmo hisageꞌapaeꞌmo anauꞌapimogimo afaꞌa hapa faiꞌa apatalesayana keꞌaepa getimo amagiꞌa atalesafi kanale kavaꞌmo hugae, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Ve yalavelaꞌani kavafeꞌmo Goti mukufiꞌmo ava gemo huꞌniya gemo lekana paitapa oꞌafiꞌnafiye. Gotiꞌa avoꞌmo kae maleꞌniya gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo, Gotiꞌa afa yatetiꞌmo alo huꞌniya neꞌmoꞌa aepa faiꞌniya afinaꞌmo ve kano alo huteno a kanomo alo huꞌniye.
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Alo huteno Gotiꞌa hunoꞌaeꞌmo, ani kavaꞌmo huꞌnovaꞌmofeꞌmo vemogimo a aliteꞌa itaꞌapi afoꞌapimogimo apataleꞌa uꞌa aꞌapiꞌeꞌmo aeꞌa hapaisageno lole kanolaꞌmo magoke anakufamo hamalegaiye.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Ani kava huꞌana lole kanolaꞌmo oꞌmaiꞌana magoke kanomo maigaꞌae. Gotiꞌa ani gemo huꞌniyaꞌmofeꞌmo alino aino kamaeno anateꞌniya kanolapatiꞌmo mago vayaꞌmogimo aliꞌa atana olesaya yaꞌmo haneꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Ani gemo hanaꞌmonanafa na kava higeno Moseseꞌa hunoꞌaeꞌmo, mago vekamoꞌa aꞌamo ha faino atalegefeꞌmo hunoꞌaeꞌmo ha faino atalesiya avoꞌmo kaeno amino, huno huꞌniye, huꞌa afi geꞌnae.
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, lokiya lapaipamo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo Moseseꞌa hunoꞌaeꞌmo, aꞌnetapimo afaꞌa hapa faitapa apatalegae, huno huꞌniyaꞌmonanafa hogoteno ani agufa kavaꞌmo ohaneꞌniye.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Nagaemo lapa nepauve, mago vekamoꞌa aꞌamoꞌmo kumai kavaꞌmo osuꞌnisiya aꞌamo ha faino ataleteno alu a kanomo aliꞌnisiyana kumai kavaꞌmo nehiye, huꞌna lapa nepauve, huno hapa paiꞌniye.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo ha paiꞌapaeꞌmo, ve yalavelaꞌani kavaꞌmo ani agufa lokiya kavaꞌmo haneꞌnisiyana aꞌmo oꞌalisaya kavaꞌmo mago kanale kavaꞌmo haneꞌniye, huꞌa ha paiꞌnae.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Yesuꞌa hapa painoꞌaeꞌmo, muki vayaꞌmogimo mani gemo afaꞌa oꞌafigae.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Apamiꞌnisiya vayaꞌmogimo afaꞌa afigae. Alu kava alu kavaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo mago vayaꞌmo anamo vayaꞌmo maiꞌnae. Itaꞌapimogi aliꞌa apateꞌnaya afinatetiꞌmo mago vayaꞌamo anamo vayaꞌmo maiꞌnae. Vayaꞌmogi haginaletiꞌmo iko nofiꞌapimo hatagauꞌa apateꞌnaya afinatetiꞌmo mago vayaꞌamo anamo vayaꞌmo maiꞌnae. Magoꞌamogimo Gotiꞌa neꞌyagaiya kavatefeꞌmo anamo vayaꞌmo maiꞌnae. Afaꞌa afiteꞌa akame hisaya vayaꞌmogi afaꞌa afigae, huno hapa paiꞌniye.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Mago vayaꞌmogimo mafaꞌne anagaꞌai apakufaleꞌmo ayaꞌmo maleꞌnenoꞌaeꞌmo nunumu huno apatesiyafeꞌmo Yesutegamo apavaleliꞌa eꞌnageꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo ke hapauꞌnae.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Yesuꞌa hunoꞌaeꞌmo, mafaꞌnegana huꞌa neꞌmaiya vayaꞌmogi Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kegiꞌyafiꞌmo haiꞌa maiꞌnageno muki yaꞌamo apakaiꞌapi yaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo mafaꞌne anagaꞌmo apatafautapa oꞌapatetapa afaꞌa apatalegeꞌa nagaetegamo eyo, huno hapa paiteno
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 apakufaleꞌmo ayaꞌmo maleno apateteno uꞌniye.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Mago vekamoꞌmo eno Yesufeꞌmo, Alagepa tisao, huno, alagepa huꞌna maige maige huꞌna maisuva yaꞌmo alisuvafeꞌmo na agufa alagepa kavaꞌmo hisuve, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo, na kava higekaeꞌmo nagaefeꞌmo alagepa tisao, huka hane.
