Mateus 18

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ani afinaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi Yesutegamo eꞌa, ina laꞌmo Gotiꞌa yagaino neꞌapateya vayapatiꞌmo hogote neꞌmo maiꞌniye, huꞌa afi geꞌnae.
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Yesuꞌmo aise mafaꞌneeꞌmo ge huꞌnigeno eꞌnigenoꞌaeꞌmo apaulagaleꞌmo alino he tino atetenoꞌaeꞌmo,
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 alagi lama ge lapa nepauve, alino mafaꞌnegana huno hamaleno olapatesigetapa maiꞌnisayana Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kegiꞌyafiꞌmo faleta ohaigae.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Mago vekamoꞌa agufamo alino afepi ateteno mani agufa mafaꞌnegana huno maiꞌnisiyana Gotiꞌa yagaino neꞌapateya vayapatiꞌmo hogote vekamo maigiye.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Vayaꞌmogi nagiꞌnilefeꞌmo mani magufa mafaꞌnemo apavaleꞌa aliꞌa falu fala huꞌa neꞌapatesayana ani kava huꞌa navaleꞌa aliꞌa falu fala huꞌa neꞌnatae.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Mago vekamoꞌa mani agufa mafaꞌnemoꞌa nagaefeꞌmo agesa afino fatago nehiya mafaꞌnemoꞌa hosu kavaꞌmo hisiyafeꞌmo ayate aliꞌnisiyana lusi hanageke yaꞌmo aligiye. Aligiyaꞌmonanafa hogoteno ayate oꞌaliꞌnisigeꞌapaeꞌmo atafauꞌa alopa yafateꞌmo nofi aeteꞌa lugoꞌafiꞌmo aeteꞌa solovala anipiꞌmo aliꞌa yaga auꞌa atalesagenoꞌaeꞌmo aise hanageke yaꞌmo aligiye.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Vaehae, huꞌna, apayate aligayaꞌmonanafa apayate alisaya vayaꞌmogi lusi hanageke yaꞌmo aliteꞌa avovo huꞌa yulagefa aigae.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Magoke lapayaꞌmoꞌmofi magoke lapaiyamoꞌmofi huno hosu kavaꞌmo hisayafeꞌmo lapayateꞌmo neꞌalisigetapaeꞌmo hetapa hatagautapa ataleyo. Magoke lapayaꞌmofi magoke lapaiyamofi huno haneꞌnisigetapaeꞌmo afaꞌa maige maige hutapa maisayategamo faletutapa haisayana kanale hugiye. Lole lapayatalaꞌmofi lole lapaiyalaꞌmofi huno haneꞌnisiyaꞌmoꞌmo ata kopiꞌmo alino yaga auno lapatalesigenoꞌaeꞌmo hosugiye.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Lapaulagamoꞌmo hosu kavaꞌmo hisayafeꞌmo lapayate neꞌalisigetapaeꞌmo alitapa katitapa ataleyo. Magoke lapaulagamo hanesiyaꞌmoꞌmo afaꞌa maige maige hutapa maisayategamo faletutapa haitapa maisayana kanale hugiye. Lole lapaulagamo hanesiyaꞌmoꞌmo ata kopiꞌmo alino yaga auno lapatalesigenoꞌaeꞌmo hosugiye.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Ehetapiye, huno, aise mafaꞌne anagaꞌaifeꞌmo ina agufa vayane, hutapa osiyo. Lapa nepauve, huno, yagaiꞌa neꞌapataya enisole vayaꞌmogimo muki afinaꞌmo kokuꞌnapi afoꞌnimo augosamo ageꞌnae.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Vemo mafaꞌnemoꞌa lageso huꞌnaya vayaꞌai apakufamo alino katino apatesiyafeꞌmo emineꞌniye.