Lucas 11

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sifo eni, Iesu reighi eninda banungusira. Banungetiri dadabetiri, nunda ambo jimbi eniimi numokena sisira, “Bajari, John nunda ambo jimbikena nange banungedo ghaetera ava ijugusira. Kau daba aminga ava, namanekena ijuge!” aminge sisira.
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Setiri, Iesu nemokena sisira, “Eminge banungareva:
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 Sifo evia inono, namanendae bayau futuraso irore!
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 Evetu genembo namanekena ari ekoko urureoro, namane gido kote doyeraera.
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 Aminge sedo, sekago nemokena sisira, “Banungari mo inono: ni tumba soroda ya ninda komanakena goingoinghedo saresa, ‘Nanda komana, nandae bayau sonembaetesi!
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 Nanda komana eni oroko nembo esa ojighira. Avata na bayau tefori.’
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Aminge saresa amo, ninda komana sarira, ‘Nandae erá seose! Na guro gajeteno, nanda sasingu ravera. Ni rea mutono dae resesi?’ aminge sarira.
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Avori, nu ninda komanari. Avata tumba foa soroda arira ava sedo, jo mutae arira. Avata ni dere gogorego ururaso ningi jaredo, aindae mutarira.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 — ausente —
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 — ausente —
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 Kote givu! Namonde mendeni ghaguruderi. Ninda mandi okadae benunu sarira amo, ni jingabuá mutaresa, ai?
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 A kokora munjudae benunu sarira amo, ni vuvujiá mutaresa, ai?
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Tefo, jo roera eko mutae aresa. Ni eveva vanembo mutaresa. Ne ari ekoko embori, avata nenda sasingu tavo eveva eraeva. God Afa nu veka eveva bekári. Ava sedo, kau nenda sasingu tavo eveva eraeva aminga ava, mave God Afakena benunu sarera amo, nunda Asisi Kakara nemokena mutari barera,” Iesu aminge sisira.
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Sifo eni, Iesu sukaru eni bu fugari dae usira. Sukaru resena emo, asugetiri genemboá beka jo sae, guga edo irei. Iesu setiri, sukaru genembo ainda jokáda ghe fira buviri beka afigetiri, genemboá tuturo edo geka sisira. Beka siri, natofo ningido dudukughuseri.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Dudukughedo, mendeni siseri, “Sukaru da bajari javo Satan, nunda fakina ava muteari, Iesu budo aimi, sukaru bu fugeraira,” aminge siseri.
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 A mendeni, numokena deroro ari sembae ari gari dae kotise, eminge siseri, “Ni God da javoda furariá resesa amo, nunda fakina aimi, tano eni aso gaore!”
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Avata ne rea kotise sisera, Iesu anakora kasama usira. Kasama edo, aindae sisira, “Frovensi eni ainda natofo beisiga edo, soroda sarigarera amo, frovensi ainda fakina soesa arira. Kau daba aminga ava, reighi a oro eni beisiga edo, soroda sarigarera amo, reighi a oro amo jo fakina edo fetae arera.
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Na Satan da fakina budo aimi, nunda sukaru bu fugariá seraeva. Aminge sise, na Satan da eniva seraeva. Avori, saono ningivu! Satan da natofo tofo tofo beisiga edo, soroda sarigarera amo, fakina edo fetarera, ai? Ava kote givu!
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 Eni mo: ne eminge sise reseva, Satan namokena fakina muteari budo aimi, na sukaru bu fugeraena. Avata, nenda ambo jimbi totofo aghi useva, nenda ari ava kote givu! Nenda ambo jimbi sukaru ondiraera amo, mave da fakinaimi ondiraeri? Kote givu! Ava sedo, totofo nenda ambo jimbi eraera, ava kotise kasama evu! Ne nandae aji sise gungubo setevu!
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Geka beká mo: na God da fakinaimi sukaru bu fugeraena. Sukaru bu fuguteno, God da fakina isagha etiri eregoseva. Ava gido eminge kotaetevu: God evetu genembo tofo kaifa ari sisira, ainda sifo orokoá nemokena buvira.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 “Satan nu inono: genembo fakina kato ainda goroba kefataghae budo aimi, nunda kambo kaifa use irarira amo, eveva irarira.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 O na inono: genembo eni fakina kato beká ava edo foama, genembo giti setena ava, dedo nunda goroba a kefata a gugua ainghae dabade sosighi edo, budo yama evetu genembo mendeninde dabade ghase barera.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 “Mave na jo sonembae arira amo, nu kau Satan sonembarira. Kau daba aminga ava, mave na jo sonembae, a evetu genembo unumbae arira amo, nu kau, evetu genembo ondari soesa ururoro, Satan foa ne bare dae sise arira,” Iesu aminge sisira.
