Lucas 6

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mago Sapati afinaꞌmo Yesuꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo viti hoya folagapiꞌmo neꞌuꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi viti alagamo lagiꞌa haletiꞌyaꞌamo apaya heꞌa haleꞌa ataleteꞌa neme neme uꞌnae.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Neꞌvageꞌapaeꞌmo mago Falasi vayaꞌmogi apaketeꞌapaeꞌmo, na kava higetapa Sapati afinafeꞌmo ani agufa kavaꞌmo osiyo, huno keꞌaepa gemoꞌa huꞌniya kavaꞌmo nehae, huꞌa hapa paiꞌnageno
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Yesuꞌa, laginago vekamo Neviniꞌa huꞌniya kavafeꞌmo ava gemo lekana paitapa oꞌafiꞌnafiye.
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Neviniꞌe magokepi lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌeꞌmo apaka teꞌnigenoꞌaeꞌmo Goti mono nopiꞌmo haino afa vayaꞌmogi noꞌnafa mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌamogigeꞌmo neꞌnaya peleti mayamo Goti aulagaleꞌmo maleꞌnaya peleti mayamo alino neteno agaeꞌeꞌmo lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌaina alino apamiꞌniye.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Vemo Mafaꞌnemoꞌa Sapati afinateꞌeꞌmo neꞌyagaiya vekamo maiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Mago Sapati afinaꞌmo mago vekamo ayaꞌmo kalage kiꞌniya vekamo mono nopiꞌmo maiꞌnigeno Yesuꞌa haino alino apaya maleꞌniye.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Keꞌaepa gemo avoꞌmo kaeꞌa aliꞌa apaya neꞌmalaya vayaꞌe Falasi vayaꞌmogiꞌeꞌmo hosu kavaꞌmo nehiye, huꞌa hisaya kafeꞌmo kahauya huꞌa agesayafeꞌmo yagaiꞌa maiꞌnae. Ageteꞌapaeꞌmo, Sapati afinaꞌmo alino api aino atesifigetae, huꞌa huteꞌa agava maiꞌnae.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Yesuꞌa apaipafiꞌmo ageteno ayaꞌmo kalage kiꞌniya vekaeꞌmo, eka maleꞌmo he tika maiyo, huno ha paiꞌnigeno eno haopaleꞌmo he tino maiꞌniye.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Yesuꞌa apakaefeꞌmo, Sapati afinaꞌmo Goti keꞌaepa geꞌamo akame hisayafeꞌmo na agufa kavaꞌmo haneꞌniye. Vayaꞌmo aliꞌa alagepa huꞌa apatesaya kavapi aliꞌa hosu huꞌa apatesaya kavaꞌmo haneꞌniye. Apakufamo aliꞌa katiꞌa apatesaya kavapi vayaꞌmo hapaesaya kavaꞌmo haneꞌniye, huno apafi geꞌniye.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Aulu hapaeno apaketeno agaefeꞌmo, kayaꞌmo aeka hayo huvo, huno ha paiꞌnigeno ayaꞌmo aeno hayo huꞌnigenoꞌaeꞌmo afa ayaꞌmo alino hamaleꞌniye.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Apaipamo lusi kava huno leꞌnigeꞌapaeꞌmo, agaetegamo na agufa kavaꞌmo hisune, huꞌa huteꞌa ge huge afige huꞌa maiꞌnae.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Mago afinaꞌmo Yesuꞌa nunumuꞌmo hisiyafeꞌmo aveleꞌmo haino ani haniꞌilagamo Gotifeꞌmo nunumuꞌmo huge huge nehigeno
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 kotiꞌnigeno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌnageno apakaepatiꞌmo tuolofuꞌa vayaꞌmo lekana paino apateteno apakiꞌapimo apa vayane, huno apateꞌniye.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Ani vayaꞌai apakiꞌapimae. Saimonifeꞌmo Yesuꞌa saufa agiꞌamo Pitaꞌae, huno ateꞌniya vekagi aganaꞌamo Eꞌnaluꞌagi Yemisiꞌagi Yoniꞌagi Filipiꞌagi Matalomiyuꞌagi
