Marcos 6

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuꞌa ani kotegamo ataleno koꞌalegamo uꞌnigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo akame huꞌa uꞌnae.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Agaemo Sapati afinaꞌmo Yu vayaꞌai mono nopiꞌmo haino mono gemo aepa faino alino apaya maleꞌniye. Asole vayaꞌmogi ani gemo afiꞌa hapau aiteꞌapaeꞌmo, mani vekamoꞌa ani gemo haiyaꞌaletiꞌmo aliꞌniye. Alagepa agesa afi yaꞌmo haiya agufa agesa afi yaꞌmo aliꞌniyaꞌmofeꞌmo noꞌagona agufa lokiya aune kavaꞌmo nehiye.
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Lagaemo ageꞌnonana afaꞌa no nekiya vekamo maiꞌniye. Maliya mafaꞌnemo maiꞌnigeta ageteta aganaꞌamogimo Yemisiꞌagi Yosesiꞌagi Yutasiꞌagi Saimoniꞌagi huta apaketeta asaꞌamogiꞌeꞌmo magokepi lokaeta maiꞌnone, huꞌa huteꞌa hosu apaipamo kaliꞌa ateteꞌa apakameꞌyamo amiꞌnae.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Yesuꞌa, Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamoꞌa muki haopalegamo agi haneꞌniyaꞌmonanafa afamo anagaꞌafiꞌe koꞌalega vayaꞌaitegaꞌeꞌmo agi ohaneꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Agaemo koꞌalegamo noꞌagaya agufa lokiya aune kavaꞌmo afaꞌa osuꞌniye. Afaꞌa osuꞌniyaꞌmonanafa magoke magoke vayaꞌmo kaita hapauꞌniya vayaꞌaiteꞌmo ayaꞌmo maleꞌneno alino hapageno apateꞌniye.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnayaꞌmofeꞌmo agesa alaꞌamo afiꞌniye. Apatalenuno Goti geꞌamo hapa paimale hapa paimale hulino uneno huꞌniye.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Yesuꞌa tuolofuꞌa vayaꞌaifeꞌmo, eyo, huno huꞌnigeꞌa agaetegamo eꞌnageno lole vekalaꞌmo alino lokaeno anatete anatete huteno alino apatesigeꞌa uꞌa hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa hapafaiꞌa apatalesayafeꞌmo himamuꞌamo alino apamiꞌniye.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 — ausente —
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 — ausente —
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Utapa taonifiꞌmo avaꞌyi hutetapa magoke nopiꞌmo haitapa maiꞌnetapa henagaꞌamo ataletapa viyo.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Neꞌvisageꞌapaeꞌmo mago taonifiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌmogimo aliꞌa falu fala huꞌa olapateꞌa getapimo oꞌafisayana Gotiꞌa kavatieꞌmo ohauꞌniye, huꞌa agesayafeꞌmo apataletapa ugefeꞌmo nehutapaeꞌmo lapaiyalegatiꞌmo mumusopamo alitapa fopo hutaletapa viyo. Lama ge lapa nepauve, Gotiꞌa agoti huno apatesiya afinaꞌmo Sotomi taonifiꞌe Gomola taonifiꞌeꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogi mago hosu yaꞌmo aligayaꞌmonanafa ani taonifiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌmogi magoꞌe huꞌa lusi hosu yaꞌmo aligae, huno hapa paiꞌniye.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Uꞌapaeꞌmo, lapaipamo alitapa afe leyo, huꞌa Goti geꞌamo hapa paiꞌnae.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Apakaemo vayaꞌai apaipafatiꞌmo asole hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa hapa faiꞌa apatalege kaita hapauꞌniya vayaꞌaiteꞌmo uvelimo faleꞌa apateꞌneꞌa aliꞌa hapageꞌa apatege huꞌnae.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Muki haopalegamo maiꞌnaya vayaꞌmogimo Yesu agiꞌamo afiꞌnagenoꞌaeꞌmo gamani vekamo yagaino neꞌapateya vekamo Helotiꞌeꞌmo afiꞌniye. Afitenoꞌaeꞌmo, Yoniꞌa ani faleno neꞌapateya vekamo kanolufatiꞌmo ago he tiꞌniyaꞌmofeꞌmo aipafatiꞌmo himamuꞌaletiꞌmo noꞌagaya lokiya kavaꞌmo nehiye, huno huꞌniye.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Mago vayaꞌamogi huꞌapaeꞌmo, Ilaiyaꞌa maiꞌniye, huꞌa huꞌnageꞌa mago vayaꞌamogi huꞌapaeꞌmo, Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo akeyaꞌvilaga vayaꞌmo Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa paiꞌnaya vayakana huno maiꞌniye, huꞌa huꞌnae.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Ani gemo huꞌnayaꞌmonanafa Helotiꞌa hunoꞌaeꞌmo, Yoniꞌa lugoꞌamo ago heꞌna hatagauꞌna ataleꞌnova vekamo kanolufatiꞌmo ago he tiꞌniye, huno huꞌniye.
