Lucas 10
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Ala kava neꞌmoꞌa sevetiꞌa vayaꞌmo lekana paino apateteno lole vekalaꞌmo alino lokaeno anatete anatete hutenoꞌaeꞌmo, muki visuva taoniꞌafiꞌe kotegaꞌeꞌmo utapa hogonetegeꞌna vino.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Hoyafatiꞌmo neꞌyaꞌmo ago afu leꞌniyana alisaya vayaꞌmo aiseꞌamo maiꞌnayaꞌmofeꞌmo hoya aepa vekaeꞌmo, hoyakafatiꞌmo neꞌyaꞌmo alisaya vayaꞌmo alika apategeꞌa viyo, hutapa nunumuꞌmo hiyo.
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Viyo, huꞌna huteꞌna aliꞌna lapatesugetapa visayategamo aikeli sipisipigana hutapa afela kalamo maiꞌnayategamo ugae.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Lapakaemo hanipausitapigi kutapigi sutapigi hutapa oꞌalitapa afaꞌa viyo. Kategamo neꞌutapaeꞌmo ge apamamaesayafeꞌmo oꞌmaitapa viyo.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Utapa haisaya nopiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌaifeꞌmo, lapaipamoꞌmo falu hino, hutapa hapa paiyo.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Aipamoꞌmo falu nehisiya vekamo maiꞌnisiyana afaꞌa aipamoꞌmo falu huꞌnisigeno maigiye. Aipamoꞌmo falu nosisiya vekamo maiꞌnisiyana getapimoꞌa ha oꞌmaesigeno afa yatega asagauno aigiye.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Alu nopi alu nopiꞌmo uteta osutapa haisaya nopikeꞌmo maiyo. Aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌmogi miyaꞌapimo alagi alisaya vayaꞌmo maiꞌnayaꞌmofeꞌmo lapamisaya neꞌyaꞌe aniꞌeꞌmo alitapa neyo.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Visaya taonifiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌmogimo aliꞌa falu fala huꞌa lapatesagetapaeꞌmo maiꞌnetapa neꞌyaꞌmo lapamisaya yaꞌmo afaꞌa alita neyo.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Kaita hapauꞌnisiya vayaꞌmo alitapa hapagetapa apatetetapaeꞌmo, Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kavaꞌmo lapaopaleꞌmo ago eꞌniye, hutapa hapa paiyo.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Visaya taonifiꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌmogimo aliꞌa falu fala huꞌa olapatesagetapaeꞌmo taoniꞌapifi kateꞌmo utapa he titapa maiꞌnetapaeꞌmo,
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 lapakaetegamo faigoko gemo hanesiyafeꞌmo apakae taonifiꞌmo lapaiyalegatiꞌmo mumusopamo alitapa kalo paetaletapa ugae. Afiyo, Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kavaꞌmo lapaopaleꞌmo ago afole aiꞌniyaꞌmonanafa oꞌageꞌnae, hutapa hapa paiyo.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Lapa nepauve, Gotiꞌa agoti huno apatesiya afinaꞌmo Sotomi taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogimo mago hosu yaꞌmo aligayaꞌmonanafa mani taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogi magoꞌe huꞌa hosu yaꞌmo aligae.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Kolasini taonifi maiꞌnaya vayanagi Metasaita taonifi maiꞌnaya vayanagi vaehae. Mago vekamoꞌa uno Taiya taonifiꞌe Saitoni taonifiꞌeꞌmo noꞌagaya agufa aune kavaꞌmo lapakaetegamo huꞌnova agufa aune kavaꞌmo huꞌniesinana apakaemo akeyaꞌvilaga ago apaipamo aliꞌa afe leteꞌapaeꞌmo kogu aꞌnemogi aliꞌa neꞌvaiya agufa kukenamo aliꞌa vaiteꞌa hapamo faletaleꞌa maiꞌnaesine.
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Maiꞌnaesinaꞌmofeꞌmo agoti huno apatesiya afinaꞌmo Taiya taonifi maiꞌnaya vayaꞌe Saitoni taonifi maiꞌnaya vayaꞌeꞌmo aise kayoꞌmo aligayaꞌmonanafa lapakaemo alopa kayoꞌmo aligae.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Kapeneyamu taonifi vayaꞌmogitapae, lapavaleno alino anale lapateꞌniyanageno alino afepi lapateteno ata kopiꞌmo alino lapategaiye.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, getapimo neꞌafiya kava huꞌa geꞌnimo neꞌafiye. Apakameꞌya nelapamiya kava huꞌa apakameꞌyamo neꞌnamiye. Apakameꞌya neꞌnamiya kava huꞌa alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekaꞌeꞌmo apakameꞌya neꞌamiye, huno hapa paiteno alino apateꞌnigeꞌa uꞌnae.