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matiyuꞌagi Tomasiꞌagi Afiyasi mafaꞌnemo Yemisiꞌagi Saimoniꞌa ayamufa vekae, huꞌa agi aeꞌnaya vekagi
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Yemisi mafaꞌneꞌamo Yutasiꞌagi Isakaliyoti kotega vekamo Yutasiꞌa kutulu yaꞌmo aliꞌniya vekagi huꞌa maiꞌnae.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Aveletiꞌmo Yesuꞌe apakaeꞌeꞌmo emi eꞌa otuleꞌmo he tiꞌa maiꞌnae. Asole vayaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayanagi muki Yutiya haopalegatiꞌmo ege Yulusalemu taonifatiꞌmo ege ani agiꞌnale Taiya taonifatiꞌe Saitoni taonifatiꞌeꞌmo ege huꞌa eꞌa maiꞌnae. Geꞌamo afisayafeꞌmo ege kaitaꞌapimo alino alagepa huno apatesiyafeꞌmo ege huꞌa eꞌa maiꞌnae.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Hosu apaune vayaꞌmo vayaꞌai apaipafiꞌmo maiꞌneꞌa aliꞌa hosu huꞌa neꞌapataya apaune vayaꞌmo alino hapafaino apataleꞌniye.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Ame aliꞌnageno himamuꞌamo uꞌnigeno alino alagepa huno apateꞌniyaꞌmofeꞌmo ame alisayafeꞌmo huꞌnae.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Yesuꞌa alino maku huno apakeyana geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo maiꞌnageno apaketenoꞌaeꞌmo, kagemi yatapimo oꞌmaleꞌnisaya vayaꞌmogitapamo Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kegiꞌyafiꞌmo haitapa maiꞌnageno muki yaꞌamo lapakaitapi yaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo Goti aulagaleꞌmo alagepa hutapa maiꞌnayanagetapa afaꞌa lapamogaga aigae.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Hemenimo lapaka netesiya vayaꞌmogitapa henagaꞌamo lusi neꞌyaꞌmo netapa lapamu hugayaꞌmofeꞌmo Goti aulagaleꞌmo alagepa hutapa maiꞌnayanagetapa afaꞌa lapamogaga aigae. Hemenimo aviꞌyaꞌmo nehaya vayaꞌmogitapa henagaꞌamo kigi hugayaꞌmofeꞌmo Goti aulagaleꞌmo alagepa hutapa maiꞌnayanagetapa afaꞌa lapamogaga aigae.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Vemo mafaꞌnemo akame nehayaꞌmofeꞌmo hosu apaipa kaliꞌa lapatege aliꞌa lapafaiꞌa lapatalege huꞌa faipa huꞌa lapateteꞌapaeꞌmo lapakitapileꞌmo aliꞌa afepi lapatege hugayaꞌmofeꞌmo Goti aulagaleꞌmo alagepa hutapa maiꞌnayanagetapa afaꞌa lapamogaga aigae.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Ani agufa kavaꞌmo lapakaetegamo hisaya afinaꞌmo lapamogaga aitetapa lapavayagunagu nehutapaeꞌmo aetapa hailo hiyo kokuꞌnapatiꞌmo alopa miyatapimo aligayanagi. Lapakaetegamo hisaya agufa kavaꞌmo apakinagomogi ani kava huꞌa Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌaitegamo huꞌnayaꞌmofeꞌmo lapamogaga aiyo.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Lapamogaga aigayaꞌmonanafa kagemi yatapimo maleꞌnaya vayane, ehetapiye, amuse nehaya yaꞌmo ago aliꞌnayanagi.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Neꞌyaꞌmo ago netapa lapamu nehaya vayane, vaehae, henagaꞌamo lapaka tegaiyanagi. Kigi nehaya vayane, vaehae, henagaꞌamo yulagefa aitapa aviꞌyaꞌmo hugayanagi.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Muki vayaꞌmogimo lapakitapileꞌmo aliꞌa asaga huꞌa lapatesaya afinaꞌmo vaehae, huꞌna, avovo kavaꞌmo afole aigiye. Apakinago vayaꞌmogimo ani kava huꞌa aigofe gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌai apakiꞌapileꞌmo aliꞌa asaga huꞌa apateꞌnae.