Marcos 10

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu reighi Kaponiam dodo Frovensi Judia aminda teredo uvu Jordan sémbiri, evetu genembo sekago fera numokena totoruguseri. Totorugetero, nu natofo ijugedo ghusira, kau daba ava use sekago ijugusira.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Ijugiri, Moses da Geka kaifa kakato+ mendeni fera, Iesu geka sembae sari ningari dae sedo, ategi useri, “Namondeda agho dari nange resi? Se ningore! Genembo nunda evetu imboe edo doyaeti, ai tefo?”
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Aminge setero, Iesu mino nemokena sisira, “Moses rea aovo dae sedo gefusi?” setiri,
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 ne siseri, “Moses da sifoda emingedo ghuseri. Genembo nunda evetu imboe edo doyari saetira amo, nu giti redae noaro doyaetira ava, gembu mutari noaro bu gosururari, ainda amboda noaro doyarira. Moses amingaoro dae sisira.”
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Aminge setero, Iesu nemokena sisira, “Ne gogore a jiro fafakara ava sedo, Moses nu aminge gefusira.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Avata tuturoda, God utu enda etiri sirorusira ainda sifoda, nu setiri, genembo evetughae siroruseri.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 — ausente —
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 — ausente —
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Aindae sedo, God setiri dabade tatisera amo, jo evetu genemboi vujegari da kaugo iraeri. Ava sedo, genembo noaro jo doyae arira!” nu Moses da Geka kaifa kakatokena+ aminge sisira.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Setiri dadabetiri ainda amboda, kamboda teredo nunda ambo jimbiimi geka daba ava sekago numokena ategi useri.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Etero, Iesu minonda sisira, “Genembo eni noaro dodo, nu ya evetu eni fitarira amo, nu evetu giti fifitusira aikena dara arira. Ainda javo yagerari.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 O evetu nuvu dodo genembo enikena vai arira amo, ainda javo barago yagerari,” aminge sisira.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Evetu genembo mendeni nenda sasingu ava, Iesu nunda ungoi esimbugare dae sedo, budo fuseri. Budo fera numokena buvero gido, Iesu da ambo jimbi ghoghora siseri.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Iesu ava gido, janje eko usira. Etiri, nemokena sisira, “Sasingako emo erama buregeove! Dovu, namokena furore! Ainda tuka mo: ne ivuga use nanda geka ningi tumonderaera. Mave amingarira amo, nu God da natofo+ arira.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Geka evia kotovo dae resena. Mave jo sasingako da kaugo ava ae arira, a kotugo God jo tumondae arira amo, nu God da natofo+ jo ae arira.”
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Aminge sise, nu sasingu ovinembedo, ungo tamonda fifituse, ne isambu esimbugusira.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Iesu yari dae iri, genembo eni numokena sumbu buvudo kauboi dadarigedo bainghusira. Bainghedo, numokena ategi usira, “Ni ijuga kato evevari. Ava sedo, se ningone! Na rejo ava edo, jebuga evovodae irari ava tambareni?” aminge setiri,
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Iesu sisira, “Ni redae nandae ‘eveva’ resesi? God nusuka numoá evevari.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 God da Agho Dari ni kasama eresa:
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Iesu aminge setiri, genemboá mino numokena sisira, “Na siroredo gimasada irise, agho dari resesa ava kaifa udo refuana genembo eteni.”
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Setiri, Iesu nu fuge gosuse dubo ruruse sisira, “Dabako jo ae iresa. Ninda gugua a roera isambu oriro edo, ainda moni budo makasi embokena ghasaresa. Ghasedo, ni furaso namonde dabade deinghaore! Amingaresa amo, ni amboda ya gugua evevago utuda baresa.”
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Aminge setiri, kotofuá dombu jovereghedo dubo memaghae, Iesu dodo isira. Ainda beká mo: genembo ainda gugua mo jo daba etoto iraeri.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Genembo iri, Iesu jovereghe nunda ambo jimbi fuge gosuse sisira, “Evetu genembo susu iti fafode amo, foa God da natofo+ arikena fakarago bekári,” aminge setiri,
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 nunda ambo jimbi nunda geka ava ningido dudukughuseri. Dudukughetero gido, Iesu nu sekago nemokena sisira, “Arie, nanda sasingu! God da natofo+ ari mo fakaragori.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Sino fuka, javo kamero (camel), ava kote givu! Nu jo totoi ningu toka aminda tere ya sovenikena buvae arira. Avata nu aminda tere yari amo, raugakori. O evetu genembo guguade aimi God da natofo+ ari dae sarera amo, fakarago bekári!” Iesu aminge sisira.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Setiri ningido, ne dudukughedo bunise ategi useri, “Aminge saresa amo, God da natofo+ mave ari?”
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Ava setero, Iesu nemoá tataseguse sisira, “Amo jo, evetu genembo endada irera einda ari da kaugo iraeri. Ne jo totofo nenda fakinaimi, God da natofo+ ae arera. Avata God mo inonori. Nune roera isambu ari sirorarira,” aminge sisira.
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Setiri, Peter tuturo edo Iesu kena sisira, “Kote gi! Namane nindae sedo, namanenda kambo a roera isambu dodo, namonde dabade deingheraera,” aminge sisira.
