Mateus 9
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis tip ak bot diy, ñiŋg tikiy miñmon nuk kind bindoŋ amnak.
1 Jesus entrou num barco, voltou para o lado oeste do lago e chegou à sua cidade .
2 Pen biynimb gunap, bi ñin tomb kalaw gak bap Jiysis gek suŋ ayniŋgamb aŋgiy yirar ay dand mindek ak wiyak. Pen Jiysis gek suŋ ayniŋgamb aŋgiy niŋyak rek, bi ñin tomb kalaw gak kun ak nup aŋgak, “Ñiyand. Gos sek mindenimin. Tap timey gipan gach ak miñiy niŋiy kirsipiyn aŋgak.”
2 Então algumas pessoas trouxeram um paralítico deitado numa cama. Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
3 Aŋgek bi low tiysa gok, gunap aŋgyak, “Bi biy Gor nup aŋgjiwyiŋg asap aŋgyak.”
3 Aí alguns mestres da Lei começaram a pensar: — Este homem está
4 Pen Jiysis gos niŋyak kun ak key niŋiy aŋgak, “Nimb yenen yip gos timey niŋiy kun aspim?
4 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
5 Nup tap timey gipan gach ak wiykyokpiyn aŋgen, nimbip tep giniŋgamb akaŋ, tikjakiy amnoŋ aŋgen, nimbip tep giniŋgamb? Akaŋ minim yerip ak aŋgen, nimbip tep giniŋgamb?
5 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
6 Nimb niŋbim. Yand Bapiy minim nup ak diy mey, man ar biy apiy, tap siy tap timey gipay gach ak wiykyokpiyn aŋgak.” Jiysis kun aŋgiy, bi ñin tomb kalaw gak anup aŋgak, “Tikjakiy, minj nak ak diy, dand korip amnoŋ!”
6 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
7 Aŋgek tikjakiy minj band ak dand korip nuk amek,
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 biynimb gok niŋiy, aŋgyak, “Bi man ar biy nimb bap kun ak rek gek ma niŋnuk;” nuk Gor nep aŋgek ap gisap aŋgiy, gos kuŋay niŋiy, yimb nup ak dand araniyak.
8 Quando o povo viu isso, ficou com medo e louvou a Deus por dar esse poder a seres humanos.
9 Jiysis miñmon kun ak kirgiy, wikan bap amiy niŋak: bi takes dep ak, woŋg giyiŋgip opiys miŋgan ak bisiŋg mindek. Bi kun ak yimb nuk Matyiw. Jiysis nup niŋiy aŋgak, “Yip kondan.” Aŋgek, nup kondak.
9 Jesus saiu dali e, no caminho, viu um cobrador de impostos, chamado Mateus, sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse: Mateus se levantou e foi com ele.
10 Pen bi takes dep gok diy, bi tap timey giyak gok diy, Jiysis binuk gok sek ap Matyiw korip ak tap ñiŋyak.
10 Mais tarde, enquanto Jesus estava jantando na casa de Mateus, muitos cobradores de impostos e outras pessoas de má fama chegaram e sentaram-se à mesa com Jesus e os seus discípulos.
11 Ñimbeyak, bi Peresiy gok niŋiy, Jiysis binuk gok kuyip aŋgyak, “Tiysa nimb ak yenen, bi takes dep gok sek, bi tap siy tap timey gipay gok sek yip jimñiy tap ñiŋimb?”
11 Alguns fariseus viram isso e perguntaram aos discípulos: — Por que é que o mestre de vocês come com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
12 Aŋgeyak, Jiysis minim kun ak niŋiy aŋgak, “Biynimb tap ma gip gok, dokta niŋniŋg ma ambay; biynimb tap gip gok nep dokta niŋniŋg ambay.
12 Jesus ouviu a pergunta e respondeu:
13 Pen Gor minim bap aŋgak ak junj ak niŋrep giy, niŋyiŋg mindenimimb. Nuk aŋgak, ‘Yip tap simboŋg ñem, tep ma giniŋgamb; biynimb gok simb niŋeniŋgambim, yip tep giniŋgamb aŋgak.’ Pen yand winik ak, biynimb suŋ-tep gunap piyow niŋniŋg ma winik; biynimb tap siy tap timey gipay gok diyn aŋgiy winik aŋgak.”
