Marcos 8

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aise afinaꞌmo utegeꞌa halate asole vayaꞌmo eꞌa aliꞌa anupa huꞌa maiꞌnae. Neꞌyaꞌapimo ago hano huꞌnigeno Yesuꞌa geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌnagenoꞌaeꞌmo,
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 muki vayaꞌmo nagaeꞌeꞌmo loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo lokaeꞌa maiꞌnageno neꞌyaꞌapimo ohaneꞌniyaꞌmofeꞌmo nahau huꞌna neꞌapatove.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Mago vayaꞌamo afagitegatiꞌmo eꞌnayaꞌmofeꞌmo neꞌyaꞌmo oꞌapamiꞌneꞌna noꞌapilegamo fiku aliꞌna apatesugeꞌa usayategamo uꞌa kategamo apaunena aisigeꞌa asagauꞌa aigae, huno hapa paiꞌniye.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo, kaꞌme kotegamo eta maiꞌnonaꞌmofeꞌmo muki vayaꞌmo apamisuna neꞌyaꞌmo haiyategatiꞌmo aligune, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 na magi peleti mayamo aliꞌnae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo, seveniꞌa peleti mayamo haneꞌniye, huꞌa ha paiꞌnae.
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Agaemo muki vayaꞌaifeꞌmo hapa painoꞌaeꞌmo, mopaleꞌmo maiyo, huno hapa paiteno seveniꞌa peleti mayamo aliꞌneno Gotifeꞌmo hao ke heteno lo aeno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaina apamiꞌnigeꞌa aliꞌa apamiꞌnae.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Agaemo aise aise noyame aliꞌnaya noyamemo aliꞌneno Gotifeꞌmo hao ke heteno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo hunoꞌaeꞌmo, alitapa apamiyo, huno hapa paiꞌniye.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Muki vayaꞌamogimo neꞌa apamu huteꞌa neꞌya atupaꞌamo aliꞌa seveniꞌa honafa yuvapafiꞌmo maleꞌa havai teꞌnae.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Fo tauseniꞌa agufa vayaꞌmogimo neꞌnae. Netageno alino apategeꞌa uꞌnae.
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Utageno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo sipifiꞌmo haiꞌa maiteꞌa Nalamanuta haopalegamo uꞌnae.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Mago Falasi vayaꞌmo Yesutegamo eꞌa mago geletiꞌmo aepa faiꞌa ge kavetamo huꞌnae. Huꞌapaeꞌmo, kokuꞌnategatiꞌmo noꞌagona lokiya aune kavaꞌmo alika lave ligeta ageno, huꞌa amalageka huꞌa afi geꞌnae.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 — ausente —
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 — ausente —
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo peleti mayaeꞌmo apake kaniꞌnigeꞌa oꞌaliꞌa uꞌnageno sipifiꞌmo magoke peleti mayatomo haneꞌniye.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Yesuꞌa ina gemo lokiya gemo huno hapa paiꞌniye. Alagepa hutapa yagaiyo. Falasi vayaꞌai peleti mayafiꞌmo aeno apafu neleya yaꞌe Heloti akame nehaya vayaꞌai peleti mayafiꞌmo aeno apafu neleya yaꞌefeꞌmo ehetapiye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 apakaiꞌapimo ge huge afige huꞌapaeꞌmo, peleti mayatimo ohaneꞌniyaꞌmofeꞌmo mani gemo nehiye, huꞌa huꞌnagenoꞌeꞌmo
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Yesuꞌa ani gemo ago afiꞌniyaꞌmofeꞌmo, na kava higetapaeꞌmo peleti mayamo oꞌaliꞌnaya kavafeꞌmo ge huge afige nehae. Huꞌnova kavaꞌmo agetapa aeto osutapa maime maime etapa hemeniꞌeꞌmo agetapa aeto osuꞌnafiye. Lokiya lapaipamo haneme haneme eno hemeniꞌeꞌmo ani agufa lapaipageꞌmo haneꞌnifiye.
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Lapaulagamo haneꞌniyaꞌmonanafa oꞌageꞌnafiye. Lapakesamo haneꞌniyaꞌmonanafa oꞌafiꞌnafiye. Huꞌnova kavafeꞌmo ago lapake kaniꞌnifiye.
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Nagaemo faefuꞌa peleti mayamo aliꞌna akaya heꞌna faefu tauseniꞌa vayaꞌmo apamiꞌnogetapaeꞌmo atupaꞌamo alitapa na magi honafa yuvapafiꞌmo maletapa havai teꞌnae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo, tuolofuꞌae, huꞌa ha paiꞌnae.
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 Nagaemo seveniꞌa peleti mayamo aliꞌna akaya heꞌna fo tauseniꞌa vayaꞌmo apamiꞌnogetapaeꞌmo atupaꞌamo alitapa na magi honafa yuvapafiꞌmo maletapa havai teꞌnae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo, seveniꞌae, huꞌa ha paiꞌnae.
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Agaemo, ageme ageme etapa maiꞌnayana hemeniꞌeꞌmo oꞌageꞌnafiye, huno apafi geꞌniye.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Apakaemo uꞌa Metasaita taonifiꞌmo avaꞌyi huꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌmogi aulagamo ali huꞌniya vekamo avaleliꞌa Yesutegamo eꞌapaeꞌmo, kahao ke honanagi agaeteꞌmo kayaꞌmo malo, huꞌa ha paiꞌnageno
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 ani aulagamo ali huꞌniya vekamo ayate alino avalelino taoni malaga uꞌniye. Uno avenatuꞌna heteno ayatalaꞌmo aulagalateꞌmo maletenoꞌaeꞌmo, mago yaꞌmo neꞌagapiye, huno afi geꞌniye.