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 Aminge sise, Iesu sisira, “Genembo enikena sukarui asugetiri ireira ava, sukaru aimi eredo, genembo da jokáda ghe buvudo, ya reighi uvu a evetu genembo irae da vasa aminda birurughuse deingharira, jangutari vasa tambari dae. Tava use deinghuse iria jaredo, eminge sarira, ‘Na eminda birurughuse iria jararena amo, jovereghe ya nanda kambo manai aminda terarena.’
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Aminge sedo, jovereghe ya nunda kambo manai ava tambarira. Kambo amo, nasara tafono etero eveva edo irira. Kau kambo joká seghe gogho eraera aminga ava, genembo daba ainda dubo joká ava tambarira.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Tambudo, jovereghe ya nunda kokomana 7, sukaru ekoko beká ava, unumbe budo foama, genembo aikena asugarera. Genembo amo, giti mema itako itatamuse irei. Avata, sukaru dabako aimi yama, nunda kokomana 7 ekoko beká ava, unumbe nemonde 8 edo foama, genembo aikena asugarera amo, nu mema teria beká ava itatamarira,” Iesu aminge sisira.
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Iesu aminge setiri, evetu eni natofo jokáda koko sisira, “Ni genembo teria etesi. Nei nimo fumbudo undiri babojusesa amo, nu nindae ivuga aeti,” aminge setiri,
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Iesu mino numokena sisira, “Seteso ningeni. Avata mave God da Geka ningido, God da uju ava arira amo, nu ivuga beká ava arira,” aminge sisira.
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Iesu aminge vironu siri, evetu genembo fera buvudo, vasa bedo edo mimuseri. Amingero, Iesu nu sisira, “Evetu genembo siroredo oroko endada irera emo, ne taká ekoko bekári. Ne God jo kotae eraera. A ainda mendeni mo, nemori. Ne tano ijugaono gari dae setevu. Avata na jo amingae arena. Nu dabako, Jonah kena rea sirorusira, aminga ava namokena sirorari gareva.
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Jonah nu Nineva embokena tano eni usira. Reighi Nineva da natofo ne Jonah gido a nunda geka ningido aindae, God dae oju use nenda ari ekoko vujeguseri. Kau daba aminga ava, na nemokena tano eni arena. Evetu Genembo da Koro+ gido a nunda geka ningido, nenda ari ekoko vujegaetevu!
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Siba Frovensi ainda evetu kotofuko amo eredo, Ategi da Sifo aminda God da dombuda fetedo nenda ari ekoko eraeva aindae, osa sarira. Ainda beká mo: nu reighi soka beká aminda ireira ava dodo, Kini (King) Solomon da dubo kotari a ijuga ava ningari dae sedo, fusira. O nemo, genembo oroko fetirise geka resira emo, ne nunda geka ningari imboe eraeva. Avata Solomon nu genembo ijoghakori. Genembo oroko fetirise geka resira emo, nu teriagori.
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Reighi Nineva setena ainda natofo barago eredo, God da dombuda fetedo, nenda ari ekoko eraeva aindae, osa sarera. Ainda beká mo: Jonah vironu setiri ningido aindae, nenda kotari eko a nenda ari ekoko vujeguseri. O nemo, genembo oroko fetirise geka resira einda geka, ningari imboe eraeva. Avata Jonah genembo ijoghakori. O genembo oroko fetirise geka resira emo, nu teriagori. Ava sedo, ne redae nanda geka jo tumondae eraevu? Amingeraeva amo, eko bekári!” Iesu aminge sisira.
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 Iesu aminge sedo, sekago sisira, “Namonde arivo injiberaera amo, jo bu ya ambokena ae eraera, o jo bu gagara ae eraera. Namondeda emboro ijugare dae sedo, arivo injibe jigheoro jaragheraira.
