Romanos 11
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Kun ak Gor Yisrel biynimb gok kuyip pisnep ma kirgip. Yand kunep, Yisrel nimb. Ebraham tikek tik dand amiy, Benjamen nup tikey, nund pen tik dand amiy apiy gak kiñiŋ ak, yand mindpiyn.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Gor biynimb wosrey diniŋg niŋak gok kuyip ma kirgip. Yilayja nup kesim Baybol buk tikyak ak niŋbim. Yilayja Gor nup aŋgniŋiy aŋgak:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Yisrel biynimb gok maŋgiysek nip kirgiy, kamb bind giy tap pik simboŋgipay ak, piklak pikey amdek, bi minim nip aŋgep gok kuyip pik ay gipay. Yand nokom mindpiyn ak pen; yip kunep pikayun aŋgiy, yuk taspay aŋgak.”
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Aŋgek, Gor nup pen aŋgak:
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Kun ak rek miñiy, Yisrel biynimb kuŋaynep Gor nup kirpay ak pen; chinup gunap diniŋg gos niŋayak gok simb niŋiy dip.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Pen low ar ak niŋon akaŋ, tap ar gunap key gon niŋiy ma dip; nuk bi tep biynimb aŋgdep ak mey; chinup simb niŋiy dip. Tap bap gon niŋiy dembikop, chinup simb niŋiy dip apnup ak, yesek apnup.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Kun ak Yisrel biynimb low ar ak giy, Gor yip jimñiy mindoniŋgambun aŋgiy tiŋiy ay gipay ak pen; nuk yip jimñiy ma mindpay. Nuk diniŋg niŋayak gok nep dip; gunap pen minim nup ak niŋiy, niŋbun ma niŋbun tikpay.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Wosrey Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 — ausente —
9 Naatu David eo na’atube,
10 — ausente —
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 Pen Jiwda kiñiŋ apyap pikpay ak, pisnep ma apyap pikpay; Gor kuyip diniŋg niŋimb. Kiyk tap siy tap timey giyak rek, kuyip kirgiy, biynimb Jiwda mer gok kuyip disap. Biynimb yikop gok den mey; Jiwda kay, chinup rek kun giy ma dip aŋgiy, yip ker winiŋgiy aŋgiy gisap.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Jiwda kay nup gosimb ma niŋiy, tap siy tap timey gipay ñin biy, biynimb yikop gok kuyip direp gisap. Kun ak niŋbun: Jiwda biynimb diniŋg niŋayak rek diniŋgamb ñin ak, biynimb yikop gok kuyip direp yimb giniŋgamb.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Gor yip Jiwda biynimb mer gok kuyip minim tep ak aŋgñinimin aŋgek mey, nimbip Jiwda mer gok aŋgñen yip tep gip.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Pen nimbip aŋgñen niŋem, biynimb yand Yisrel gunap niŋiy, Gor chinup rek ma dip aŋgiy, nup ker winiŋgiy ak; yip tep yimb giniŋgamb.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Gor Yisrel biynimb kuyip kirgak rek, biynimb yikop gok kuyip dip. Kun ak kisen Yisrel kuyip dek, pisnep kumiy tip tikjakpay rek ak ayniŋgamb.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Basind yes sikop Gor ker mindeyak rek, piñ alik kiyk gok kunep nup ker mindeniŋgiy. Mon oliyp junj bap Gor ker mindonimuŋ, piñ alik gok maŋgiysek nup ker mindeniŋgiy.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 — ausente —
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 — ausente —
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Pen Gor chinup oliyp alik saŋgiy okok nimb dapiy, oliyp alik nindnimb gok tuŋgsak yokek, tip kun ak diy mindpun aŋgiy gos ak ma niŋnimimb.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 — ausente —
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 — ausente —
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Gor bi sayn tep yimb ak pen; bi kalrimey mindip. Biynimb nup kirpay gok kuyip kirgip; biynimb nup gosimb niŋbay gok dip. Kun ak Jiwda kuyip gak rek, chinup kunep ginimuŋ rek ayip aŋgiy, niŋrep yimb ginimimb.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Jiwda biynimb kun gok, Gor nup gosimb ma niŋjun aŋgiy mindpay ak pen; nup tip ak gosimb niŋey, kuyip diniŋgamb.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Nimbip mon oliyp alik saŋgiy okok nimb dand apiy, pikyimñek mindpim ak; oliyp alik nuk yipund giy ak tip ak pikyimñiniŋg, pikyimñiniŋgamb.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Pen mam ay sikop. Yimb nimbik key dand aranimimb rek ayip. Kun ak minim nind ma niŋyiŋgipun bap nimbip aŋgniŋg gispiyn. Yisrel biynimb miñiy windin koy rek mindpay ak pen; per kun ma giniŋgamb. Gor biynimb Jiwda mer gok kuyip diniŋg niŋayak gok maŋgiysek diy,
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 kisen Yisrel kuyip maŋgiysek diniŋgamb. Minim kun ak rek Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Apek, minim aŋgaynik rek, tap siy tap timey gipim ak niŋiy kirginiŋgayn aŋgip aŋgiy tikyak.”
27 “Naatu
28 Pen Gor wosrey basind Ebraham, Aysek, Jekop kuyip minim aŋgay aŋgak, “Kisen ñapan nimb tikem, tikey amniŋgamb gok, kuyip diniŋgayn aŋgak.” Aŋgak kun ak niŋbun: Jiwda kay kuyip pisnep ma kirgip. Ñin namb biy nep, Krays minim tep nup ma dipay rek, kuyip kirgiy, nimbip biynimb Jiwda mer gok diyn aŋgiy gisap. Pen gip kun ak kuyip pisnep ma kirgip.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Nind simb niŋiy, diniŋg niŋayak rek diniŋgamb. Nuk tap bap giniŋg, minim nep ma aŋgip; giniŋgayn aŋgiy niŋimb rek gip.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Nimb Gor nup minim tep ak diyokyiŋgipim ak pen; kisen Yisrel biynimb nup kirgey, nimbip pen dek, nuk yip mindpim.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Nimbip simb niŋiy dak kun ak rek, Yisrel biynimb minim nup diyokpay gok kuyip kunep, simb niŋiy diniŋgamb.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Kun ak niŋbun; Gor Jiwda biynimb gok, Jiwda biynimb mer gok, maŋgiysek kuyip ñinen kirgek, tap siy tap timey gi dam dam, kisen yenen timey gispun aŋgiy, Gor nup gosimb niŋey, kuyip dip.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Kun ak yand niŋbiyn; Gor bi gos tipaŋgiy yimb niŋiy, ar kun ak key yimb gip. Nuk key yimb niŋiy gip kun ak rek gun aŋgiy, ma yimb giniŋgambun.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Pen biynimb an Gor nup tap kim yisik ayek, pen yisik ayniŋgamb? Mer yimb! Biynimb bap nup kun giniŋgiy rek ma ayip aŋgyak.”
35 O yait God a sawar itin,
36 Nuk Biyomb yimb. Tap okok maŋgiysek ñin ar nuk anep mindip. Yimb nup ak perper nep dand aranemb! Tep.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.