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Afi geꞌnigeno alino maku huno agetenoꞌaeꞌmo, apakovana vayaꞌmo yosagana huꞌa maiꞌneꞌa umenitata nehae, huno ha paiꞌnigeno
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 halate ayatalaꞌmo aulagalateꞌmo maleꞌnenoꞌaeꞌmo, alika maku huka ago, huno huꞌnigeno aulagalaꞌmo ageno ayaketeno muki yaꞌamo ageno alagepa huno ageꞌniye.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Yesuꞌa noꞌalegamo alino atetenoꞌaeꞌmo, ukaeꞌmo taonifiꞌmo uka ohaika taonifiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌaifeꞌmo hapa opaiyo, huno ha paiꞌniye.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Yesuꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo Sisaliya Filipai kotegamo haneꞌniya taoniꞌafi taoniꞌafiꞌmo ugefeꞌmo kategamo neꞌuꞌapaeꞌmo, vayaꞌmogimo nagaefeꞌmo, ina laꞌnae, huꞌa nehae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo,
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Mago vayaꞌamogi kagaefeꞌmo huꞌapaeꞌmo, Yoniꞌa aniꞌmo faleno neꞌapateya vekamo maiꞌniye, huꞌa huge mago vayaꞌamogi, Ilaiyaꞌa maiꞌniye, huꞌa huge mago vayaꞌamogi, Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayapati vekamo maiꞌniye, huꞌa huge huꞌa nehae, huꞌa ha paiꞌnae.
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo, Ani gemo huꞌa nehayaꞌmonanafa lapakaemo nagaefeꞌmo ina laꞌnae, hutapa nehae, huno apafi geꞌnigeno Pitaꞌa ha painoꞌaeꞌmo, Gotiꞌa hunoꞌaeꞌmo, Kalaisi neꞌmo aliꞌna atesugeno emineno ma mopafatiꞌmo afole aigiye, huno huꞌniya vekamo Kalaisigamo maiꞌnane, huno ha paiꞌniye.
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Huno ha paiꞌnigeno Yesuꞌa, ina laꞌnamofi hutapa mago vekaeꞌmo alagi ha opaiyo, huno hapa paiꞌniye.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Ani afinaꞌmo Yesuꞌa aepa faino alino apaya neꞌmalenoꞌaeꞌmo, Vemo mafaꞌnemoꞌa muki alu kana ya alu kana yaꞌmo neꞌalisigeꞌapaeꞌmo vayatama vayanagi mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayanagi keꞌaepa gemo avoꞌmo kaeꞌa aliꞌa apaya neꞌmalaya vayanagi huꞌa apakameꞌyamo amisageꞌapaeꞌmo kamiti amagisageno faliteno loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo utesigeno halate ago he tigiye, huno hapa paiꞌniye.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Yesuꞌa ani gemo huno afole aino hapa paiꞌnigeno Pitaꞌa amasage huno avalelinuno ge haunoꞌaeꞌmo, ani hana agufa hosu kateꞌmo visanafeꞌmo kagesamo oꞌafiyo, huno ha paiꞌnigeno
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 aino afe leno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaina aulu hapaeno apakeꞌneno Pitafeꞌmo ge haunoꞌaeꞌmo, Sataniyo, huno, ataleka nakamelegamo uvo. Gotiꞌa agesa afiꞌniya kavafeꞌmo kagesamo oꞌafiꞌnapa ma mopafi vayaꞌmogimo apakesamo neꞌafiya agufa kavafeꞌmo kagesamo afiꞌnane, huno ha paiꞌniye.
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Agaemo muki vayaꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌefeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌnageno hapa painoꞌaeꞌmo, ina lagimo nakame hisayafeꞌmo huꞌnisafi apakaiꞌapimo hapauꞌniya kavafeꞌmo haꞌao, huteꞌa ataleꞌa malipu yosaꞌapimo aliꞌa kofiliꞌa nakame hiyo.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Ina lagimo ma mopafiꞌmo alagepa huꞌa maige maige huꞌa maisaya kavateꞌmo yagaiꞌa ateꞌa maiꞌnisafi falisagenoꞌaeꞌmo alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌapimo alagi hano hugiye. Ina lagimo nagaetefenagi alagepa faigoko geꞌnilefenagi huꞌa alagepa huꞌa neꞌmaiya kavaꞌapimo ataleꞌnisayana alagepa huꞌa maisaya yaꞌapimo aligae.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Mago vekamoꞌa muki ma mopafi haneꞌniya yaꞌamo alino hano huꞌniyaꞌmonanafa aunemeꞌamo lageso hisiyana akamelegati magoꞌe yaꞌmo aliꞌnifiye. Haꞌao, oꞌaliꞌnifa hogote yaꞌmo ago ataleꞌniye.
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Aunemeꞌamo lageso hisiyana na agufa miyatetiꞌmo halate miya faino aligiye.
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Hemeni afinaꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogi anauꞌapimoꞌmo ataleꞌa kumai heꞌa neꞌvaya aꞌnegana huꞌa maiꞌnae. Ani vayapatiꞌmo ina lagimo nagaeꞌe geꞌnileꞌefeꞌmo apavagage nehisifigeno Vemo mafaꞌnemoꞌa Afoꞌamotegatiꞌmo ha le konali yaꞌamo aliteno apaote enisole vayaꞌaꞌeꞌmo eminesiya afinaꞌmo apakaefeꞌmo avagage hugiye, huno hapa paiꞌniye.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.