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Ninda diti amo, ninda tamo da arivo avavagori; arivo injibeoro jaragheraira, avavagori. Nindi diti eveva irarira amo, ninda tamo usasaimi bedo arira. O ni diti digoi arira amo, ninda tamo isambu tumba arira.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Ava sedo, ninda dubo joká, erá tumba eure dae sedo, kaifa e gogoghombe!
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Ninda tamo isambu usasaimi bedo edo jaragharira amo, kau arivo eveva jaragheari usasa eraira, aminga ava arira,” aminge sisira.
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Iesu aminge setiri dadabetiri, Moses da Geka kaifa kato eni+ ira numokena buvudo, bayau dabade mindari dae sisira. Sedo, nengae era dabade anumbuseri.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Iesu bayau mindari dae ira anumbusira amo, nunda ungo jo seghedo ya anumbae usira. Etiri, Moses da Geka kaifa kato+ ava gido dudukughusira, Iesu Jusi embo da agho dari bejisira aindae.
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Avata Iesu numokena sisira, “Ni Moses da Geka kaifa kakato+ da eniri. Kotugo, ne Moses da Geka kaifa kakato+ mo, agha kofiri da kaugori. Fokakena segheraeva. Avata joká, jo seghae eraeva. Kau daba aminga ava, nenda janje jokáda, beisiga a ari ekoko aimi bedo etiri ireva.
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Ne kotari tefori. God fokakena vanembo jo aeri, nu jokághae dabade etiri sirorusira.
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 O nenda uvu bayau mo, ne sifo ghousa aghada averegeraeva a tevoda vendiraeva, ava budo makasi embokena futururaeteva amo, nenda agha a tevo eveva aeti.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 “Arie, Moses da Geka kaifa kakato!+ Ne taká mema teriago beká ava itatamareva! Nemo emingeraeva. Nenda gugua tomanako a nenda roera veveyako kau mosou, yabiyabina, a karaje ava budo, diti ghabu sovenisoveni fitido, diti eni budo God kena muturaeva. A nu evevari. Ne amingareva. Avata ne jo inononda use, evetu genembo kaifa ae eraeva, a God jo dubo bae eraeva. Ábarago areva! Amboda God nendae mino eko ava, mutari itatamareva.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 “Arie, Moses da Geka kaifa kakato!+ Ne taká mema teriago beká ava itatamareva. Ne emingeraeva: dengoro indari kamboda+ terareva amo, evetu genembo vasa eveva mutoro anumbari dae a, deinghururovo evetu genembo ne kakara use ategi aoro dae uju eraeva.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 Agá! Amo, ne amboda mema teriago beká ava itatamareva. Ne ofofo gomo jevedo iriari, kotae ya etoda fete ya gheraera, ainda kaugori. Jokáda anakora masa usira. Evetu genembo nemoá gido, evevava seraera. Avata nenda dubo jokáda mo, ne ekokori,” aminge sisira.
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Iesu aminge setiri dadabetiri, Moses da Geka ijuga kato+ eni Iesu kena sisira, “A sise, namanekena barago aji resesa,” aminge setiri,
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Iesu sisira, “Arie, Moses da Geka ijuga kakato!+ Nembarago amboda mema itatamareva. Ne agho dari digari simbugedo seovo, natofo janjagu use irá gheraera. Avata ne totofo nenda agho dari amo jo kaifa use, ainda bouvu itako fumbae eraeva.
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 — ausente —
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 — ausente —
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 Nene amingeraeva aindae, God da Dubo Kotari aimi setiri eminge gefusira:
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 God da natofo evevago ava detero sirivo usera, ainda mino isambu, God nemokena mutari ruruse itatamareva.
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 Tuturoda Cain, Abel detiri ambududurusira, tano aminda ghe fira, Zechariah God da kamboda+ sandi olta (altar) a vasa kakara soro aminda detero ambududurusira, ainda mino isambu, ne oroko siroredo ireva, nene ruruse itatamareva. Geka beká resena! Ainda mema ne jo darigae areva!
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 “Arie, Moses da Geka ijuga kakato!+ Ne taká mema teriago beká ava itatamareva! God da Geka da susu mo, nemori. Avata God da kotari mavega amo, ne jo saovo isagha ae eraira. O totofo nemo amo, jo kasama ae eraeva. A kotugo ne, evetu genembo mendeni erá ava kasama eore dae sedo buregeraeva! Ava sedo, ainda mino eko God amboda nemokena mutari bareva,” aminge sisira.
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 — ausente —
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 — ausente —
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.