1 Coríntios 15
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Konagaꞌnimogitapae, huꞌna, Nagaemo Kalaisifeꞌmo alagepa faigoko geꞌamo aeꞌna hakalo huꞌna lapa paiꞌnogetapa alita lapaipafiꞌmo maleꞌnayanagetapaeꞌmo ani geleꞌmo he titapa neꞌmaiye. Ani gelefeꞌmo magoꞌe hutapa lapakesamo afitapa ho hisayafeꞌmo lapa paigesuve.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Lapa paiꞌnova gemo oꞌataletapa atafauta alagi hutapa neꞌmaisayana Gotiꞌa Kalaisifeꞌmo alagepa faigoko geꞌaletiꞌmo lapakufamo alino katino lapateꞌniye. Ataleꞌnisayana fikuꞌageꞌmo lapakesa afita fatago huꞌnae.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Gotiꞌa mani gemo alino namiꞌnigeꞌna aliꞌna lapamiꞌnova gemo hogote gemo haneꞌniyana Kalaisiꞌa hosu kavatilefeꞌmo faliꞌniye. Akeyaꞌvilagamo Goti Mukufiꞌmo hu maleꞌniya gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo, faligiye, huno hu maleꞌniya gelefeꞌmo faliꞌniye.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Kanolufiꞌmo kiꞌa ateꞌnageno loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo utegenoꞌaeꞌmo ago alino he tino ateꞌniye.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Goti mukufi gemoꞌmo ani kavafeꞌmo huꞌniye. He tinoꞌaeꞌmo Pita aulagaleꞌmo afole aiteno tuolofuꞌa apa vayaꞌai apaulagaleꞌeꞌmo afole aiꞌniye.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Afole aitenoꞌaeꞌmo faefu hataleti konagaꞌamogi ago aeno agaseno magoꞌe konaga vayaꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌa maiꞌnaya konaga vayaꞌai apaulagaleꞌeꞌmo afole aiꞌniye. Ani vayapatiꞌmo asole vayaꞌmo hemenimo afaꞌa maiꞌnayaꞌmonanafa mago vayaꞌamo ago faliꞌnae.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Afole aitenoꞌaeꞌmo Yemisi aulagaleꞌeꞌmo afole aiteno muki apa vayaꞌai apaulagaleꞌeꞌmo afole aiꞌniye.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Henagaꞌamo nagae naulagaleꞌeꞌmo afole aino alagi hano huꞌniye. Aise afinaꞌmo aipaguꞌeꞌmo maiteno malage huno alino neꞌateya mafaꞌnegana huꞌna maiꞌnogenoꞌaeꞌmo naulagaleꞌmo afole aiꞌniye.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Muki apa vayaꞌamogimo aeꞌa nagaseꞌnageꞌna nagaemo henaga apa vekamo maiꞌnove. Nagaemo Goti siosi vayaꞌaeꞌmo naini huꞌna apateꞌnovaꞌmofeꞌmo Goti apa vekaꞌamo maiꞌniye, huꞌa nagi aesaya kavafeꞌmo, ina agufa vekamo maiꞌnove, huꞌna nagesamo neꞌafuve.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Neꞌafuvaꞌmonanafa Gotiꞌa fiku naha maeno namiꞌnigeꞌnaeꞌmo Goti apa vekaꞌamo hamaleꞌnove. Ani fiku naha maeno namiꞌniya himamuꞌamoꞌmo afaꞌa ohaneꞌniyaꞌmonanafa naipafiꞌmo lokiya aliꞌyaꞌmo aliꞌnigeꞌna aliꞌyaꞌmo aliteꞌnaeꞌmo muki apa vayaꞌmo ago aeꞌna apakaseꞌnove. Nagaiꞌnimo oꞌaliꞌnovaꞌmonanafa Gotiꞌa fiku naha maeno namiꞌniya himamuꞌamoꞌmo nagaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno aliꞌyaꞌmo aliꞌnigeꞌna aliꞌyaꞌamo aliꞌnove.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Nagaeꞌe apakaeꞌeꞌmo magoke agufa gemo aeta hakalo huta hapa nepaune. Mani magoke agufa gemo afitetapaekeꞌmo lapakesa afita fatago huꞌnae.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Lagaemo, Kalaisiꞌa faliꞌniyatetiꞌmo ago alino he tino ateꞌniye, huta aeta hakalo huta lapa nepaunaꞌmofeꞌmo na kava higetapa mago vayaꞌamogitapa, faliꞌnaya vayaꞌmo he otigae, hutapa nehae.