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Sevetiꞌa vayaꞌmo atagi neꞌa Yesutegamo eꞌapaeꞌmo apamogaga aiteꞌapaeꞌmo, Ala kava nene, kagikaleꞌmo neꞌaetaeꞌmo hosu apaune vayaꞌaifeꞌmo hiyo huta huꞌnona gemo afiꞌnae, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo,
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 agovana Sataniꞌmo kokuꞌnapatiꞌmo alino alave nehiya yakana huno asagauno neꞌaigeꞌna ageꞌnove.
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Afiyo, nagaloꞌyaveꞌe sokopiyoniꞌeꞌmo lapaiyaletiꞌmo aetapa latapaisayafeꞌmo himamuꞌnimo aliꞌna lapamiꞌnove. Kame vayatapimogi himamuꞌapimo aetapa apaka sesayafeꞌmo himamuꞌnimo aliꞌna lapamiꞌnovanageꞌa muki vayaꞌmogi afaꞌa olahapaegae.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Himamuꞌnimo ago aliꞌnayaꞌmofeꞌmo hosu apaune vayaꞌmogi getapimo afiꞌnaya kavafekeꞌmo lapamogaga oꞌaitapa Gotiꞌa kokuꞌnapi haneꞌniya mukufiꞌmo lapakitapimo ago avoꞌmo kae maleꞌniya kavafekeꞌmo lapamogaga aiyo, huno hapa paiꞌniye.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Ani afinaꞌmo Yesuꞌa Aote Aunemeꞌaletiꞌmo aipafiꞌmo amogaga neꞌainoꞌaeꞌmo, Afo, kokuꞌnateꞌe ma mopaleꞌeꞌmo yagaika neꞌanatana vekamae. Kagaemo afiteꞌa ageꞌnaya vayaꞌmogimo oꞌafisayafeꞌmo mani kavaꞌmo alika fala ki maleꞌnanaꞌmonanafa mafaꞌnegana huꞌa neꞌmaiya vayaꞌmo alika apave liꞌnana kavatefeꞌmo kahao ke nehove. He, Afo, kahauꞌnigekaeꞌmo, afole aiyo, huka huꞌnane, huno nunumu huꞌniye.
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 Hutenoꞌaeꞌmo, Afoꞌnimoꞌmo muki yateꞌe vayaꞌaiteꞌeꞌmo yagaisuvafeꞌmo alino nateꞌniye. Muki vayaꞌmogimo mafaꞌneꞌamo oꞌageꞌnafa afoꞌamokeꞌmo ageꞌniye. Ani kava huꞌa vayaꞌmogimo muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo oꞌageꞌnafa mafaꞌneꞌamokeꞌmo ageꞌniye. Ani kava huno mafaꞌneꞌamoꞌa lekana paino apateꞌnisiya vayaꞌmo alino apave lisigeꞌapaeꞌmo muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo agegae, huno hapa paiꞌniye.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Apakaiꞌapigeꞌmo maiꞌneꞌapaeꞌmo Yesuꞌa aino afe leno geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, lapakaemo ageꞌnaya agufa kavaꞌmo huꞌa ageꞌnisaya vayaꞌmogi Goti aulagaleꞌmo alagepa huꞌa maiꞌnayanageꞌa afaꞌa apamogaga aigae.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Lapa paiꞌnaeꞌmo, hogoteꞌa muki vayaꞌmo Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌe muki vayaꞌmo alaꞌapimo maiꞌneꞌa yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌmogiꞌeꞌmo lapakaemo neꞌagaya agufa kavaꞌmo agesayafeꞌmo huꞌnayana oꞌageꞌnae. Lapakaemo neꞌafiya agufa gemo afisayafeꞌmo huꞌnayana oꞌafiꞌnae, huno hapa paiꞌniye.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Mago keꞌaepa gemo neꞌafiya vekamoꞌa Yesuꞌmo amalageka hisiyafeꞌmo he tino, Tisao, alagepa huꞌna maige maige huꞌna maisuvafeꞌmo na agufa kavaꞌmo hisuve, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo,
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 ago avoꞌmo kae maleꞌniya keꞌaepa gemoꞌa na agufa gemo huꞌniye. Lekana paiꞌnana gemoꞌmo na yane huꞌniye, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo,
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Ala kava neꞌmo Gotikamofekeꞌmo muki kaipafatinagi muki kaunekamepatinagi muki himamukafatinagi muki kagesa neꞌafina yapatinagi huka kahau kayamopafiꞌmo kahaino. Kagaikaeꞌmo kahau kayamopafiꞌmo kahauꞌniya kava huka kahaopaleꞌmo maiꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo kahaino,
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 he, lama gemo nehane. Ani kavaꞌmo huka maime maime uvo alagepa huka maige maige huka maisana yaꞌmo aligananagi, huno ha paiꞌnigeno
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 agaemo avagage osisigeno agiꞌamo alagepa huno hanesiyafeꞌmo Yesufeꞌmo, nahaopaleꞌmo maiꞌniya vekamo ina laꞌae, huno afi geꞌniye.
