Hebreus 10

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ne eregoseva: Moses da Agho Dari mo, jo utu da roera a utu da ari ava jo ijuge gogoghombaeri. Dangio avanembo ijugusira. Ghaeko ava inono, sino fuka de ojedo ainda ororo aimi, joba muturaera. Evetu genembo God kena ya buvuraera amo, nenda dubo joká jo ainda ororoimi seghari eveva ari da kaugo iraeri.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Nenda dubo joká seghari eveva aetira amo, ne umbu dabako nenda joba mutoro dadabaeti. Amboda sekago, joba eni jo mutae aeteri. Ainda beká mo: ne eveva aetera amo, ne jo sekago ari ekoko da meka a bouvu itatamae aeteri.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Avata, sino fuka de ojedo ainda ororoimi joba futuse, ne ghaeko ava inono nenda ari ekoko kotise irera.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Ainda beká mo: burumakava (bulls) o gouti (goats) da ororo aimi, jo ari ekoko seghe fugari da kaugo iraeri.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Aindae sedo, Keriso nu utu dodo foa endada sirorari dae use, numamokena sisira:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Sino fuka nimokena joba futuse dungeoro avido ghusira, a ari ekokodae joba dungeoro avido ghusira aindae, ni jo ivuga ae edo ghusesi.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Ava sedo, na siseni, ‘God, na evirere! Ninda Geka jokáda, rea aono dae sisesa, ava ari dae sedo refena. Ninda uju ava arena.’”
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 nu giti eminge sisira, “Ni jo, joba dungedo ghusera, a sino fuka ari ekokodae dungedo ghusera aindae, jo ivuga aeri. A ni jo aindae uju aeri.” Agho Dari God setiri Moses imi gefusira ainda jokáda, joba amo mutoro dae sisira, avata sino fuka da ororo mutari mo, jo inono irae ava kotise, Keriso aminge sisira.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Ainda amboda, nu eminge sisira, “God, na evirere! Ninda uju rea aono dae sisesa, ava ari dae sedo refena,” aminge sisira. Aminguse, emboro+ seka God kena ya buvari ava afigari dae sedo, nu ari ekoko seghe fugari da emboro+ manai ava gagojusira.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Iesu Keriso nu, God da uju ava e gogoghombusira. Aindae sedo, Iesu umbu dabako namondeda ari ekoko dae sedo ambiri, ai inono usira. Nunda ambari da fakina aimi, namondeda ari ekoko seghe fugutusira.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Namonde Jusi embo da fristi+, ne God da Kambo+ aminda fetedo, sifo evia inono sino fuka de ojedo, God kena joba futuse dungeoro aviraira. Avata joba aimi, ari ekoko jo seghe fugae arira.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 O Keriso, nu umbu dabako ambududuruse, ari ekoko da mino mutiri dadabusira. Ava sedo, nu jo sekago mutae arira. Nunda ambari umbu dabako aimi, inono beká ava usira. Avori, nu ainda mino mutiri dadabetiri, God da ungo gimandukena anumbusira.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 God da ungo gimandukena anumbirise kaifa ururari, God nunda gitofu sandi bundedo, nunda ata duruda fitarira.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Nunda natofo kakara aoro dae sise, nu umbu dabako ambudo, nenda ari ekoko seghe fugetiri, nenda dubo joká eveva a inono usira.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Asisi Kakara barago, namondekena aindae sise, gitida eminge sisira:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Bajari resira, ‘Sifo amboda furarira aminda, na emboro+ eni, foa namokena buvari ava afigarena.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Aminge sedo, nu amboda eminge sisira:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Avori, ari ekoko kote doyarira amo, dadabarira. Ainda amboda, ari ekokodae, joba a ororo eni jo mutae arera.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Avori, nanda nano namendi, Iesu da ambariimi, Vasa Kakara Beká aminda ya terari da emboro+ ava afigusira. Oroko ya terarikena, fakara eni tefori.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Vasa Kakara Beká emboimi gagojusira ava, nunda ambariimi afigusira. God da jebuga ava baoro dae sedo, nunda tamoi namondeda emboro+ afigusira.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 A oroko, namondeda Bajari fristi+ tomanako edo, God da natofo kaifa eraira.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Ava sedo, namonde dubo simbugedo, tumonde gogogho use ya God kena buvore! Nu namondeda tamo, uvu eveva aimi seghedo, namondeda ari ekoko dubo jokáda ireira ava, nunda ororoimi seghe fugutusira. Ava sedo, namonde numokena banunguse irarera!