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 — ausente —
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Helotiyasiꞌa Yonifeꞌmo hosu aipamo kaliꞌnigeno amagigefeꞌmo huꞌniyaꞌmonanafa afaꞌa oꞌamagiꞌniye.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Helotiꞌa, Yoniꞌa aote vekamo fatago kavaꞌageꞌmo nehiya nene, huno agesamo afiteno Yonifeꞌmo koli huteno yagaino ateꞌniyaꞌmofeꞌmo Helotiyasiꞌa afaꞌa oꞌamagiꞌniye. Helotiꞌa Yoni geꞌamo afiteno asole kavatefeꞌmo akame huteno magoꞌe huno geꞌamo afisiyafeꞌmo hauꞌniye.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Helotiꞌa itaꞌamoꞌmo alino ateꞌniya afinaꞌmo halate afole aiꞌnigeno yagita huꞌnigeꞌapaeꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya gamani vayanagi ati vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayanagi Galeliya kotega ala apaki vayanagi huꞌa eꞌa ani neꞌyaꞌmo neꞌnae. Ani afinaꞌmo Helotiyasiꞌa Yoniꞌmo amagisiya kaꞌmo ago ageꞌniye.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Helotiyasiꞌa aꞌmafaꞌneꞌamoꞌmo yagita huꞌnaya nopiꞌmo haineno oaeꞌnigeꞌapaeꞌmo Helotiꞌe magokepi lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo ageteꞌapaeꞌmo amuse huꞌa ateteꞌa yagaino neꞌapateya kini vekamoꞌa, na agufa yafeꞌmo kahauꞌnisifigi naha paiyo afaꞌa kamiguve.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Yagaika neꞌapatana yapatiꞌmo folagapatiꞌmo alika fako huka magokayagaꞌamo namiyo, huka hisanaꞌmoꞌmo afaꞌa aliꞌna fako huꞌna kamiguve, huno agoꞌyamo ataleno ha paiꞌniye.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Ani aꞌmafaꞌnemoꞌmo uno itaꞌamofeꞌmo, na agufa yaꞌmo namiyo, huꞌna hisuve, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo, Yoniꞌa aniꞌmo faleno neꞌapateya vekamo lugoꞌamo heka hatagauka agenopaꞌamo alinikeka namiyo, huka ha paiyo, huno ha paiꞌniye.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Malage huno uno kini vekaeꞌmo, kagaemo Yoniꞌa aniꞌmo faleno neꞌapateya vekamo lugoꞌamo heka hatagauka agenopaꞌamo alika yuvapafiꞌmo maleteka alinikeka namiyo, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 kini vekamoꞌa lusi kava huno aipamoꞌmo kana huꞌniye. Huꞌniyaꞌmonanafa hogoteno agoꞌyamo ataleteno ge huꞌnigeꞌa magokepiꞌmo lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌmogimo ago ageꞌnayaꞌmofeꞌmo haꞌao huno hisiyafeꞌmo ohauꞌniye.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 — ausente —
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 — ausente —