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Ma mopafi vayaꞌmo alagepa vayaꞌmo oꞌmaiꞌnafa Gotikeꞌmo magokeꞌageꞌmo alagepa neꞌmo maiꞌniye. Kagaemo maige maige huꞌna maisuva yaꞌmo alisuꞌekaeꞌmo keꞌaepa gemo akame huvo, huno ha paiꞌniye.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo, haiya keꞌaepa geeꞌmo hane, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo, Vayaꞌmo ohapao. Kumai kavaꞌmo osuvo. Kumayaꞌmo oꞌaliyo. Aigofe faigoko gemo osuvo.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 Itaka afokalaꞌmogani geꞌanimo afiteka anaiyafiꞌmo maiyo. Kagaikaeꞌmo kahau kayamopafiꞌmo kahauꞌniya kava huka kahaopalega neꞌmaiya vayaꞌaifeꞌmo kahaino, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 neya vekamo maiꞌnova afinatetiꞌmo ani muki keꞌaepa geꞌamo akame hume hume eꞌna hemeniꞌeꞌmo akame nehuve. Magoꞌe na agufa kavafeꞌmo haiꞌna metaleꞌnove, huno afi geꞌniye.
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Yesuꞌa ani gemo afitenoꞌaeꞌmo, muki geꞌamo akame huteka haika hapaisanafeꞌmo uka kagemi yakamo alinika uka maketi hugeꞌapao miya faiꞌa hano hutesageka kagemi yaꞌapimo ohaneꞌnisiya vayaꞌmo alika fako huka apamigenoꞌao alopa kagemi yakamo kokuꞌnapiꞌmo haneno. Apamiteka eka nakame huvo, huno ha paiꞌniyaꞌmonanafa
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 neya vekamoꞌa ani gemo afitenoꞌaeꞌmo alopa kagemi yaꞌamo haneꞌniya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo aipamoꞌmo kana huꞌnigeno ataleno uꞌniye.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Ago ataleno utegenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, alagi lama ge lapa nepauve, kagemi yaꞌapiꞌe vayaꞌmogi Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kopiꞌmo haisaya kaꞌmo lokiya vaiꞌniya kaꞌmo haneꞌniye.
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Magoꞌe gemo lapa paigesuve, huno huteno, Kamo afumoꞌmo kukena nefakaniya nekaya kapiꞌmo faleno haisiyafeꞌmo aiseꞌamo lokiya vaiꞌniyaꞌmonanafa kagemi yaꞌapiꞌe vayaꞌmogimo Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kopiꞌmo faleꞌa haisayafeꞌmo magoꞌe huno lokiya vaiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo ani gemo afiteꞌapaeꞌmo lusi kava huꞌa hapau aiteꞌapaeꞌmo, haisaya kaꞌmo ohaneꞌnisiyana haiya vayaꞌmogimo afaꞌa uꞌa haisageno apakufamo alino katino apateteno hapau vaigiye, huꞌa afi geꞌnae.
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Yesuꞌa aulu hapaeno apaketenoꞌaeꞌmo, vayaꞌmogimo alagi osisaya agufa kavaꞌeꞌmo Gotiꞌa muki ani agufa kavaꞌmo afaꞌa hugiye, huno hapa paiꞌniye.
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Pitaꞌa, afiyo, huno, lagaemo kakame hisunafeꞌmo muki yatimo ago ataleta eꞌnone. Lagaemo na agufa yaꞌmo aligune, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Yesuꞌa, alagi lama ge lapa nepauve, huno, mopaꞌe kokuꞌnaꞌeꞌmo saufamo afole aisigenoꞌaeꞌmo Vemo mafaꞌnemoꞌa ha le konali yaꞌamo aliteno yagaino neꞌapateya siaꞌaleꞌmo fai maiꞌnisigetapaeꞌmo nakame nehaya vayaꞌmogitapamo yagaitapa apatesaya siamo tuolofuꞌa siateꞌmo fai maiꞌnetapaeꞌmo tuolofuꞌa Isaleli nofi vayaꞌaiteꞌmo yagaitapa apategae.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Muki vayaꞌmogimo nagaetefeꞌmo noꞌapimo ataleꞌa eꞌnisafi konagaꞌapimogi apataleꞌa eꞌnisafi apasaꞌapimogi apataleꞌa eꞌnisafi afoꞌapimogi apataleꞌa eꞌnisafi itaꞌapimogi apataleꞌa eꞌnisafi mafaꞌneꞌapimo apataleꞌa eꞌnisafi hoyaꞌapimo ataleꞌa eꞌnisafi huꞌa ataleꞌa eꞌnisaya vayaꞌmogimo vani hataletiꞌa agufa yaꞌmo aliteꞌa alagepa huꞌa maige maige huꞌa maigae.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Maigayaꞌmonanafa hemenimo mago asole vayaꞌmo hogoteꞌa neꞌmaiya vayaꞌmo henaga vayaꞌmo maigae. Ani kava huꞌa hemenimo mago asole vayaꞌmo henaga neꞌmaiya vayaꞌmo hogote vayaꞌmo maigae, huno hapa paiꞌniye.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.