Mateus 26
God Da Geka Seka (KPR) vs AAI
1 Iesu aminge ijugetiri dadabetiri, nu namanekena sisira,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Sifo etoto dadabari ainda amboda, namonde Jusi embo da kirumo javo Jarige Yari da Kirumo+, ava foa buvarira. Sifo aminda, evetu genembo mendeni, ne Evetu Genembo da Koro+ sandido daoro ambare dae sedo, gitofukena mutarera,” aminge sisira.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Sifo daba aminda, fristi+ da kokotofu a Jusi embo da babojegari era, fristi+ da giti jighari javo Caiaphas da kamboda totoruguseri.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Totorugedo, Iesu ufena sandi daoro ambare dae sedo, manaka garuse
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 eminge siseri, “Namonde Jarige Yari da Kirumo+ da sifo aminda, jo ae arera. Ainda tuka mo: amingarera amo, natofo tomanako kirumodae totorugarera aimi, ne janje eko edo titigho arera tanojo,” aminge siseri.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Iesu nu ira reighi javo Bethany aminda buvudo, genembo javo Simon Refero aikena
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 iriri, evetu eni usu da muka aimi budo fira, Iesu kena teterusira. Botoro ghamana arabasta aimi usera, ainda jokáda usu ava vendero iriri budo fusira. Usu muka resena emo, munonderi, a nunda minó mo teria bekári. Ava bu fira teredo, Iesu bayau riri, usuimi nunda jiroda averegusira.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Averegetiri dadabetiri gido, namanenda mendeni janje eko useri. Edo siseri, “Omo nange edo soesa averegetiri dadabeti?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Omo budo oriro aetera amo, ainda moni digarigo sirorari budo makasi embokena ghasaeteri,” aminge siseri.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Avata namane aminge sero, Iesu itatamedo namanekena sisira, “Redae evetué dombuda resevu? Nu namokena veka eveva etira.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Eregoseva: makasi embo ne sifo ghousa, nemonde dabade irá gheraeva; ava sedo, nemo sonembari sareva amo, sonembuse irá ghareva. O namo, jo namonde dabade sifo ghousa irae arera.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Averegetira emo, nanda tamo simbugedo namo bu furugarera aindae sedo, etira.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Na geka beká resena. Ningivu! Nanda Bino Eveva reda ya buvari ningarera amo, evetué rea namokena etira ava, erá kotae eore dae sedo, vironu sise, nunda bino evia sise irarera,” aminge sisira.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Ainda amboda, namane 12 namanenda jokáda, genembo eni Keriot embo javo Judas aimi eredo, fristi+ da kokotofukena ira,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 eminge sisira, “Na Iesu nenda ungoda fitarena amo, ne rejoá nandae mutarevu?” aminge setiri, ne moni+ babai 30, inono K1,200 avavaga tegedo, numokena futuseri.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Mutero budo, Judas tuturo edo, Iesu nange ufena budo nenda ungoda fitaetira, ainda emboro ava kakova usira.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Yisti Kanangara Ari da Kirumo+ ainda sifo kakara tuturo iri, sifo daba aminda, namane Iesu kena era ategi useri, “Namane Jarige Yari da Kirumo+ reda esimbugaoro dae uju eresi?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Aminge setero, nu sisira, “Jerusalem aminda yasivu! Genembo eni aminda irirare. Numokena yasivu eminge saove, ‘Ijuga kato eminge setira, “Nanda sifo buvira. Ava sedo, nanda ambo jimbide ninda kamboda Jarige Yari da Kirumo+ ava dabade mindarera,” ’” Iesu aminge sisira.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Setiri, namane eredo era, Iesu rea sisira amo, isagha etiri Jarige Yari da Kirumo+ simbuguseri.