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Yesuꞌa, mago vekamo Yulusalemu taonifatiꞌmo eno Yeliko taonifiꞌmo lamisiyafeꞌmo eꞌniye. Kategamo neꞌvigeꞌapaeꞌmo kumaya alisayafeꞌmo neꞌapamagiya vayaꞌmogi eꞌa atafauꞌa kukenaꞌamo asagiꞌa aliteꞌa amagiꞌa ateꞌa uꞌnageno faligefeꞌmo huꞌniye.
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Ani afinaꞌmo mago vekamo mono huno neꞌapateya vekamo ani kateꞌmo uno ageteno ka agiꞌnalegatiꞌmo aino kalaeno uꞌniye.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Ani kava huno mago Livai nofi vekamo mono aliꞌyateꞌmo maiꞌniya vekamo eno ageteno ka agiꞌnalegatiꞌmo aino kalaeno uꞌniye.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Agegeꞌana ataleꞌana uꞌnaꞌaꞌmonanafa mago Samaliya vekamoꞌmo eno agetenoꞌaeꞌmo hau huno ateteno
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 uno amagiꞌnaya amuteꞌmo uveliꞌe nofi alagafati anitetiꞌeꞌmo alino lakino faleno ateteno hayaeno ateteno noki afuꞌamo agotofuleꞌmo asagauno faino ateteno avalelineno nata vayaꞌmo eꞌa nehavaya nopiꞌmo ateꞌneno yagaino ateꞌniye.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Egaꞌamo monimo alino ani eꞌa nehavaya noteꞌmo neꞌyagaiya vekamo amitenoꞌaeꞌmo, alagepa huka yagaika ato. Henagaꞌamo, magoꞌe monimo aliguve, huka hisanaꞌmoꞌmo esuva afinaꞌmo kamiguve, huno ha paiꞌniye, huno Yesuꞌa ani vekaeꞌmo,
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 loleꞌe magoꞌe vayapatiꞌmo kumaya vayaꞌmogi amagiꞌnaya vekamo haopaleꞌmo maiꞌniya vekamo haiya vekae, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo,
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 hau huno ateꞌniya vekae, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo, uka ani agufa kavaꞌmo huvo, huno ha paiꞌniye.
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Henagaꞌamo Yesuꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo Yulusalemu taonifiꞌmo ugefeꞌmo neꞌuꞌapaeꞌmo mago taonifiꞌmo uꞌa avaꞌyi nehagenoꞌaeꞌmo mago aꞌmo agiꞌamo Mataꞌa alino falu fala huno ateteno noꞌafiꞌmo avalelino haiꞌniye.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Yesuꞌa haino maiꞌnigenoꞌaeꞌmo Mata aganaꞌamoꞌmo Maliyaꞌa Yesu aiyafiꞌmo maiꞌneno huꞌniya gemo afiꞌniye.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Afiꞌniyaꞌmonanafa Mataꞌa lusi neꞌyaꞌmo yagita hisiyafeꞌmo agesa afiꞌnenoꞌaeꞌmo hauꞌe hauꞌe huteno eno Yesufeꞌmo, Ala kava nene, naganaꞌnimoꞌmo nataleꞌnigeꞌna nagaiꞌnigeꞌmo aliꞌyaꞌmo neꞌaluva kavafeꞌmo kagesa noꞌafipiye. Uka atokamoꞌmo haꞌmao, huka ha paiyo, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Matao, Matao, muki kavafeꞌmo kagesa alaꞌamo neꞌafinageno kaipamoꞌmo atete nehiyaꞌmonanafa alagepa huka maisanafeꞌmo magoke alisana yaꞌmo haneꞌniye.
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Maliyaꞌa ani alagepa yafekeꞌmo agesa afiteno lekana paino aliꞌniyaꞌmofeꞌmo mago vekamoꞌa ayapatiꞌmo alino hafaleno oꞌatalegaiye, huno ha paiꞌniye.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.