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Yoni geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi ani gemo afiteꞌapaeꞌmo eꞌa agufaꞌamo aliniꞌuꞌa kiꞌa ateꞌnae.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Kiꞌa atetageꞌapaeꞌmo apa vayaꞌmo alino apateꞌnigeꞌa uꞌnayategatiꞌmo aiꞌa atagi neꞌa Yesutegamo eꞌa aliꞌa anupa huꞌa maiꞌneꞌapaeꞌmo ma kavaꞌmo huꞌnone ma gemo alita apaya maleꞌnone, huꞌa ha paiꞌnae.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo, lagaiꞌatigeꞌmo kaꞌme kotegamo mago afinaꞌmo uta maita falu hugune, huno hapa paiꞌniye. Asole vayakoꞌmo uꞌeꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo neꞌyaꞌmo nesaya kanaꞌapimo alagi ohaneꞌniyaꞌmofeꞌmae.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Huno hapa paiꞌnigeꞌa sipifiꞌmo haiꞌa maiteꞌa apakaiꞌapigeꞌmo kaꞌme kotegamo uꞌnayaꞌmonanafa
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 asole vayaꞌmogi ago apaketeꞌapaeꞌmo, apakaemae, huꞌa huteꞌa asole taonifatiꞌmo nagu nagu huꞌa uꞌnae. Uꞌa aeꞌa apaka seꞌa uꞌa hogoteꞌa avaꞌyi huꞌnageno
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Yesuꞌa sipifatiꞌmo emineno apakeyana asole vayaꞌmo eꞌa maiꞌnageno apaketenoꞌaeꞌmo, sipisipile neꞌyagaiya vekamo oꞌmaiꞌnigeꞌa afa sipisipigana huꞌa maiꞌnae, huteno hau huno apateteno aepa faino alino apaya maleꞌniye.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 — ausente —
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 — ausente —
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo, lapakaemo neꞌyaꞌmo apamiyo, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo, lagaemo neꞌyaꞌmo apamisuna yaꞌmo ohaneꞌniyanageta tu hataleti kinaletiꞌmo uta peleti mayamo miya failiteta apamisunafeꞌmo kahauꞌnifiye, huꞌa afi geꞌnae.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, Lapakaemo na magi peleti mayamo aliꞌnae. Utapa ageyo, huno huꞌnigeꞌa uꞌa ageteꞌapaeꞌmo faefuꞌa peleti mayaꞌe lole noyamelaꞌeꞌmo haneꞌniye, huꞌa ha paiꞌnae.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Agaemo, lapaote lapaote hutapa kahauleꞌmo itopale maiyo, hutapa hapa paiyo, huno hapa paiꞌniye.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Ani kavaꞌmo huꞌa fifitiꞌa vayaꞌmo maige vani hataletiꞌa vayaꞌmo maige huꞌa kahauleꞌmo itopaleꞌmo maiꞌnae.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Agaemo faefuꞌa peleti mayaꞌe lole noyamelaꞌeꞌmo aliꞌneno alino maku huno kokuꞌnapiꞌmo ageteno hao ke hetenoꞌaeꞌmo peleti mayamo alino akaya heno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaina apamiꞌnigeꞌa aliꞌa apamiꞌnae. Ani kavaꞌmo huno lole noyamelaꞌeꞌmo alino akaya heno apamiꞌniye.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Apamiꞌnigeꞌa aliꞌa apamiꞌnageꞌa neꞌa apamu huꞌnae.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi neꞌa apamu huteꞌa atalaya atupaꞌamo aliꞌa tuolofuꞌa honafa yuvapafiꞌmo maleꞌa havai teꞌnae.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Faefu tauseniꞌa agufa vayaꞌmogimo ani neꞌyaꞌmo neꞌnae.