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 — ausente —
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 — ausente —
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Avata mendeni oroko kokotofu edo irera amo, ne sifo amboda vose sabua edo irarera. O mendeni oroko sabua edo irera amo, ne sifo amboda viti kokotofu edo irarera,” aminge sisira.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Iesu nunda ambo jimbide dabade, Jerusalem aminda yari dae vitera, emboro soroda buvurutusira amo, Iesu nu giti iri, ne amboda ise, nunda ambo jimbi manamana useri. A evetu genembo mendeni amboda isera amo, ne oju useri. Amingetero, Iesu nunda ambo jimbi 12 ava budo esike era, numokena amboda reju sirorarira ava, sekago ijugusira.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Ijuguse sisira, “Ningivu! Namonde reighi Jerusalem yari dae viti refera. Reighi ominda, evetu genembo mendeniimi Evetu Genembo da Koro+ sandi bundedo, fristi+ da kokotofu a Moses da Geka ijuga kakato+ da ungoda fitarera. Fitoro budo, namonde Israel embo da gitofukena mutarera.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Mutoro, bu dere jise, nundae kosiva edo ambíimi de bu yama daoro ambarira. Ambudo, sifo etodaba naká dadabari ainda amboda, nu sekago ambarida ghe, jebugedo erarira,” ava ijugusira.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Ainda amboda, Zebedee da sasingu, James nengae John ghae, fera numokena buvudo siseri, “Ijuga Kato, ni namane rea uju erera ava, aso dae resera,” aminge setero,
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Iesu nemokena sisira, “Na nendae rea aono dae resevu?”
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Aminge setiri, ne siseri, “Ninda usasaghae furaresa ainda sifoda, saso namane ninda giti jighari use, eni ninda ungo gimandukena anumbaeti, a eni ninda ungo umbefukena anumbaeti,” aminge siseri.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Setero, Iesu nu nange ambaetira ava kotise, nemokena sisira, “Ne rea benunu reseva ava, ne jo kasama use sae ereva. Ne erekoteva, na agha, Afa mutari bu fumbu rise, mema itatamarena aminga ava areva, ai? O gitofuimi bouvu a mema namokena mutarera aminga ava fumbareva, ai? Namo bafataito fakarago arera aminga ava, bafataito aoro itatamareva, ai? Amo, na nange nange mema itatamuse ambarena, aminga ava areva, ai?” aminge sisira.
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Setiri, ne siseri, “Ai, namane aoro inono arira,” setero, Iesu nemokena sisira, “Resevare! Ne agha nane fumbu rise mema itatamarena ava budo, kau daba aminga ava areva. A na nange bafataito arera amo, kau daba aminga ava, ne bafataito aoro itatamareva.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Avata, mave nanda ungo gimandukena a umbefukena anumbarira ava, jo nane gategari da kaugo iraeri. God Afa mavejoá gategedo simbugetiri irera amo, ne aminda anumbarera,” Iesu aminge sisira.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Setiri, Iesu da ambo jimbi mendeni ghabu sovenisoveni aimi James nengae John ghae da geka ava ningido, janje ekoko useri.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Etero, Iesu ne isambu kori setiri, fera numokena totorugetero sisira, “Nenda gitofu da kokotofu a babojegari mendeni fakina kakatori. Ne kovionoghae seoro, evetu genembo nenda sari avanembo ningido, ava eraera.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Avata ne jo amingae areva. Mave nenda jokáda bajari ari dae sarira amo, ne isambu nune sonembarira.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 A mave nenda giti jighari dae sarira amo, nu tofo sabua da ari ava use, ne isasambu nune kaifa arira.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Ainda susu mo: Evetu Genembo da Koro+ evetu genembo sonembuse nenda ari ekoko da mino futuse, ambari dae sedo fusira. Jo evetu genembo numoá sonembaoro dae sedo furaeri. Ava sedo, ne kau namongo ava areva,” Iesu aminge sisira.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Setiri dadabetiri, emboroda ise Iesu nunda ambo jimbide dabade reighi Jericho buvu teredo jokáda ero, evetu genembo natofogoi fera nemonde dabade iseri. Era, reighi do buvari dae use, Timaeus da mandi javo Bartimaeus diti digoide amo, nunda bayau ombari dae sedo, monidae benunu sise, emboro dengesida anumbiriri tafuseri.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Nu aminda anumbirise, Nasareth embo genembo javo Iesu fira utua iri, ava setero ningido, nu tuturo edo koko sise sedo ghusira, “Arie, Iesu! Kini (King) David da Mandi God mutari sisira amo, nimori! Ava sedo, na joka eyo!” aminge siri,
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 evetu genembo digari nu beka doyare dae sedo bureguseri. Buregusera avata, nu jo itako doyaeri. Numo koko sise sekago kori sisira, “Kini (King) David da Mandi God mutari sisira amo, nimori! Ava sedo, na joka eyo!”
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Aminge setiri ningido, Iesu fetedo sisira, “Sevu furari gaone!” setiri, ne genembo diti digoide aikena kori sise siseri, “Dubo jamaghae ere! Iesu ni furaso dae resira,” aminge setero,
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Bartimaeus nunda tamo asugari ava kosughe fugedo jaunghe eredo Iesu kena isira.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Ira buviri, Iesu numokena sisira, “Na rea aono dae uju eresi?” setiri, genembo diti digoideá sisira, “Ijuga Kato, saso nanda diti afigari sifo sevo gaeteni!” aminge setiri,
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Iesu sisira, “Yasi! Ninda tumondariimi jebugetesi!” aminge siri ainghae dabade, diti anakora afigetiri, nu Iesu da amboda isira.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.