Hebreus 11

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tumondari da beká mo eviri: namonde tumondarera amo, namonde rea gigiterera aindae, jo manamana ae arera. Kotugo, tumondarera amo, rea jo sirorari gae irera ava amboda sirorari garera, ava kasama arera. Tumondari mo, kau amingori.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Abuamane ne tumondedo ghusera ava gido, God ne uju edo ghusira.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Namonde God tumonduse kasama erera: God setiri utu a enda sirorusira. Nunda geka jo gari da kaugo iraeri. Utu a enda mo, namonde giraera, avata God da geka jo gae eraera aimi, nu utu enda setiri sirorusira.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Abel nu God tumonduse, joba evevago numokena futusira. Nunda joba evevagori; jo Cain da jobago iraeri. Aindae sedo, God nu Abel uju use, nundae ‘genembo eveva’ sise, nunda joba ava ivugaghae rurusira. Abel nu ambududurusira avata, nunda tumondari da bino ava, namonde oroko ningiraera.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enoch nu God tumonduse, endada jebuga iriri God nu rurusira. Nu jo ambaeri. A nunda tamo mo, mave jo tambaeri. Ainda beká mo: God nu rurusira. God da Geka eminge resira. Enoch da irari gido, God nu ivuga usira.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Genembo mave nu jo tumondae arira aindae, God nu jo ivuga ae arira. Ainda beká mo: mave God tava e tambari sarira amo, nu roera etoto naká evia tumondarira. God nu irira, ava tumondarira. A kotugo, mave God tava arira amo, God numokena mino eveva ava mutarira, ábarago tumondarira. Roera etoto ava tumondaresa amo, God tava e tambaresa. Ava jo tumondae aresa amo, God jo tava edo tambae aresa.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noah nu God tumonduse, usegha gisi da bino ningido, oju usira. Rejo eni jo sirorari gae iriri, God setiri ningido tumondusira. God rea sisira ava use, nunda natofode dabade jebuga irari dae sedo, Noah nu ghaka+ itutusira. Nu God tumondusira avata, evetu genembo digari endada iriara amo, ne God jo tumondae useri. Avata kotugo, nunda tumondari da beká ava isagha edo, evetu genembo da ari ekoko ava ijugetiri, ne gosuse sirivo useri. O Noah mo, nu tumondiri gido, God nunda dubo joká simbugetiri eveva usira.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Abraham nu God tumonduse, nunda kori ava ningido, eredo reighi eninda isira. Amo, nunda reighi manaiá dodo, God numokena reighi eni mutari sisira, aminda isira. Nu emboro bunisira avata, nu taká isira.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Reighi God numokena mutari dae beka gagojusira, aminda ira irise, Abraham nu God tumonduse, kau makasi embo o esa embo da kaugo ava use, doboda avido ghusira. Abraham, nunda mandi javo Isaac, a nunda imendi javo Jacob, ne isambu doboda avido ghuseri.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Isaac a Jacob resena emo, nene God nunda beka gajari Abraham kena futusira ava, ruruseri. Ne doboda avido ghusera da beká mo: God vasa simbugedo, tutumbi darido simbuge gogoghombedo, bogu begaya itari sisira ava, Abraham nu kaifa use gigitedo ghusira.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Abraham nu God tumondetiri, evia sirorusira. Nu embako beká usira. Kotugo, noaro Sarah barago erova irise, evetako usira. Avata, ne God tumonduse, nengae dabade avise, Sarah Abraham da mandi fufusira. Abraham nu eminge tumondusira: God rea beka gagojuse mutari sisira, ava mutarira.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Abraham nu embako edo, kau ambari da kaugo usira. Avata noaro mandi fumbiri sirorusira. Siroretiri ainda amboda, nunda imemesiri digarigo siroruseri. Kau utu da damana a eva da ghonesa da kaugo ava siroruseri. Jo tegari da kaugo iraeri.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Evetu genembo tegetena emo, ne God tumonduse iriara edo, sirivo useri. God roera mutari sisira ava, ne jo enda eminda irise baeri. Kotugo, kau evetu genembo soka fetedo reighi giraera aminga ava, ne roera amo gosuseri. Gido, ne ivuga use eminge sedo ghuseri, “Fuvu, ominda yaore! Namonde enda eminda irise, kau esa embo a makasi embo da kaugo use irera,” aminge sedo ghuseri.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Mave amingeraira amo, nu aminge sise ijugeraira: nu tofo nunda reighi a enda ava jo tambae, tava use irira.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Abraham mane nenda reighi manai kotaetera amo, ne totoi jovereghe ya torughaeteri.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Avata nenda reighi manai jo kotaeri. Amo, ne reighi eveva aminda yari dae kotiseri. God da reighi utuda irira, aminda yari dae kotiseri. Evetu genembo amo, ne God tumonduse, eminge javono gatedo ghuseri, “Arie, Afa God!” aminge seoro ningido, God aindae jo meka gae edo ghusira. Ainda beká mo: nu anakora nenda reighi a bogu begaya ava simbugusira.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Abraham da imemesiri, sifo amboda digarigo sirorarera ava, God numokena ijuguse, beka gagojusira. Ainda amboda, God Abraham da tumondari ava dere gosusira. Aminguse, Abraham nunda mandi dabako tainako javo Isaac ava, de ojedo numokena joba dungari avare dae sisira. Setiri, Abraham God tumonduse, nunda beka gajari ava kotise, nunda mandi dari ambare dae sedo simbugusira.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 God nu giti Abraham kena eminge sisira, “Ninda mandi Isaac kena, ninda imemesiri digari ava sirorarera,” aminge sisira.