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 Na lapakesa neꞌafiye. Vani hataletiꞌa sipisipimo maiꞌnisayapatiꞌmo magoke sipisipimo apataleno uno lageso husiyaꞌmoꞌmo afoꞌamoꞌa na kava hugiye. Afaꞌa maiꞌnisaya sipisipi anagaꞌamo apataleno uno kahauya huno ageno ava tesiyafeꞌmo avelegamo afaꞌa ohaisifiye. Haꞌao, afaꞌa haigiye.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Alagi lama ge lapa nepauve huno, Kahauya huno ageno avateꞌnisiyana naeti naeniꞌamo afaꞌa maiꞌnaya sipisipiꞌaeꞌmo aiseꞌamo amogaga neꞌainoꞌaeꞌmo lageso huꞌniya sipisipiꞌaeꞌmo magoꞌe huno lusi kava huno amogaga aigiye.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Ani kava huno kokuꞌnapi afotapimoꞌmo mani agufa aise mafaꞌnefatiꞌmo magoke mafaꞌnemo alagi lageso osugiye, huno hu maleꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Konagatapimoꞌa lapakaetegamo hosu kavaꞌmo huꞌnisiyaꞌmoꞌmo agaetega uka lanakaitanigeꞌmo maiꞌnetanaeꞌmo ha maeka hosu kavaꞌamo alika aveliyo. Gekamo afisiyana agufamo alika katika ategane.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Gekamo oꞌafisigekaeꞌmo magoke vekamofi lole vekalaꞌmofi huka anavalelika agaetegamo uvo. Agoti hugefeꞌmo lole vekalaꞌmofi loleꞌe magoꞌe vayaꞌmogimofi huꞌa apavayafatiꞌmo hisaya gemo afiteꞌapaeꞌmo aliꞌa fako hisageno lama gemo afole aigiye.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Agaemo anavalelika visana vekalaꞌani geꞌanimo oꞌafisigekaeꞌmo siosi vayaꞌaifeꞌmo hapa paiyo. Agaemo siosi vayaꞌai geꞌapimo oꞌafisigekaeꞌmo Goti geꞌamo noꞌafisaya vayaꞌaitegaꞌe takesi monimo neꞌaliya vayaꞌaitegaꞌeꞌmo nehana kava huka agaetega huvo, huno huteno,
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 Alagi lama ge lapa nepauve, huno, ma mopafi maiꞌnetapaeꞌmo kitamo ki malesayana ani kava huno kokuꞌnapi neꞌmoꞌa kitamo ki malegaiye. Kitamo yaki malesayana ani kava huno kokuꞌnapi neꞌmoꞌa kitamo yaki malegaiye.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 Mani kavatefeꞌmo magoꞌe gemo lapa nepauve, huno, Hainu afinaꞌmo lapakaepatiꞌmo lole vekalaꞌmoganimo mago kavafeꞌmo nunumu huꞌanaeꞌmo laꞌamiyo huꞌana magoke anaipa anakesa aliꞌneꞌana huꞌnisaꞌana kokuꞌnapi afoꞌnimoꞌmo afaꞌa hana maeno anamigiye.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Nagiꞌnilefeꞌmo lole vekalaꞌmofi loleꞌe magoꞌe vayaꞌmogimofi huno alino anupa huno apateꞌnisageꞌnaeꞌmo nagaemo apakae folagaꞌapifiꞌmo maiguve, huno hapa paiꞌniye.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Mago afinaꞌmo Pitaꞌa Yesutegamo eno ha painoꞌaeꞌmo, Ala kava nene, konagaꞌnimoꞌa nagaetegamo hosu kavaꞌmo hisigeꞌnaeꞌmo na magi afinaꞌmo hosu kavaꞌamo aliꞌna atalete atalete huꞌna aliꞌna atalegauve. Seveniꞌa afinaꞌmo aliꞌna atalesufiye, huno afi geꞌniye.
