Mateus 10
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Yesuꞌa tuolofuꞌa vayaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌa maiꞌnagenoꞌaeꞌmo hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa hapafaiꞌa apatalege muki alu kaita alu kaitaꞌmo hapauꞌnisiya vayaꞌmo aliꞌa hapageꞌa apatege hisaya himamuꞌapimo apamiꞌniye.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei 12 eaf ayuwih hina, sawow yumatah ta ta, feher yumatah ta ta, sabuw biyahimaim baiyawasih isan fair itih naatu igegewasinih.
2 Ani tuolofuꞌa apa vayaꞌai apakiꞌapimo haneꞌniye. Hogote neꞌmo Saimoniꞌmo mago alu agiꞌamo Pitaꞌagi aganaꞌamoꞌmo Eꞌnaluꞌagi Sepeti mafaꞌnelaꞌmo Yemisiꞌagi aganaꞌamoꞌmo Yoniꞌagi
2 Naatu iti i bai’ufununayah nah 12 wabih, wantoro’ot i Simon wabin ta Peter tufuturan Andrew hairi, James tufuturan John hairi, orot Zebedee natunatun.
3 Filipiꞌagi Matolomiyuꞌagi Tomasiꞌagi Matiyuꞌa takesi moni neꞌaliya vekagi Afiyasi mafaꞌnemo Yemisiꞌagi Taꞌniyasiꞌagi
3 Philip, Bartholomew hairi, kabay onayan wabin Matthew i Thomas hairi, naatu Alpheus natun James i Thaddeus hairi,
4 Saimoniꞌmo gamani kavateꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya kavafeꞌmo Seloti pati nenagi Yutasi Isakaliyoti kotega vekamo Yesu kutulu yaꞌmo nesiya vekamogi huꞌa maiꞌnae.
4 tafaram kafafarayan orot wabin Simon. Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscariot hairi.
5 Yesuꞌa ani tuolofuꞌa vayaꞌmo alino apatetenoꞌaeꞌmo, Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnisaya vayaꞌaitegaꞌe Samaliya vayaꞌaitegaꞌeꞌmo oꞌviyo.
5 Orot nah 12 Jesu iyunih hititit iuwih eo, “Ufun Sabuw hai tafaramamaim men kwanan naatu Samaria sabuw hai bar hai meraramaim men kwanarun.
6 Isaleli vayapatiꞌmo lageso huꞌnaya sipisipi vayaꞌaitegageꞌmo viyo.
6 Baise kwanan Israel sabuw bobaituw na’atube hikasiy tema’am biyahimaim kwanarun kwaniyawasih.
7 Utapaeꞌmo, Gotiꞌa yagaino apatesiya kavaꞌmo alagi hogoꞌamo afole aigefe hiye, hutapa aeta hakalo hutapa hapa paiyo.
7 Kwanan iti tur i kwanabinan, Mar ana aiwob i na iyubinaka.
8 Kaita hapauꞌnisiya vayaꞌmo alitapa hapagetapa apatege falisaya vayaꞌmo alitapa he titapa apatege lepalosi yaꞌmo hapauꞌnisiya vayaꞌmo alita alagepa hutapa apatege hosu apaune vayaꞌmo alitapa hapafaitapa apatalege hulitapa viyo. Nagaemo fiku lapa maeꞌna lapamiꞌnova kava hutapa fiku hapa maetapa apamiyo.
8 Sawusawuwih kwaniyawasih, murumurubih kwanao hinamisir, sabuw iyab biyah kokom ani’anih kwaniyawasih naatu demon kakafih kwananunih hinatit. Sawar ana baiyan en kwabaib, imih kwanabow ana baiyan en.
9 Goli monimogi siluva monimogi ata leno asagalifa monimogi hutapa kutapifiꞌmo ailitapa oꞌviyo.
9 Men kabay ta kwanab a koukut kwaniwan, naiw a kikiramaim kwanarobere auman kwananamih.
10 Vayaꞌai aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌapimo aliꞌa apamisaya kavaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo kutapimogi lole siotitapimogi lole sutapimogi hayopa kayotapimogi hutapa alinitapa oꞌviyo.
10 Remor isan men hafoy ta kwanab, men biya baibiyon ta, a baibiyon ta, tu ta, kwanabow auman kwananamih. anayabin bowayah abis kikimin tibitin boro nakaram.