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Hemenimo mani hisuva gemo geꞌnimo neꞌafiya vayaꞌmogitapaeꞌmo hugesuve. Kame vayatapieꞌmo lapau lapayamopafiꞌmo lapaino. Hosu apaipamo kaliꞌa nelapatesaya vayaꞌaina hapa maeyo.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Hosu hanageke yaꞌmo lapamigune, huꞌa nehaya vayaꞌaifeꞌmo, Gotiꞌa lapa maeno, hutapa hiyo. Huꞌa faipa huꞌa lapatesaya vayaꞌaifeꞌmo nunumu hutapa apateyo.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Mago vekamoꞌa kagalametaleꞌmo nekamagisigekaeꞌmo aika afe leka magokayaga kagalametamo amiyo. Mago vekamoꞌa saketikamo alitenoꞌaeꞌmo siotikaꞌeꞌmo aligefe husigekaeꞌmo, oꞌaliyo, huka osuvo.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Mago yafeꞌmo aukaya husaya vayaꞌaina afaꞌa alitapa apamiyo. Kagemi yatapimo aliꞌnisaya vayaꞌaifeꞌmo, halate namiyo, hutapa osiyo.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Lapakaetegamo husaya kavafeꞌmo lapauꞌnisigetapa ani kava hutapa apakaetegaꞌeꞌmo hiyo.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Apakaemo lapakaefeꞌmo hapau apayamopafiꞌmo hapauꞌnisiya vayaꞌaifeꞌmo lapau lapayamopafiꞌmo lapauꞌnisiyaꞌmoꞌmo Gotiꞌa lapao ke hegaifiye. Haꞌao. Hosu vayaꞌmogiꞌeꞌmo apakaefeꞌmo hapau apayamopafiꞌmo nehapaiya vayaꞌaifeꞌmo hapau apayamopafiꞌmo nehapaiye.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Lapakaemo lapakaetegamo alagepa kavaꞌmo nehaya vayaꞌaitegamo alagepa kavaꞌmo nehisayaꞌmoꞌmo Gotiꞌa lapao ke hegaifiye. Haꞌao, hosu vayaꞌmogiꞌeꞌmo ani agufa kavaꞌmo nehae.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Inagi mago yaꞌmo alitapa apamiꞌnetapaeꞌmo halate aliꞌa lamigae, hutapa lapakesa neꞌafisayaꞌmoꞌmo Gotiꞌa lapao ke hegaifiye. Haꞌao, hosu vayaꞌmogi aliꞌa apamiꞌnaya anonaꞌapilefeꞌmo halate alisayafekeꞌmo hosu vayaꞌaina aliꞌa neꞌapamiye.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Lapakaemo kame vayatapieꞌmo lapau lapayamopafiꞌmo lapauꞌnisigetapa alagepa kavaꞌmo hutetapa anonatapileꞌmo halate alisayafeꞌmo lapakesa oꞌafitapa fiku alita apamiyo alopa yatapimo aligayanagi. Ala Neꞌmo hogote anaga vekamoꞌa muki yaꞌamo alino neꞌapamigeꞌa aliteꞌapaeꞌmo kahao ke hove, huꞌa osuꞌa fiku neꞌaliya vayaꞌe hapaku ataleꞌneꞌa neꞌaliya vayaꞌeꞌmo alagepa kavaꞌmo huno yagaino neꞌapateyaꞌmofeꞌmo ani agufa kavaꞌmo hisayaꞌmoꞌmo mafaꞌneꞌamo maigae.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Afotapimoꞌmo hau huno neꞌapateya kava hutapa lapau hutapa apateyo, huno hapa paiꞌniye.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Lapakaemo vayaꞌaifeꞌmo, hosu kavaꞌmo huꞌnae, hutapa hutetapa alita fako hutapa oꞌapateyo, Gotiꞌa, hosu kavaꞌmo huꞌnae, huno huteno alino fako huno olapategaiyanagi. Ina kava ma kavaꞌmo nehana kanomo maiꞌnane, hutapa osiyo. Gotiꞌa lapakaeꞌefeꞌmo, ina kava ma kavaꞌmo nehana vekamo maiꞌnane, huno osugiyanagi. Lapakaemo lapakaetegamo hosu kavaꞌmo huꞌnisaya vayaꞌaifeꞌmo afaꞌa ateyo, hutapa hiyo, Gotiꞌa lapakaeꞌefeꞌmo, afaꞌa ateyo, huno hugiyanagi.