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Simbugetero dadabetiri ungobu iri, namane 12 a Iesu de dabade bayau mindari dae sedo, era anumbuseri.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Anumbedo, bayau rise ainda jokáda, Iesu eminge sisira, “Na nemokena geka beká sari dae erena. Namonde anumbirera einda jokáda, genembo eniimi, namoá gitofukena aito arira,” aminge sisira.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Setiri, namane dudukughedo dubo mema use, tuturo edo daba daba numokena ategi useri, “Bajari, ni mavedae resesi? Se ningore! Ni namokena resesa, ai?” namane isambu aminge siseri.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Setero, Iesu mino sisira, “Genembo mave nangae ungo dabade, bayau sukada fati bu rerera, amo numori.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 God da Geka jokáda rea gembero irira, amo eviri:
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Iesu aminge setiri dadabetiri, genembo mave amboda Iesu aito usira aimi eredo, Iesu kena ategi usira. Amo, na Judas dae resena. Avori, Judas nu eredo ategi usira, “Ijuga Kato, ni mavejodae resesi? Nandae resesa, ai?” aminge setiri, Iesu mino numokena sisira, “Resesa, avori!”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Setiri dadabetiri, ne bayau rise, Iesu nu farava budo, God Afakena ‘aiyakoe’ sedo, esimbugedo jighi embebegedo, namanekena futusira. Futuse sisira, “Emo nanda tamori. Bu mindivu!” aminge sedo
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 ainda amboda, nu agha bu jighiri eretiri, God kena ‘aiyakoe’ sedo, namanekena futuse sisira, “Ne isambu mindivu!
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Emo nanda ororori. Nanda ororoimi, God nu, numokena ya buvari da emboro+ seka, afigari dae erira. Evetu genembo digari da jebugadae sedo, nanda ororo averegaono vosedo emboro+ afigari, God nenda ari ekoko kote doyarira.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Na nemokena resena: na vaini (wine) jo mindae irono, Afa sari ne nunda vasa eveva aminda ya terovo, namonde dabade anumbedo, na vaini sekago aminda mindarena,” aminge sisira.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Iesu aminge setiri dadabetiri, namane eredo yaru eni divudo, kambo dodo enda jiro fumbari javo Orivi, aminda iseri.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Aminda ise, Iesu namanekena sisira, “Tumba erejirira einda jokáda, ne isambu na dodo sumbareva. God da Geka jokáda rea aindae sedo gembero irira amo eviri:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Avata kotugo, God sari na ambarida ghe jebugedo erarena ainda amboda, na ya Frovensi Galilee aminda buvuruturono, ne amboda furareva,” aminge sisira.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Setiri, Peter numokena sisira, “Bajari, ninda mendeni ni ighagha edo doyarera, tanojo. Avata namo, ni itako jo doyae arena.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Peter aminge setiri, Iesu numokena sisira, “Na nimokena geka beká resena. Sifode, kokora sifo jo karigae irari, ni na umbu etodaba naká ighagha aresa.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Aminge setiri, Peter numokena sisira, “Na ni jo ighagha ae beká arena. Na nangae dabade ambarera amo, avori,” Peter aminge sisira. Kotugo namane isambu geka daba ava siseri.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Ainda amboda, Iesu namane namonde dabade era, reighi javo Getsemani aminda buvudo, nu namanekena sisira, “Ne eminda anumbirovo, na ya ominda banungarena,” aminge sisira.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Aminge sedo, nu Peter a Zebedee da vide jamena etoto naká ava budo, nemonde era fetedo, Iesu nu dubo mema ambarako usira.