11 Lapakaemo mago alopa taonifiꞌmofi aise taonifiꞌmofi hutapa utapa avaꞌyi hutetapaeꞌmo ina laꞌmo alagi alisiya vekamo maiꞌniye, hutapa apafi getapa ani vekamo agetetapa noꞌafiꞌmo uta haitapa maime maime neꞌutapaeꞌmo ataletapa viyo.
11 “Kwanan bar merar kikimin o bar merar gagamin kwanarur, sabuw iyab merarayow wairafih kwananuwihih, naatu i hai baremaim kwanama, a bowabow kwanisawar imaibo kwihamiyih kwanan.
12 Nopiꞌmo faleta nehaitapaeꞌmo, alagepa hutapa maiyo, hutapa hapa paiyo.
12 Naatu bar runamih sabuw a merarayow kwanitih.
13 Ani nopiꞌmo alagi alisaya vayaꞌmo maiꞌnisayana hisaya getapimoꞌa apakaepiꞌmo hanesigeꞌa alagepa huꞌa maigae. Alagi alisaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnisayana alagepa hutapa maiyo, hutapa hisaya getapimoꞌa halate aino atagi neno lapakaitapilegamo egaiye.
13 Naatu sabuw bar wanawanan tufuw ana merarayow hinabaib, basit a merarayow kwanihamiy nati baremaim nama, baise men hinabaib a tufuw ana merarayow kwanabosair kwanab maiye.
14 Mago vayaꞌmogi aliꞌa falu fala huꞌa olapatege getapimo oꞌafige hisayana ani vayaꞌai noꞌapifatiꞌmofi taoniꞌapifatiꞌmofi hutapa ataletapa ugefe nehutapaeꞌmo ili aetapa apatetetapa mumusopamo lapaigopalegatiꞌmo aitapa fopo hutaletapa apataletapa viyo.
14 Orot babin yait a merar men nay naatu a tur men nanonowar, kwanamisir ura kwanarutatab efan nati kwanihamiy kwanan efan ta.
15 Lama ge lapa nepauve, huno, Gotiꞌa agoti huno apatesiya afinaꞌmo Gomola taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌe Sotomi taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌeꞌmo hanageke yaꞌmo aligayaꞌmonanafa ani taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogimo magoꞌe huꞌa aeꞌa apaka seꞌa lusi hanageke yaꞌmo aligae.
15 Anababatun a tur ao’owen, baibatebat ana veya God Sodom, Gomorah sabuw boro nakabibirih, baise nati bar merar sabuw hai baimakiy i boro God tafan nayara’ah gagamin na’in hinab.
16 Afiyo, huꞌna, Nagaemo aliꞌna lapatesugetapa sipisipigana hutapa afela kalamo maiꞌnaya folagapiꞌmo ugae. Nagaloꞌyavemogimo vayaꞌmogi oꞌapamagisayafeꞌmo vase vase huꞌa neꞌvaya kava hutapa viyo. Kaugoꞌyave namamogimo vayaꞌmo ohapaeꞌa afaꞌa neꞌmaiya kava hutapa maiyo.
16 “Kwananowar, kwa i bobaituw sheep na’atube haru fairih wanawanahimaim abiyuni kwanatit kwananamih, imih kok na’atube kwanakakaf naatu mamu imak na’atube kwananutanub.
17 Ehetapiye. Mago vayaꞌmogi kalavusi huꞌa lapateteꞌa agotileꞌmo lapavaleliꞌuꞌa mono noꞌapifiꞌmo nofi kayotetiꞌmo lapamagigae.
17 “Mata toniwa’an sabuw isah, anayabin boro hinabuw hinafatumi kwanan kanisel nahimaim hibabatiy, naatu Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi.
18 Agotileꞌmo lapavaleliꞌuꞌa lapatesagetapa gamani vayaꞌai apaulagaleꞌe kini vayaꞌai apaulagaleꞌeꞌmo he titapa maiꞌnetapa Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo alagepa faigoko gemo aetapa hakalo hutapa hapa paigae.
18 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan boro aiwob sabuw naatu gawan orot gagamih na’atube Ufun Sabuw nahimaim Tur Gewasin kurereb nowar isan boro hinarab hinataini.