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Namonde kasama erera: God nunda beka gajari mo jo ighagha ae arira. Amo, nu amingarira. Ava sedo, namonde rea tumonderaera ava, bu jighi fetedo osa sarera! Jo bunae arera!
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Namonde tofo tofo ghamo deroro erari, dubo ruruse ari eveva use irarera.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Evetu genembo mendeni tuturo edo tafaroro ari dodo, ne jo banungari dae sedo totorugae eraera. Namonde jo amingae arera. Bajari da Sifo foa buvari dae erira. A gido, namonde tofo tofo ghamo deroro erari totorugedo, tumonde bainghedo gharera.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Ainda beká mo: Iesu namondeda ari ekokodae ambududurusira ava namonde kasama erera. Avata ava ighagha edo ari ekoko use irarera amo, jo joba eniimi sonembari, namondeda ari ekoko seghe fugae arira.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Namonde ari ekoko use irarera amo, namonde taká God da Ategi Ari namondekena a nunda avaraka aindae oju use irarera! Mave God da uju ava buregarera amo, avaraka setena aimi, ne avari sirivo arera.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 God da Geka Moses gefusira ava, mave de bejaetira amo, genemboá daoro ambaetira. Nu dara rea aetira ava, evetu genembo etoto o etodaba aimi nunda dara ava osa siruroro ningido, daoro ambaetira. Nundae jo joka ae aeteri.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Ava sedo, genembo mave God da Mandi kotae eraira amo, nu inono, emingeraira. Keriso da ororoimi nundae sedo ari ekoko seghe fugedo, God kena ya buvari da emboro+ afigusira ava, nune bebeta use kotae eraira. A kotugo, God da Asisi genemboá sonembusira, ainda javo ava eko eraira. Avori, Geka Moses gefusira amo, kitakori. O God da Mandi mo, nu teria bekári. Ava sedo, genembo mave God da Mandi kotae edo ighagha eraira amo, numokena nangareri? Genembo mave amingeraira amo, nu bouvu mindafu beká ava fumbarira.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Ainda beká mo: God namonde kasama erera aimi, nu eminge sisira, “Dara eraera, ainda mino nane mutarena. Ava jo mave darigae arira,” aminge sisira. A kotugo, nu geka evia sisira, “Bajari nunda natofo bekáda bekáda ategi arira,” aminge sisira.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Ari eko embo mave, God jebuga irira ainda vaghoda terari barira amo, nu bouvu teriago barira.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Avori, God da usasa nange nemokena isagha etiri gido tumonduse iriava, ava kotovo dae resena. Evetu genembo nemokena bouvu futuse, fakarago etero mema tafusevu. Avata ne fete simbuguse, Bajari jo ighagha ae usevu.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Umbu mendeni, evetu genembo mendeniimi nemoá dere jireoro, ne Bajari da javoda meka gido ghusevu, a umbu mendeni, natofoimi ne deoro nunda javoda mema itatamedo ghusevu. O umbu mendeni mo, nenda nano namendi kau aminga ava, mema itatamedo ghusera ava sonembuse, nenda bouvu fumbari dae kato edo ghusevu.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Nenda nano namendi Bajari da javoda dibura edo ghusera ava, sonembedo ghusevu. A eni mo, gitofuimi nenda roera a gugua isambu sosighi usera amo, ne jo dubo mema ae usevu. Ainda beká mo: ne kasama eraeva, nenda gugua utuda irira amo, eveva bekári, evovodae irarira.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Ava sedo, oroko emo erama gofeove! Fakina evu! Amingareva aimi, roera mino evevago sirorari bareva.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 God da uju mo: ne durumugedo kaifa use iraetevu. Amingururovo, God nemokena rea mutari dae beka gagojusira ava mutari bareva.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 God da Geka aindae eminge resira:
37 Anayabin,
38 Nanda natofo eveva aimi na tumonduse jebuga ruruse irarera.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Avata namonde jo evetu genembo mendeni amingo iraeri. Namonde Bajari jo ighagha edo sirivo ae arera. Namonde numoá tumonduse jebugarera.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.