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Faliꞌnaya vayaꞌmo he otigaesinana Kalaisiꞌa alino he tino oꞌateꞌniyesine.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Kalaisiꞌa alino he tino oꞌateꞌniyesinana aeta hakalo huta lapa nepauna geꞌe lapakesa afita fatago nehaya kavaꞌeꞌmo ina agufa kavaꞌmo haneꞌniyesine.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Magoꞌe gemo haneꞌniye. Alino he tino oꞌateꞌniyesinana lagaemo Gotifeꞌmo, Kalaisiꞌa alino he tino ateꞌniye, huta nehuna faigoko gemo Gotifeꞌmo aigofe faigoko gemo nehuna vayaꞌmo maiꞌnonesine. Faliꞌnaya vayaꞌmo henagaꞌamo alino he tino oꞌapategaiyesinana Kalaisiꞌa alino he tino oꞌateꞌnisigeta lagaemo aigofe vayaꞌmo maiꞌnonesine.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Faliꞌnaya vayaꞌmo henagaꞌamo alino he tino oꞌapategaiyesinana Kalaisiꞌa alino he tino oꞌateꞌniyesine.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Kalaisiꞌa alino he tino oꞌateꞌniyesinana lapakesa afita fatago nehaya kavaꞌmo ina agufa kavaꞌmo haneꞌnisigeno aliꞌyaꞌmo oꞌalisigetapa hosu kavatapifikeꞌmo neꞌmaiyesine.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Ani kava huꞌa Kalaisipiꞌmo maiꞌneꞌa faliꞌnaya vayaꞌmo lageso huꞌnaesine.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Lagaemo, he tigune, huta agava maiꞌnetaeꞌmo lavayagunagu huta neꞌmaune. Falisuna afinafeꞌmo lavayagunagu nehuna kavatimo hano hiyesinana vayaꞌmogimo mago alagepa huꞌa noꞌmaiya vayaꞌaifeꞌmo hapau huꞌa neꞌapatayaꞌmonanafa lagaefeꞌmo magoꞌe huꞌa hapau huꞌa lataesine.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ani gemo nehuvaꞌmonanafa lama gemo haneꞌniyana Kalaisiꞌa ago alino he tino ateꞌniye. Agaemo hoyafatiꞌmo hogoteno leꞌniya neꞌyakana huno he tiꞌniyaꞌmofeꞌmo agae akamelegatiꞌmo asole vayaꞌmo he tigae.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Magoke vekamoꞌa huꞌniya kavatetiꞌmo vayaꞌmo nefaliya kava huno magoke vekamoꞌa huꞌniya kavatetiꞌmo vayaꞌmo he tigae.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Muki Atamu nofi vayaꞌamo nefaliya kava huꞌa muki Kalaisi nofi vayaꞌamo he tigae.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Kanaꞌalefeꞌmo he tiꞌniyanageꞌa kanaꞌapilefeꞌmo he tigae. Kalaisiꞌa hoyafatiꞌmo hogoteno leꞌniya neꞌyakana huno he tiꞌniyanageꞌa eminesiya afinaꞌmo vayaꞌamo he tigae.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Ani afinaꞌmo hano hisiya afinaꞌmo afole aigiye. Kalaisiꞌa kame huno muki yagaiꞌa neꞌapataya vayanagi himamu vayanagi lokiya vayaꞌmogi huno aeno apakaseteno alino hano huno apataletenoꞌaeꞌmo muki yaꞌmo afoꞌamo Gotiꞌa muki vayaꞌaiteꞌmo yagaino apatesiyafeꞌmo apavaleno amigiye.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Kalaisiꞌa hemenimo yagaino apateme apateme neꞌviyanageno muki kame vayaꞌamo alino aiyafiꞌmo apategaiye.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Kame vayaꞌamo alino hano huno apataleteno henaga kame kavaꞌmo nefaluna kavaꞌmo alino hano huno atalegaiye.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Goti mukufi gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo, Agaemo muki yateꞌe vayaꞌaiteꞌeꞌmo yagaino apatesiyafeꞌmo alino aiyafiꞌmo apateꞌniye, huno huꞌniye. Gotiꞌa muki yaꞌe vayaꞌeꞌmo alino aiyafiꞌmo apateꞌniye, huno huꞌniyaꞌmonanafa Gotiꞌa Kalaisi aiyafiꞌmo alino apateꞌniya vekamoꞌa agaiꞌamo Kalaisi aiyafiꞌmo noꞌmaiye, huta afiꞌnone.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Muki yaꞌe vayaꞌeꞌmo Kalaisi aiyafiꞌmo hanege maige huꞌa maisageno Kalaisiꞌa Goti aiyafiꞌmo maigiye. Gotiꞌa Kalaisi aiyafiꞌmo muki yaꞌe vayaꞌeꞌmo maisayafeꞌmo himamuꞌamo alino amiꞌniya vekamo aiyafiꞌmo Kalaisiꞌa maigiye. Afaꞌa maiꞌnisigeno Gotiꞌa muki vayaꞌaiteꞌmo alagi hogote vekamo maiꞌneno yagaino apatege apatege huno maigiye.