19 Agoti huꞌa lapatesagetapaeꞌmo na agufa gemo huteta haiya agufa ge huta geꞌapileꞌmo aeta atagaina huta hapa paigune, hutetapa lapausoli osiyo. Ani afinaꞌmo afole aisigenoꞌaeꞌmo Goti Aunemeꞌamoꞌmo hapa paisaya gemo alino lapamigiye.
19 Baise hinafatum hinabuw baibabatiyimih kwanan men kwaniyababan tur isan, o tur o isan, hinabibatiy ana veya’amaim tur boro imaim natit kwanao.
20 Lapakaitapimo ani gemo afaꞌa osugayaꞌmonanafa afotapimo Aunemeꞌamoꞌmo lapavayafatiꞌmo ge hugiye.
20 Anayabin nati tur i men o a notamaim tit kuo’omih, baise Tamat Anunin o iwani awa rukirir kuo.
21 Vayaꞌmogimo konagaꞌapimo apamagisayafeꞌmo apavaleꞌa alu vayaꞌai apayapiꞌmo apamigae. Ani kava huꞌa afoꞌapimogimo mafaꞌneꞌapimo apavaleꞌa apamigae. Ani kava huꞌa mafaꞌneꞌapimogimo itaꞌapi afoꞌapimogimo apavaleli uꞌa apamigae.
21 “Orot ain boro tain baban nao namorob, regah boro natun nifa’ifa’i baban nao namorob, na’atube kek boro hinah tamah hinifa’ifa’ih babah hinao hinamorob.
22 Muki vayaꞌmogimo nagiꞌnilefeꞌmo apaini huꞌa lapategayaꞌmonanafa oꞌataletapa atafautapa alagi hutapa maime maime neꞌvisagenoꞌaeꞌmo hano hisiya afinaꞌmo afole aisigenoꞌaeꞌmo Gotiꞌa lapakufamo alino katino lapategaiye.
22 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan sabuw boro hinifa’ifa’i, baise orot yait nabat kikin nabowabow yomaninamaim boro yawas natita’ur.
23 Mago taonifatiꞌmo apaini huꞌa lapatesagetapaeꞌmo ataletapa lapaune hetaletapa alu taonifiꞌmo viyo. Lama ge lapa nepauve, lapakaemo muki Isaleli vayaꞌai taoniꞌafi taoniꞌafiꞌmo uteta hutapa hano osuꞌnisagenoꞌaeꞌmo Vemo mafaꞌnemo eminegaiye.
23 Bar merar ta’amaim hinarukoukuw kwanabia’akir, kwanabihir kwanan bar merar ta, anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan bar merar etei boro men kwanabow kwanisawaribo Orot Natun namatabir maiye nanamih.
24 Alino apaya neꞌmalegeꞌa neꞌafiya vayaꞌmogimo alino apaya neꞌmaleya vekamo aeꞌa noꞌagasae. Ani kava huno aliꞌyaꞌamo neꞌaliya neꞌmoꞌa aliꞌya aepa vekaꞌamo aeno noꞌagase.
24 “Kirum kek boro men ana bai’obaiyen orot na natabirimih, na’atube akir wairafin boro men ana orot ukwarin na natabirimih.
25 Mago neꞌmoꞌa alino aya neꞌmaleya vekagana huno maiꞌnisiyana kanalene. Ani kava huno mago aliꞌyaꞌamo neꞌaliya neꞌmoꞌa aliꞌya aepa vekaꞌagana huno maiꞌnisiyana kanalene. Vayaꞌmogimo afamo anaga aepa nefeꞌmo Satani agiꞌamo Mielisemuligae huꞌa huteꞌa huꞌa faipa huꞌa neꞌatesayana agae afamo anaga vayaꞌaifeꞌmo magoꞌe huꞌa huꞌa faipa huꞌa apategae.
25 Baise kirum kek na kok ana bai’obaiyen orot na’atube mataramih, basit i ukwarin na rerekab na kirum gewas, na’atube akir wairafin nabow gewas ana orot ukwarin boro nayara’ah ibe namatar, baise bar matuwan orot isan Beelzebul hinarouw hinao na’at, i ana akir wairafin isah boro tur kakafin maiyow hina’uwih wabih hini’a’afiy.
26 Hugayaꞌmofeꞌmo ma mopafi vayaꞌaifeꞌmo koli osiyo. Muki huꞌa aeꞌa ati nekaya kavaꞌapimo alino afole aino apave lisigeꞌa agegae. Muki huꞌa fala nekiya geꞌapimo ha le yategamo huno afole aino hisigeꞌa afigae.