13 Vão e procurem entender o que quer dizer este trecho das
14 Ñin bap, Jon bi ñiŋg pikñemb ak binuk gok Jiysis mindek ak apiy aŋgyak, “Chin yip bi Peresiy gok yip, ñin gunap Gor nup nep gos niŋun aŋgiy, tap ma ñimbun. Pen bi nand gok yenen kunep ma gipay?”
14 Então os discípulos de João Batista chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que nós e os
15 Aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Biynimb gok, biyomb kiyk ak yip mindeniŋgambay ñin ak, miñmiñ giy tap ñiŋniŋgambay; pen biyomb anup ñaŋg pikayniŋgambay ñin anep, simb gek tap bul giy ma ñiŋniŋgambay aŋgak.”
15 Jesus respondeu:
16 Pen Jiysis nind giyiŋgipay ar ak key, miñiy aŋgen giniŋgambay ar ak key aŋgiy, kuyip minim bap paydoŋ ay aŋgak, “Chech kim ak diy, chech wor ay puŋgrikniŋgamb tam ak ma ñaŋgdiniŋgambay. Yenen: kun giy yim taŋgey, tam yomb sikerek ak puŋgrikniŋgamb.
16 — Ninguém usa um retalho de pano novo para remendar uma roupa velha; pois o remendo novo encolhe e rasga a roupa velha, aumentando o buraco.
17 Pen ñiŋg wayn ak kunep; wayn kisenimb ak giy, di meymey wak milip miŋgan ak ma paŋg ayniŋgambay. Yenen: kun geniŋgambay, ñiŋg wayn kim ak taniy, biŋ yimb aŋgiy, meymey wak ak puŋgrikiy, soŋgniŋgamb. Kun ak ñiŋg wayn kim ak diy, meymey wak kim nimb miŋgan ak dayey nep mey, tep giniŋgamb aŋgak.”
17 Ninguém põe vinho novo em
18 Jiysis minim kun ak aŋgakniŋ, Jiwda biyomb bap mindek siŋak ap koŋgim yimiy aŋgak, “Pañ yand ak pisnep kumimb ak pen, nand am nup diniŋey, tikjaknimuŋ aŋgak.”
18 Enquanto Jesus estava falando ao povo, um chefe religioso chegou perto dele, ajoelhou-se e disse: — A minha filha morreu agora mesmo! Venha e ponha as mãos sobre ela para que viva de novo.
19 Aŋgek, Jiysis binuk gok yip tikjakiy, bi kun ak yip amniyak.
19 Então Jesus foi com ele, e os seus discípulos também foram.
20 — ausente —
20 Certa mulher, que fazia doze anos que estava com uma hemorragia, veio por trás de Jesus e tocou na barra da capa dele.
21 — ausente —
21 Pois ela pensava assim: “Se eu apenas tocar na capa dele, ficarei curada.”
22 Diniŋek, Jiysis tuŋgandikiy biyn kun ak nup niŋiy aŋgak, “Yip gosimb niŋban rek, nip gen suŋ ayip. Gos sek mindenimin aŋgak.” Aŋgek, tap nup giyiŋgip ak won kun ak nep suŋ ayak.
22 Jesus virou, viu a mulher e disse: E naquele momento a mulher ficou curada.
23 Pen Jiysis am am, biyomb korip ak amjakiy niŋak: biykul puŋgyiŋg, minim kilpul yomb yimb aŋgeyak.
23 Depois Jesus foi para a casa do chefe religioso. Quando viu os que tocavam música fúnebre e viu a multidão numa confusão geral,
24 Niŋiy kuyip aŋgak, “Key okok amnim! Pañ biy ma kumimb; yikop wisin kinjap aŋgak.” Kun aŋgek nup sik aŋgeyak,
24 disse: Então começaram a caçoar dele.
25 kuyip aŋg mis yokiy, korip ñiluk miŋgan biyaŋ amiy pañ kumak anup, ñin kind ak dek, tikjakak.
25 Logo que a multidão saiu, Jesus entrou no quarto em que a menina estava, pegou-a pela mão, e ela se levantou.
26 Kun gek minim kun ak yiŋg dand miñmon okok maŋgiysek amniyak.
26 E a notícia a respeito disso se espalhou por toda aquela região.
27 Pen Jiysis miñmon kun ak kirgiy amnakniŋ, bi windin koy gak omiŋal ak nup kisen giyiŋg suk aŋgyiŋg aŋgrik, “Depiyt Ñinuk! Chirup simb niŋnimin aŋgrik.”