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Mago vayaꞌmo faliꞌnaya vayaꞌai apaimuꞌyaleꞌmo eꞌa aniꞌmo nefalae. Faliꞌnaya vayaꞌmo he otigaesinana na agufa kavatefeꞌmo apamagiꞌnaya vayaꞌai apaimuꞌyaleꞌmo eꞌa aniꞌmo nefalae.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Lagaeꞌeꞌmo mani agufa kavaꞌmo nehune. Na kava higetaeꞌmo muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo aliꞌyaꞌmo neꞌaluna afinaꞌmo lamagisaya kavatefekeꞌmo aliꞌyaꞌmo neꞌalune.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Ala kava netimo Kalaisi Yesupiꞌmo maiꞌneꞌnaeꞌmo amuse huꞌna nelapatove, huꞌna nehuva gemo alagi lama gemo haneꞌniye. Konagaꞌnimogitapae, ani kava huꞌna muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo namagisaya agufa kavategamo maiꞌnove, huꞌna alagi lama gemo nehuve.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Nagaemo Efasasi taonifiꞌmo maiꞌneꞌnaeꞌmo ma mopafi vayakana huꞌna afela afuꞌaitegamo kame huꞌnovaꞌmonanafa faliꞌnaya vayaꞌmo he otigaesinana naha oꞌmaeꞌniyesine. Faliꞌnaya vayaꞌmo he otigaesinana lagaemo, egamo afaꞌa faligunaꞌmofeꞌmo neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege nehuta fiku lamogaga aigetao, huta afaꞌa nehunesine.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Fiku yanageꞌa humi lapategae. Hosu vayaꞌeꞌmo magokepi lokaeta maisayana lapaipa lapakesamo aliꞌa atagaeꞌa atalegae.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Negi nagi kavaꞌmo osutapa alagepa hutapa lapakesamo neꞌafitapa hosu kavatapimo ataleyo. Lapavagage hisiyafeꞌmo nagaemo, magoꞌamogitapamo Gotiꞌa oꞌageꞌnae, huꞌna lapa nepauve.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Mago vekamoꞌa, Haiya kava huno faliꞌnaya vayaꞌmo alino he tino apategaiye. Haiya agufa apakufamo aligae, huno nafi gegaiye.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Negi vekae, huꞌna, Nehakalaya avina yaꞌmo okasalisiyaꞌmoꞌmo ohagegaiye.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Avina yaꞌmo hagesiyafeꞌmo yosaꞌaꞌe haitaꞌaꞌeꞌmo nohakalayaꞌmonanafa kile avinaꞌmofi alu avina yaꞌmofi huꞌa avina yaꞌageꞌmo nehakalae.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Gotiꞌa alino hageno atetenoꞌaeꞌmo apamiguve, huno huꞌniya yaꞌmo yosaꞌaꞌe haitaꞌaꞌeꞌmo neꞌapamiye. Muki alu avina ya alu avina yaꞌmo agaiꞌageꞌmo yosaꞌaꞌe haitaꞌaꞌeꞌmo alino neꞌapamiye.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Muki ma mopafi maiꞌnaya yaꞌmogimo magoke agufa apakufamo ohaneꞌniyana ma mopafi maiꞌnaya vayaꞌai apakufamo magoke agufa apakufamo hanegeno afumogi apakufamo aeto agufa apakufamo hanegeno namamogi apakufamo aeto agufa apakufamo hanegeno noyamemogi apakufamo aeto agufa apakufamo haneꞌniye.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Kokuꞌnapiꞌmo aeto yaꞌmo haneꞌnigeno ma mopafiꞌmo aeto yaꞌmo haneꞌniye. Haneꞌniyaꞌmonanafa kokuꞌnapiꞌmo haneꞌniya konali yaꞌmo aeto agufa konali yaꞌmo haneꞌnigeno ma mopafi konali yaꞌmo aeto agufa konali yaꞌmo haneꞌniye.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Yegemo konali yaꞌamo mago aeto agufa konali yaꞌmo haneꞌnigeno kaimo konali yaꞌamo aeto agufa konali yaꞌmo haneꞌnigeno muki kanefiꞌmo konali yaꞌamo aeto agufa konali yaꞌmo haneꞌnigeno alu kanefi alu kanefiꞌmoꞌa aeto aeto agufa konali yaꞌamo haneꞌniye.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Ani kava huta he tita alisuna lagufamo aeto agufa lagufamo hanegaiye. Avina yaꞌmo hakalegekana huꞌa nehakalaya apakufamo nekasaliye. Alino he tino apatesiya apakufamo okasaligiye.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Mopafiꞌmo nehakalaya apakufamo amuse huꞌa noꞌapataya apakufamo haneꞌniye. Alino he tino apatesiya apakufamo ha le konali apakufamo hanegaiye. Nehakalaya apakufamo lokiya noꞌvaiya apakufamo haneꞌniye. Alino he tino apatesiya apakufamo lokiya apakufamo hanegaiye.