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Yesuꞌa malage huno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, sipifiꞌmo uta haitetapa ani faliga Metasaita taonifiꞌmo utapa hogo netegeꞌnao, huno hapa paiteno asole vayaꞌmo alino apateꞌnigeꞌa uꞌnae.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Utageno Yesuꞌa nunumuꞌmo hisayafeꞌmo avefiꞌmo haiꞌniye.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Hani huꞌnigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo sipifiꞌmo ani kotu folagapiꞌmo neꞌvagenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa agaiꞌageꞌmo mopafiꞌmo maiꞌniye.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Maiꞌnenoꞌaeꞌmo apakeyana yasimoꞌmo alino agoꞌya faiꞌnigeꞌapaeꞌmo latapa kayotetiꞌmo aniꞌmo avaleꞌa aliꞌa apakamelaga ataleme ataleme uꞌnayana afaꞌa oꞌuꞌnae. Kotigefeꞌmo nehigenoꞌaeꞌmo apakaetegamo ani agotofuleꞌmo eno aeno apaka seno visiyafeꞌmo
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 ani agotofuleꞌmo neꞌegeꞌa ageteꞌapaeꞌmo, afene, huꞌa apakesamo afiteꞌa avovo huꞌnae.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Mukiꞌamogimo ageteꞌa lusi kava huꞌa koli huꞌnayaꞌmofeꞌmae. Maiꞌnagenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa malage huno hapa painoꞌaeꞌmo, lokiya vaitapa maiyo. Nagaekeꞌmo neꞌovanagi koli osiyo, huno hapa paiteno
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 sipifiꞌmo haineno apakaeꞌeꞌmo magokepi maiꞌnigeno yasimo alino hano huꞌnigeꞌapaeꞌmo lusi kava huꞌa hapau aiꞌnae.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Yesuꞌa aise peleti mayaletiꞌmo alino magoꞌe peleti mayamo alo huno apamiꞌniya kavafeꞌmo alagepa huꞌa apakesamo oꞌafiꞌnayaꞌmonanafa apakesamo ago akaniꞌniya vayakana huꞌa maiꞌnayaꞌmofeꞌmo yasimo alino hano huꞌnigeꞌapaeꞌmo hapau aiꞌnae.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Aniꞌmo lakaeꞌuꞌa Genesaleti kotegamo avaꞌyi huteꞌapaeꞌmo sipimo nofi aeꞌa ateꞌnae.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Sipifatiꞌmo uꞌa lamiꞌnageꞌa ageteꞌapaeꞌmo Yesuꞌmae, huꞌa ageꞌnae.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Ageteꞌa anile maiꞌnaya vayaꞌmo nagu nagu huꞌa uꞌeꞌa huꞌa muki aupilagatiꞌmo kaita hapauꞌniya vayaꞌaina hiꞌyopa kayoꞌapileꞌmo aliꞌa havaeꞌa apateteꞌa Yesuꞌa ani aupilagamo maiꞌniye, huꞌa huꞌnaya yategamo apavaleliꞌa eꞌnae.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Yesuꞌa aise taonifinagi alopa taonifinagi muki aupilagagi huno umenitata huno maiꞌnigeꞌapaeꞌmo kaita hapauꞌniya vayaꞌaina apavaleliꞌeꞌa maketi kumateꞌmo apateꞌnageꞌa maiꞌneꞌapaeꞌmo kaita hapauꞌniya vayaꞌmogimo ge huꞌapaeꞌmo, kahao ke honanageta kukenakamo atupaꞌaleꞌmo ame aligesune, huꞌa huteꞌa ame aliꞌnae. Muki ame aliꞌnaya vayaꞌai kaitaꞌapimo alino hapageno apateꞌniye.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.