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Etiri, nemokena sisira, “Nanda dubo jokáda, bouvu mindafu beká ava erefufena. Fufuse, na ambududurerena. Ne diti fakara edo, eminda fetedo namo kaifa ururuvu!” aminge sisira.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Aminge sedo, ne dodo itako ira, dombui du fasedo banunguse sisira, “Arie, nanda Afa! Emboro eni tambaetesa amo, mema oroko namokena refira evia, saso darigaeti! Avata, na jo nanda uju ava ari dae sae erena. Ninda uju ava arena!”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Aminge sedo, nu ere jovereghedo namanenda mendeni etodaba naká, Peter, James, a John kena ira buvudo, ne fafase avéro tambudo, Peter kena eminge sisira, “Fasireva, ai raveva? Ne redae sifo tufako jo diti fakara edo, na itako kaifa aeri?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Erá Satan foa nemo dereuri ari eko eove dae sise, diti fakara edo banungevu! Nenda uju a kotari namokenari. Avata nenda tamo imboe edo, diti bouvu etiri, ne fakina jo ae ereva,” Iesu aminge sisira.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Aminge sedo, nu jovereghe ira banunguse sisira, “Arie, nanda Afa! Emboro eni jo inono ae aetira amo, na, emboro simbugusesa aminda ise, ninda uju ava use ambarena. Ninda uju ava sirorare!” aminge sedo,
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 jovereghedo ira buvudo, ne sekago diti bainghetiri fafasedo avéro tafusira.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ava gido, nu sekago jovereghe ira, kau daba aminga ava sekago banungetiri dadabusira.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Dadabetiri, ira Peter, James, a John kena sisira, “Ne ravava amo, nangetiraimi kotugo sekago fase ravevu? Givu! Sifo buvira! Oroko Evetu Genembo da Koro+ ari ekoko embo da ungoda fitarira.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Erevu namonde ya gaore! Givu! Genembo namo aito erira amo, evia buvirere!” aminge sisira.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Iesu aminge siri, namanenda eni javo Judas, fira buvurutusira. Fristi+ da kokotofu a Jusi embo da babojegari, ne evetu genembo mendeni dirigetero, kaiya a gandigha ava budo, Judas de dabade fera buvurutuseri.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Giti ne jo javi edo furae irise, gitofu Iesu kau nange kasama aetera aindae, Judas nu eminge sisira, “Sandi muno arena amo, numora avori. Ururono aminda kasama edo, nu sandareva!” aminge sisira.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Judas gitofude dabade fera buvudo, Judas dambu Iesu kena ira sisira, “Ijuga Kato, iresa,” aminge sedo, Iesu sandi muno usira.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Etiri, Iesu numokena sisira, “Nanda komana, ni rea eresa amo, totoi e!” aminge setiri, gitofu fera Iesu sanduduseri.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Sandudero, namanenda eni ungoimi nunda kaiya budo jighiri eretiri, fristi+ da giti jighari ainda saramana kato da dengoro ava, kaiyaimi je gafugetiri dudurusira.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Etiri, Iesu numokena sisira, “Erá amingeose! Ninda kaiya voruda vendi! Ai resira amo: isoro kakato ne, isoro udo ya sirivo arera.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Ne kasama aetevu: nanda Afa sonembare dae sedo benunu sarena amo, nu aneya 70,000 avavaga mutari foama na sonembarera.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Avata na amingaetena amo, God da Geka rea resira, ainda beká jo sirorae aeti. Ava sedo dovu na sandore!” Iesu aminge sedo,
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 jovereghe gitofukena eminge sisira, “Ne redae kaiya a gandigha budo, namo sandari dae sedo refevu? Na jo tafasara kato iraeri. Na namonde sifo ghousa God da Kamboda+ ijugedo ghusena amo, ne nangusirai na aminda jo sandae edo ghusevu?