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Nehakalaya apakufamo ma mopafi apakufamo haneꞌniye. Alino he tino apatesiya apakufamo kokuꞌnapi apakufamo hanegaiye. Ma mopafi apakufamo hanete kokuꞌnapi apakufamo hanete huno haneꞌniye.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Ani kavafeꞌmo Goti mukufi gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo, Gotiꞌa hogote vekamo Atamuꞌmo aunemeꞌe vekamo alo huno ateꞌniye, huno huꞌniye. Henaga Atamuꞌmo afaꞌa neꞌmaiya yaꞌmo alino neꞌapamiya vekamo maiꞌniye.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Launelamete yaꞌmo hogoteno afole oꞌaiꞌniyaꞌmonanafa lagufale yakeꞌmo hogoteno afole aitegenoꞌaekeꞌmo henagaꞌamo launelamete yaꞌmo afole neꞌaiye.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Napa vani vekamo mopaletiꞌmo alo huno ateꞌniye. Napa tu vekamo kokuꞌnapatiꞌmo emineꞌniye.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ma mopafi vayaꞌmo mopaletiꞌmo alo huno ateꞌniya vekagana huꞌa maiꞌnae. Kokuꞌnapi vayaꞌmo kokuꞌnapatiꞌmo emineꞌniya vekagana huꞌa maiꞌnae.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Lagaemo mopaletiꞌmo alo huno ateꞌniya vekagana huta maiꞌnona kava huta kokuꞌnapatiꞌmo emineꞌniya vekagana huta maigune.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Konagaꞌnimogitapae, huꞌna, mani geꞌeꞌmo lapa paiꞌnaeꞌmo, Ma mopafi neꞌmaiya apakufaꞌe vayaꞌmogimo Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kopiꞌmo afaꞌa faleꞌa ohaigae. Kasalisiya apakufaꞌe vayaꞌmogimo okasalino afaꞌa hanege hanege huno hanesiya yaꞌmo alagi oꞌaligae.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Inagi afiyo, nagaemo mago fala kiꞌniya gemo lapa paigesuve. Mukiꞌamogitamo ofaligunaꞌmonanafa Gotiꞌa mukiꞌamo saufa lagufamo alino hamaleno latesigetaeꞌmo saufa lagufamo aligune.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Henaga atupa pikulimo nehisigetaeꞌmo malage huta magoke afinaꞌmo lauluma nehuna agufa kava huta anonaleꞌmo saufa lagufamo aligune. Pikulimo nehisigenoꞌaeꞌmo faliꞌnaya vayaꞌmo alino he tino apatesigeꞌa okasalisiya apakufamo alisageta afaꞌa neꞌmauna vayaꞌmo saufa lagufamo alino hamaleno lategaiye.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Lagaemo kasalisiya lagufamo ataleta okasalisiya lagufamo aligune. Falisuna lagufamo ataleta afaꞌa hanege hanege huno hanesiya lagufamo aligune.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Kasalisiya lagufamo ataleta okasalisiya lagufamo alisuna afinaꞌmo Goti mukufiꞌmo hu maleꞌniya gemo afole aigiye. Ani gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo, Ala kava neꞌmoꞌa kame huno aeno agasetenoꞌaeꞌmo vayaꞌmo nefaliya kavaꞌmo ago alino hano huno ataleꞌniye.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Vayaꞌmo nefaliya kavaꞌmo lokiyaꞌamo hano huꞌniye. Nefaliya kavaꞌmoꞌa magoꞌe huno aeno apaka osegaiye,
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Vayaꞌmo nefaliya kavaꞌmo hosu kavaꞌapilefeꞌmo vayaꞌmo neꞌapamagiye. Goti keꞌaepa geꞌamoꞌmo ma kava hiyo ina kava osiyo, huno huꞌniya gemoꞌa hosu kavaꞌapimo alino lokiya vaino neꞌate.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Neꞌateyaꞌmonanafa Gotiꞌa Ala kava netimo Yesu Kalaisitetiꞌmo laha neꞌmaegeta aeta neꞌagasone. Gotifeꞌmo hao ke hegetao.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Nahau nayamopafiꞌmo nahauꞌniya konagaꞌnimogitapae, ani kavatefeꞌmo he titapa lokiya vaita maiꞌnetapa maita halove osiyo. Ala kava netefeꞌmo aliꞌyatapimo fiku noꞌaliyaꞌmonanafa alagepa kavaꞌmo afole aigiye, hutapa ago afiꞌnayaꞌmofeꞌmo Ala kava neꞌmo aliꞌyaꞌamo oꞌataleta magoꞌe hutapa alige alige hutapa maiyo.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.