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Yesuꞌa ha painoꞌaeꞌmo, haꞌao, huno, seveniꞌa afinaꞌmo hosu kavaꞌamo alika oꞌataleka seveni tamisi sevetiꞌa afinaꞌmo hosu kavaꞌamo alika atalo.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Ani kava hisaya kavaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo mago kini neꞌmoꞌa huꞌniya kava huno Gotiꞌa yagaino apategaiye. Kini neꞌapimoꞌa aliꞌyaꞌamo neꞌaliya vayaꞌai anonaꞌapilefeꞌmo alino alagepa huno avoꞌmo kaeꞌniye.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Aepa faino alino alagepa huno avoꞌmo nekaegeꞌapaeꞌmo
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 mago alopa tauseni moni anonaꞌamo haneꞌniya vekamo agaetegamo avaleliꞌa eꞌnae. Moniꞌamo alagi ohaneꞌniyaꞌmofeꞌmo kava neꞌamoꞌa hapa painoꞌaeꞌmo, ani vekagi aꞌagi mafaꞌneꞌagi muki kagemi yaꞌagi hutapa alitetapa apavalelitutapa maketi higeꞌapao miya faitesagetapaeꞌmo moniꞌamo alinitetapa anonaꞌnilefeꞌmo namiyo, huno hapa paiꞌniye.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Aliꞌyaꞌamo neꞌaliya vekamoꞌa ani gemo afitenoꞌaeꞌmo mopafiꞌmo asagauno aiteno aleꞌya faino maiꞌnenoꞌaeꞌmo, muki anonakalefeꞌmo afaꞌa kamiguvanagi kaipamoꞌmo falu huꞌninageꞌnao, huno afi geꞌniye.
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo kava neꞌamoꞌmo hau huno ateteno, afaꞌa ato, huno ha paiteno anonaꞌamo afaꞌa ataleꞌniye.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Aliꞌyaꞌamo neꞌaliya vekamo neꞌvigenoꞌaeꞌmo magokepi lokaeꞌana aliꞌyaꞌmo neꞌaliꞌa vekamo aise moni anonaꞌamo haneꞌniya vekamo eꞌnigeno agetenoꞌaeꞌmo anu kiliꞌneno lugoꞌaleꞌmo atafauꞌnenoꞌaeꞌmo, anonaꞌnilefeꞌmo monimo alinikeka namiyo, huno ha paiꞌniye.
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Magokepi lokaeꞌana aliꞌyaꞌmo neꞌaliꞌa vekamoꞌa ani gemo afitenoꞌaeꞌmo aiyafiꞌmo asagauno aiteno aleꞌya faino maiꞌnenoꞌaeꞌmo, kaipamoꞌmo falu huꞌninageꞌnao anonakalefeꞌmo afaꞌa kamiguvanagi, huno ha paiꞌniyaꞌmonanafa
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 geꞌamo oꞌafino kalavusi huno atetenoꞌaeꞌmo, maime maime neꞌukaeꞌmo namisanageꞌnaekeꞌmo kalavusifatiꞌmo afaꞌa hatu maeꞌna kategauve, huno ha paiꞌniye.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Aliꞌyaꞌamo neꞌaliya vayaꞌmogimo ani kavaꞌmo ageteꞌapaeꞌmo lusi kava huno apaipamoꞌmo kana huꞌnigeꞌapaeꞌmo uꞌa kava neꞌapieꞌmo muki ani ageꞌnaya kavaꞌaeꞌmo ava ge huꞌa ha paiꞌnae.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Kava neꞌapimoꞌa aliꞌyaꞌamo neꞌaliya vekaeꞌmo ge huꞌnigeno eꞌnigenoꞌaeꞌmo, hosu aliꞌyaꞌmo neꞌalina vekamogae, huno, nagaefeꞌmo aukaya huka ge huꞌnanageꞌnaeꞌmo lusi alopa anonakamo afaꞌa ataleꞌnove.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Nagaemo nahau huꞌna kateꞌnova kava huka magokepi lokaetana aliꞌya neꞌaliꞌa vekaeꞌmo kahau huka atesana kavaꞌmo haneꞌniye, huno ha paiteno
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 aipamo leno ateteno kayoꞌmo amisageno agafu kisiyafeꞌmo avaleno kalavusi vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌai apayapiꞌmo ateteno, kalavusifiꞌmo maime maime neꞌukaeꞌmo muki anonaꞌnilefeꞌmo namisanageꞌnaekeꞌmo afaꞌa hatu maeꞌna kategauve, huno ha paiꞌniye.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Yesuꞌa ani gemo hapa paitenoꞌaeꞌmo, lapakaemo lapaipafatiꞌmo konagatapimogi hosu kavaꞌapimo alitapa oꞌatalesayana kokuꞌnapi Afoꞌnimoꞌmo kini neꞌapimoꞌa huꞌniya agufa kavaꞌmo lapakaetegamo hugiye, huno hapa paiꞌniye.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.