26 “Baise sabuw isah men kwanabir, anayabin abisa sum wanawanan wa’iwa’irin inu’in boro hina botait nirereb, naatu sawar baibunuwenamaim ti’inu’in etei boro hinatit hinibebeyan sabuw etei hinaso’ob.
27 Hanipiꞌmo lapa nepauva gemo ha le yategamo aetapa hakalo hutapa hapa paiyo. Lapakaemo vase hutapa afiꞌnaya gemo nokatoꞌmuleꞌmo haitapa maiꞌnetapaeꞌmo muki vayaꞌaifeꞌmo alopa gefatiꞌmo aetapa hakalo hutapa hapa paiyo.
27 Abisa wa’iwa’iramaim ao kwanonowar sabuw etei nahimaim kwanao hinanowar, naatu abisa akisimo ao kwanonowar, kwanayen gem tafahimaim kwanabat kwanabinan sabuw etei hinanowar.
28 Apakaemo amega apakufaꞌamo kamiti apamagigayaꞌmonanafa apakupi mafaꞌneꞌamo alagi oꞌapamagisaya vayaꞌaifeꞌmo koli osiyo. Apakufaꞌe apakupi mafaꞌneꞌeꞌmo alino ata kopiꞌmo yaga auno apatalesiya vekaekeꞌmo koliꞌamo hiyo.
28 Sabuw biya te’a’asabun isan men kwanabirumih, anayabin anun boro men hina’asabunimih, baise God isan i kwanabir, anayabin i boro biya naatu anun hairi’ika na’asbunuwen hinamorob.
29 Ago ageꞌnayana lole aise namalaꞌmo magoke asagalifa moniletiꞌmo miya nefaiyaꞌmonanafa afotapimoꞌmo afaꞌa faligiye huno osisiyana magoke namamo faliteno mopafiꞌmo asagauno oꞌaigiye.
29 Mamu kwikwik rou’ab hai baiyan i one toea’maim boro inatubun, baise mamu ta boro men Tamat so’oba’e namorob haw nare’emih.
30 Ani kava huno muki lapayokapiꞌmo magoke magoke huno lekana paino neꞌage.
30 Naatu kwa ukwarimaim arib i etei God iyab sawar.
31 Lapakaemo asole namamo ago aetapa apaka setapa maiꞌnayaꞌmofeꞌmo koli osiyo.
31 Imih men kwanabir, Tamat ana yabow kwa isa i ra’at men mamu kwikwik na’atube’emih.
32 Muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo nagiꞌnimo neꞌaya vayaꞌai apakiꞌapimo kokuꞌnapi Afoꞌnimo aulagaleꞌmo aegauve.
32 “Orot yait sabuw etei nahimaim ayu isou eo’orereb, ayu auman boro maramaim na’atube ana sinaf Tamai nanamaim.
33 Aegauvaꞌmonanafa vayaꞌai apaulagaleꞌmo nagaefeꞌmo, oꞌageꞌnona vekae, huꞌa nehisaya vayaꞌaifeꞌmo kokuꞌnapi Afoꞌnimo aulagaleꞌmo olapakeꞌnova vayane, huꞌna hapa paiguve.
33 Baise orot babin yait sabuw etei nahimaim ayu ekwakwahiru, ayu auman mar Tamai nanamaim boro ibo anakwahir.
34 Nagaefeꞌmo, muki vayaꞌmo alagepa huꞌa yuna heꞌa magokepi lokaeꞌa maisayafeꞌmo emineꞌniye, hutapa lapakesa neꞌafifiye. Haꞌao, alagepa huꞌa magokepi lokaeꞌa maisayafeꞌmo oꞌmeꞌnofa kame huꞌa apatesageꞌa kame huꞌa apatesageꞌa huꞌa maisayafeꞌmo eꞌnove.
34 “Men kwananot ayu i tufuw abai tafaramamaim anan, En. Ayu i men tufuw abai ananamih, baise kauseb abai anan.