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Avata ne emingereva da beká mo: God da Geka rea resira, ava beká are dae sedo, nene etevo sirorerira,” Iesu aminge sisira.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Natofo Iesu sandudusera amo, budo era, fristi+ da giti jighari javo Caiaphas, ainda kamboda buvurutuseri. Moses da Geka ijuga kakato+ a Jusi embo da babojegari totorugedo irero, Iesu bu teteruseri.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 O Peter mo, nu itako ambokena fetiriri, Iesu budo ero, nu amboda amboda udo ira, fristi+ da giti jighari javo Caiaphas, nunda kambo da furu aminda teredo, ofotighida buvudo fefetusira. Fetedo, ne Iesu kena rea arera ava, itatame gari dae sedo, Peter isoro kakato mendeni ainde dabade anumbusira.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 — ausente —
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 — ausente —
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 eminge siseri, “Genembo emo, nu eminge sisira, ‘God da Kambo+ nane jighi bejedo, sifo etodaba naká ainda jokáda sekago itono fetarira. Amingari mo, namokena inonori,’” etoto nakái aminge setero ningido,
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 fristi+ da giti jighari eredo, Iesu kena ategi usira, “Geka setera aindae, ni reju eni saresa? Evetu genembo resera emo, geka bekári?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Aminge sisira, avata Iesu nu geka reju eni jo saeri. Etiri, fristi+ da giti jighari sekago Iesu kena sisira, “God irira, ainda javoda resena. Ni mino se ningore! God evetu genembo da ari ekoko kote doyari dae sedo, nunda Mandi mutari sisira amo, nimori, ai? O, jo nimo iraeri? Se ningore!”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Nu aminge setiri, Iesu mino numokena sisira, “Resesa, avori. Kotugo nemokena resena: amboda ne, Evetu Genembo da Koro+, God Fakina Kato ainda ungo gimandukena anumbirari gareva, a kotugo utu da foroga etoda fetedo vose fururari gareva,” Iesu aminge sisira.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Setiri ningido, fristi+ da giti jighari janje eko etiri, nunda tamo asugari ava jighi ijejegusira. Aminguse, sisira, “Nu aminge siri, God da javo eko erira. Geka eni redae ningareri? Nunda ari eko ava, tofo siri niningerevere!
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Ava ne nange erekotevu?” aminge sisira. Setiri, ne siseri, “Geka evia siri ningera aindae sedo, nu daoro ambarira,” aminge sedo,
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 ne tuturo edo nunda dombuda kosiva useri, a nunda sovoda ungo joghai megha useri.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Aminguse, nu dere jise eminge siseri, “Ni God dirigari furariá seraesa. Ava sedo, javo se, namane ningore! Ni mave eredori?” aminge siseri.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Peter nu kambo ofotighida kaifa use anumbiriri, gagara saramana kato eniimi fira Peter kena sisira, “Ni, Galilee embo genembo javo Iesu sedo ghusera, ainde dabade deinghedo ghusesi. Amo nimori,” aminge setiri,
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Peter natofo isambu da dombuda ighagha use sisira, “Ni geka resesa amo, na bunariri,” aminge sisira.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Aminge sedo, nu eredo ira, emboro békada fefetusira. Aminda fetiriri, gagara saramana kato enii fira numoá gido, kau daba ava, gegenembo aminda fetirisera aikena sisira, “Genembo emo, Nasareth embo Iesu de dabade deinghedo ghusira,” aminge setiri,
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Peter sekago ighagha use kovionoghae sisira, “God da dombuda nemokena resena. Genembo reseva amo, na bunari bekári,”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Aminge setiri, itako fetedo ainda amboda, genembo eni aminda fetirisira aimi eredo fira buvudo, Peter kena sisira, “Geka bekári. Nunda eni nimori. Ainda beká mo: ni Galilee embo da geka duka ava seso ningido, na kasama erena, ni taká Galilee embori,” aminge sisira.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Setiri, Peter God da javoda, beka gagojuse sisira, “Na gungubo sarena amo, God na darira. Genembo reseva amo, na bunari bekári!” Peter aminge siri, kokora sifo karigusira.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Karigiri, Iesu rea numokena sisira ava, Peter kotisira. Iesu sisira amo, eviri: “Kokora sifo jo karigae irari, ni na umbu etodaba naká ighagha aresa,” Iesu rea numokena sisira ava kotise, Peter buvudo ira isaghada fetedo, sorara janjagughae usira.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.