27 Jesus saiu daquele lugar, e no caminho dois cegos começaram a segui-lo, gritando: —
28 Kun aŋgerik, Jiysis nuk korip kinak miŋgan ak amnakniŋ, bi omiŋal kun ak apiy korip miŋgan amer, kuyipmiŋay aŋgak, “Nirmiŋay, chirup gek suŋ ayaŋ aŋgiy, yip aspiyr?” Aŋgek aŋgrik, “Yaw! Chir niŋbur, nand chirup geniŋgamban suŋ ayniŋgamb aŋgrik.”
28 Assim que Jesus entrou em casa, os cegos chegaram perto dele. Então ele perguntou: — Sim, senhor! Nós cremos! — responderam eles.
29 Aŋgerik Jiysis windin kuyipmiŋay ak diniŋiy aŋgak, “Yip gosimb niŋbiyr ak, apiyr rek ginimuŋ.”
29 Jesus tocou nos olhos deles e disse:
30 Aŋgek windin kuyipmiŋay ak suŋ ayek niŋrikniŋ, kuyipmiŋay aŋgrep giy aŋgak, “Jiysis gamb chirup suŋ ayip aŋgiy ma aŋgnimiyr aŋgak.”
30 E os olhos deles ficaram curados. Aí Jesus ordenou com severidade:
31 Kun aŋgak ak pen; kiykmiŋay amiy biynimb miñmon namb kun ak maŋgiysek aŋgñirik.
31 Porém eles foram embora e espalharam as notícias a respeito de Jesus por toda aquela região.
32 Pen kiymiŋay amnirikniŋ, biynimb gunap, bi tap abaŋ ayek minim aŋgep rek ma ayak bap, dand Jiysis mindek ak apeyak,
32 Quando eles foram embora, algumas pessoas levaram a Jesus um homem que não podia falar porque estava dominado por um demônio.
33 tap nup ambaŋ ayak kun ak aŋgyokek, minim aŋgak. Kun gek, biynimb gok wal aŋgiy aŋgyak, “Miñmon Yisrel biy, bi bap kun ak rek gek ma niŋnuk aŋgyak.”
33 Logo que o demônio foi expulso, o homem começou a falar. Todos ficaram admirados e afirmavam: — Nunca vimos em Israel uma coisa assim!
34 Pen bi Peresiy gok aŋgyak, “Nuk kichekiy malñiluk tap gok nop kiyk Seytan kilis ak diy mey, kun gisap aŋgyak.”
34 Mas os fariseus diziam: — O chefe dos demônios é quem dá a esse homem poder para expulsar demônios.
35 Pen Jiysis nuk, dawin sikoy okok sek, dawin yomb okok sek giraŋgiy, Jiwda nan-gep korip okok amiy, kiyŋ yomb key yimb ak biynimb diy kond mindeniŋgamb minim tep ak aŋgñiyiŋgip. Biynimb gok kuyip tap yerip yerip gak ak kunep gek suŋ ayak.
35 Jesus andava visitando todas as cidades e povoados. Ele ensinava nas sinagogas , anunciava a boa notícia sobre o Reino e curava todo tipo de enfermidades e doenças graves das pessoas.
36 Nuk biynimb kun gok niŋak: kanj siypsiyp gok bi kond mindep kiyk bap ma mindip rek ak mindeyak. Gos yomb niŋiy kosyam mindeyak ak, kuyip simb niŋiy,
36 Quando Jesus viu a multidão, ficou com muita pena daquela gente porque eles estavam aflitos e abandonados, como ovelhas sem pastor.
37 binuk gok kuyip aŋgak, “Tap keñmaŋgiy kuŋay yimb nep woŋg day ak wos gi mindip ak pen; biynimb pipaŋg dand winiŋgiy ak kuŋay ma mindpay.
37 Então disse aos discípulos:
38 Kun ak nimb Bi woŋgday nop nimb ak nup aŋgniŋem, bi pipaŋg dand owep gunap yokek, pipaŋg dand nup ker winiŋgiy aŋgak.”
38 Peçam ao dono da plantação que mande mais trabalhadores para fazerem a colheita.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.