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Nunda geka ava kotise, Abraham God da fakina ava tumonduse kotisira, “God sarira amo, Isaac ambarida ghe jebuge erarira,” ava kotiri, numokena sirorusira.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaac nu God tumonduse, nunda sasingu Jacob nengae Esau ghae ava, God da javoda esimbugusira.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Jacob nu God tumonduse, ambari dae use, ketuaimi gae fetirise tumo bainghuse, Joseph da sasingu etoto naká ava esimbugusira.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Joseph God tumonduse ireira ava, ambari dae use sisira, “Israel embo ne amboda reighi Egypt do dumbudo yarera.” Aminge sise, nu dengoro indudusira. Numo ambarira ainda amboda, Israel embo jovereghe yarera amo, ne nange nunda etu ava budo, ainghae yaetera aindae, dengoro indudusira.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Moses da noi numamo God tumonduse, Kini (King) Pharaoh da agho dari de bejise, nenda mandi Moses jungetero irise, tambuno etodaba naká dadabusira. Nu mandi dombúde a garigori. Aindae sise, ne Kini (King) Pharaoh da agho dari aindae jo oju aeri.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moses nu bajido genembo use, God tumonduse, Egypt embo ava ighagha use, Kini (King) Pharaoh da gagara numoá undusira aindae, “Na jo nunda mandi iraeri,” sisira.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ainda beká mo: nu ari ekoko endada iriari ai sifo tufako ivuga eraera ava ighagha e dodo, God da natofode dabade tatedo, mema dabade itatamari dae kotisira.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Moses da kotari mo: God Genembo amboda mutari sisira, ainda javoda meka garera amo, evevari. O reighi Egypt da gugua isambu bari amo, ekori. Ainda tuka mo: nu mino rea amboda baetira ava bari dae sedo, edo ghusira.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Moses nu God tumonde gogoghombuse, Kini (King) Pharaoh da janje eko aindae jo oju ae usira. God tumondusira amo, jo ditiimi gari da kaugo iraeri. Avata Moses jo oju ae edo ghusira amo, kau God ditiimi gosuse tumondarigo edo ghusira. Aminguse, nu reighi Egypt dodo fusira.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Moses nu God da Geka tumonduse setiri, Israel embo ne guro békada, tutumbi tamonda ororoimi davuseri. Amingusera da tuka mo: aneya sasingu bebego avanembo dari sirivo aoro dae sedo fusira. Ava kasama edo, nu nange Israel embo da kambo gido, do jarigaetira ava kotise, ne aminguseri.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Israel embo ne God tumondero, esuru javo ‘Kokoigo’ sedo ghusera, ainda eva sarigedo soveni soveni fetetiri, kau endada fete sembi ya vitariguseri. Amingero ainda amboda, Egypt embo nenda amboda sembi yari dae usera ava, eva fira gotonghedo fuge jarigetiri, mindi sirivo useri.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Israel embo ne God tumonduse, sifo 7 ava reighi Jericho embo da furu gukada era birurughetero dadabetiri, furu amo gofedo, beje vovosusira.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Evetu saghere kato javo Rahab, nu God tumonduse, jo ambae usira. Nune, gegenembo reighi kato e gari dae fusera, ava sonembusira. Aindae sedo, nu jo evetu genembo mendeni, God da Geka kotae usera, ainde dabade ambaeri.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Avori, evetu genembo mendeni da geka saetena amo, sifo dadabaetira. Ava sedo, Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel, a feroveta da geka jo se tefo aono ningae areva.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ne God tumonduse, oro mendeni dedo ghuseri. Ne seoro ari eveva siroredo ghusira. God rea nemokena beka gagojusira ava, isagha etiri gosuseri. Ne seoro raiyoni (lion) beka gotedo ghusira.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 A kotugo, ne seoro avaraka bubura dukaghae amo soana edo ghusira. Ne God tumondero, gitofu jo kaiyaimi jaoro ambaeri. Ne jo fakina kakato irae avata, ne God tumonduse, fakina edo isoro use ainda jokáda, gitofu da oro mendeni da isoro kakato ava dedo ghuseri.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Evevetu mendeni God tumondero gido, nu setiri nenda natofo mendeni ambarida ghe eredo jebuguseri.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ágido, gitofuimi ne dere jiseri, ambíimi doruseri, seiniimi (chain) bundiseri, diburada fifituseri,
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 ghamanaimi detero sirivo useri, divetero ambududuruseri, a kaiyaimi jetero amomonjeguseri. God da natofo amo, ne makasi bekári. Ne sifi (sheep) a gouti (goats) da anosoi asugedo, deinghedo ghuseri. Evetu genembo mendeni, nemokena bouvu futuse fakarago edo ghuseri, dedo ghuseri, a mema muteoro itatamedo ghuseri.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Avata geka bekári: ne evevagori. Evetu genembo endada irise, fisi da uju eraera amo, jo nemoá avavaga iraeri. God da natofo amo, reighi evetu genembo a uvu irae da vasa a doriri aminda deinghedo ghuseri. Ne ya beku a bako jokáda avido ghuseri.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Evetu genembo resena emo, ne tumonde gogoghombusera ava sedo, nenda geka gembero irira. Avata God rea mutari sisira amo, ne jo baeri.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Ainda beká mo: God nu namondeda sifo eminda, roera evevago eni ari sirorarira ava kotise, ne kaifa aoro dae sisira. Nunda kotari mo: jo nesukako eveva ae arera. Amo, ne namonde dabade, namondeda ari ekoko God nune seghe fugedo, namondeda dubo joká dambu ari inono arira.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.