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Alagepa yatapimo alitapa apamigenoꞌao Gotiꞌa alino lapamino. Gotiꞌa havai teꞌnisigenoꞌaeꞌmo aeno alagi huteno magoꞌe huno alino maleno havai teteno ayatetiꞌmo maleno alagi huteno aino ati kaeteno talasisi kupiꞌmo ku ai malegaiye. Haiya agufa kavaꞌmo hutapa alita fako hutapa apamisafi ani agufa kavaꞌmo huno Gotiꞌa alino fako huno lapamigiye, huno hapa paiꞌniye.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Yesuꞌa ina gemo aeno kalafefa gemo huno hapa painoꞌaeꞌmo, mago aulagamo ali huꞌnisiya vekamoꞌmo aulagamo ali huꞌnisiya vekamo afaꞌa alino kanale huno avalelino ugifiye. Haꞌao avalelino visiyategamo uꞌana kelifiꞌmo asagauꞌana aigaꞌae.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Geꞌamo neꞌafiya vekamoꞌa alino aya neꞌmaleya vekamo aeno noꞌagase. Tisa vekamoꞌa alino aya maleme aya maleme visigeno afitenoꞌaeꞌmo alino aya maleꞌniya vekagana huno maigiye.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 Na kava higetapaeꞌmo konagatapimogi apaulagafi haneꞌniya afayaꞌmo neꞌagayaꞌmonanafa lapaulagafi haneꞌniya alopa latapa yosamo noꞌagae.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Na kava higetapaeꞌmo konagatapieꞌmo, konagaꞌnimogae, kaulagafatiꞌmo afayaꞌmo aliꞌna atalegauve, hutapa hapa nepaiyaꞌmonanafa alopa latapa yosamo lapaulagafiꞌmo haneꞌniyana noꞌagae. Aetapa ati nekaya vayane, hogotetapa lapaulagafi haneꞌniya alopa latapa yosamo alitapa ataleꞌnetapa konagatapimogi apaulagafi haneꞌniya afayaꞌmo alitapa atalesayafeꞌmo agetapa alagepa hutapa agegayanagi.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Alagepa yosamoꞌmo hosu yosa alagamo afaꞌa noꞌae.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Vayaꞌmogimo yosa alagaꞌamo ageteꞌapaekeꞌmo na agufa yosamo haneꞌnifi huꞌa agegae. Vayaꞌmogimo aufe nofipatiꞌmo fiki yosa alagamo olagigae. Aise aufe yosafatiꞌmo mago nesaya yosa alagamo olagigae.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Inagi mago alagepa vekamo aipafiꞌmo alagepa kavaꞌmo haneꞌnigeno alagepa kavaꞌmo aipafatiꞌmo afole neꞌaiye. Hosu vekamo aipafiꞌmo hosu kavaꞌageꞌmo haneꞌnigeno hosu kavaꞌmo aipafatiꞌmo afole neꞌaiye. Ani agufa yaꞌmo aipafiꞌmo havai teꞌneno haineno avayafatiꞌmo afole neꞌaiye, huno hapa paiꞌniye.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Na kava higetapa nagaefeꞌmo, Ala kava nene, Ala kava nene, nehutapaeꞌmo geꞌnimo noꞌafiye.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Muki vayaꞌamogimo nagaetega eꞌa geꞌnimo afiteꞌapaeꞌmo akame nehaya vayaꞌmo haiya agufa vekagana huꞌa maiꞌnafigeꞌna aliꞌna lapave liguve.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Apakaemo no kiꞌniya vekagana huꞌa maiꞌnae. Ani vekamoꞌmo noꞌmo kisiyafeꞌmo hogoteno yatala kelimo kafilino lami maleꞌneno alopa yafaꞌmo faino ateꞌneno noꞌmo ki maleꞌniye. Ki maleꞌnigenoꞌaeꞌmo lusi aniꞌmo heteno noꞌmo aeno agoꞌya faigefe huꞌniyana alopa yafaꞌmo faino ateꞌneno ki maleꞌniyaꞌmofeꞌmo afaꞌa alino kanage osuꞌniye.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ki maleꞌniyaꞌmonanafa geꞌnimo fiku afiteꞌa akame nosaya vayaꞌmo mago vekamoꞌmo noꞌamo yafaꞌmo faino oꞌateꞌneno ki maleꞌniya vekagana huꞌa maiꞌnae. Mopalafateꞌmo ki maleꞌnigenoꞌaeꞌmo aniꞌmoꞌa aeno agoꞌya faitaleꞌnigeno malage huno anipiꞌmo asagauno aiꞌnigeno alagi aeno halagape vaino alino hosu huno ateꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.