35 Mafaꞌneꞌapimogimo afoꞌapimogifeꞌmo kame huꞌa apatesageꞌa aꞌmafaꞌneꞌapimogimo itaꞌapimogifeꞌmo kame huꞌa apatesageꞌa apanofeloꞌapimogimo anekalo apanofeloꞌapimogifeꞌmo kame huꞌa apatesageꞌa huꞌa maisayafeꞌmo
35 Ayu anan anayabin
36 Mago vayaꞌmogimo afamo anagaꞌapiꞌeꞌmo kame kame huꞌa maigae.
36 Imih orot ana kamabiy anababatun i boro i taiyuwin ana rara.’
37 Mago vayaꞌmogimo itaꞌapi afoꞌapimogifekeꞌmo hogoteno hapau apayamopafiꞌmo hapauꞌnisigeno nagaefeꞌmo henagaꞌamo hapau apayamopafiꞌmo hapauꞌnisiyana vayaꞌnimo maisaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnae. Ani kava huꞌa mago vayaꞌmogimo mafaꞌneꞌapiꞌeꞌmofi aꞌmafaꞌneꞌapiꞌeꞌmofi huno hogoteno hapau apayamopafiꞌmo hapauꞌnisigeno nagaefeꞌmo henagaꞌamo hapau apayamopafiꞌmo hapauꞌnisiyana vayaꞌnimo alagi maisaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnae.
37 “Orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu hinah tamah isah ebiyabow kwanekwan i men karam boro ni’ufnunu, na’atube orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu i natun orot naatu babitai isah ebiyabow kwanekwan, i men karam boro ni’ufnunu.
38 Mago vayaꞌmogimo malipu yosaꞌapimo aliꞌa kofiliꞌeꞌa nakame huꞌa noꞌvisayana vayaꞌnimo alagi maisaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnae.
38 Naatu orot babin yait ana onaf men na’abar ayu nabi’ufnunu i men karam boro ayu airi ani’of.
39 Ma mopafiꞌmo alagepa hutageꞌmo maigune, huꞌa apakesa neꞌafisaya vayaꞌmo alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌapimo alagi hano hugiye. Mago vayaꞌmogimo nagiꞌnilefeꞌmo ma mopafiꞌmo alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌapimo atalesayana alagepa huꞌa maisaya yaꞌmo aligae.
39 Orot babin yait taiyuwin ana yawas enunuwih boro ana yawas nikasiy, baise orot babin yait ana yawas isou ebi’inuw boro natita’ur.
40 Mago vayaꞌmogimo lapakaemo aliꞌa falu fala huꞌa nelapatesayana ani kava huꞌa nagaeꞌeꞌmo aliꞌa falu fala huꞌa neꞌnatae. Ani kava huꞌa nagaemo aliꞌa falu fala huꞌa neꞌnatesaya vayaꞌmogimo alino nateꞌnigeꞌna eꞌnova neꞌeꞌmo aliꞌa falu fala huꞌa neꞌatae.
40 “Orot yait kwa a merar eyiyi, ayu au merar eyiyi, naatu orot yait ayu au merar eyiyi, i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiyi.
41 Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo neꞌegenoꞌaeꞌmo mago neꞌmo Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya neꞌmo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo alino falu fala huno neꞌatesiyana Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogi alisaya agufa miyaꞌamo apakaeꞌeꞌmo magokepiꞌmo aligiye. Goti aulagaleꞌmo fatago vekamo neꞌegenoꞌaeꞌmo mago vekamo Goti aulagaleꞌmo fatago vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo alino falu fala huno neꞌatesiyana fatago vayaꞌmogi alisaya agufa miyaꞌamo apakaeꞌeꞌmo magokepiꞌmo aligiye.
41 Orot babin yait dinab orot ana merar eyiyi, anayabin i dinab orot, nati orot boro dinab orot ana baiyan turin nab. Naatu orot yait, orot ana yawas mutufurin ana merar eyiy, anayabin i orot ana yawas mutufurin boro orot ana yawas mutufurin ana baiyan turin nab.
42 He lama ge lapa nepauve, huno, mago neꞌmoꞌa afa vekamoꞌmo nakame nehiya vekamo agetenoꞌaeꞌmo nakame nehiya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo lanitani aniꞌmo hefino amisiyana miyaꞌamo alagi aligiye, huꞌna lapa nepauve, huno hapa paiꞌniye.
42 Naatu orot babin yait kek kikimin harewawat hun itin etomatom, anayabin i ayu au bai’ufununayan, anababatun a tur ao’owen i ana baiyan boro nab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.