Mateus 8
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI
1 Jiysis dum biyoŋ mindek ak kirgiy, mak biyaŋ apyowakniŋ, biynimb kuŋaynep kisen giyak.
1 Quando ele desceu do monte, grandes multidões o seguiram.
2 Pen bi soy ayndik ayak bap, Jiysis mindek maŋ siŋak amiy, koŋgim yimiy, jiy kuyaŋgiy aŋgak, “Biyomb. Nand yip gey suŋ ayniŋg, gey suŋ ayniŋgamb aŋgak.”
2 Um leproso, aproximando-se, adorou-o de joelhos e disse: "Senhor, se quiseres, podes purificar-me! "
3 Kun aŋgek, Jiysis nup diniŋyiŋg, “Nip suŋ ayaŋ aŋgak.” Aŋgek, won kun anep suŋ ayakniŋ aŋgak,
3 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: "Quero. Seja purificado! " Imediatamente ele foi purificado da lepra.
4 “Nip gen suŋ ayip kun ak, biynimb gunap kuyip ma aŋgñinimin. Am bi Gor nup simboŋgep gok kuyip nep yomiy, ‘Yip suŋ ayip aŋgnimin!’ Kun aŋgiy, Mosis aŋgak rek, yakir dam Gor nup pik simboŋg ñinimin. Kun geniŋgamban, biynimb gok niŋiy, nup suŋ ayip ak mey kun gisap aŋgniŋgambay aŋgak.”
4 Em seguida Jesus lhe disse: "Olhe, não conte isso a ninguém. Mas vá mostrar-se ao sacerdote e apresente a oferta que Moisés ordenou, para que sirva de testemunho".
5 Jiysis miñmon Kapaniyam amnakniŋ, amiybi gok kuyip kond mindyiŋgip biyomb bap ap Jiysis nup aŋgak,
5 Entrando Jesus em Cafarnaum, dirigiu-se a ele um centurião, pedindo-lhe ajuda.
6 “Bi yip woŋg gip anup tap yomb giy, yiwur nembnemb gek, kawin kaskas ma giy; korip ak kum mindip aŋgak.”
6 E disse: "Senhor, meu servo está em casa, paralítico, em terrível sofrimento".
7 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Am nup gen suŋ ayniŋgamb.”
7 Jesus lhe disse: "Eu irei curá-lo".
8 — ausente —
8 Respondeu o centurião: "Senhor, não mereço receber-te debaixo do meu teto. Mas dize apenas uma palavra, e o meu servo será curado.
9 — ausente —
9 Pois eu também sou homem sujeito à autoridade, com soldados sob o meu comando. Digo a um: ‘Vá’, e ele vai; e a outro: ‘Venha’, e ele vem. Digo a meu servo: ‘Faça isto’, e ele faz".
10 Kun aŋgek, Jiysis gos kuŋay yimb niŋiy, biynimb kisen ameyak gok kuyip aŋgak, “Bi kun biy par okok nimb ak pen, Gor gip rek niŋrep yimb giy kun aŋgip. Bi chin Yisrel nimb bap, Gor nup gosimb niŋiy aŋgip kun ak rek aŋgey, yand ma niŋnik.
10 Ao ouvir isso, Jesus admirou-se e disse aos que o seguiam: "Digo-lhes a verdade: Não encontrei em Israel ninguém com tamanha fé.
11 Kisen biynimb par okok nimb gok, Ebraham, Aysek, Jekop biriwin yip Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb namb ak amiy; miñmiñ giyiŋg mindeniŋgambay ak pen;
11 Eu lhes digo que muitos virão do Oriente e do Ocidente, e se sentarão à mesa com Abraão, Isaque e Jacó no Reino dos céus.
12 biynimb chin Yisrel nimb gok, am namb kun ak ma mindeniŋgambay rek ayip. Gor kuyip aŋgyokeniŋgamb, am mindeniŋgambay mis kisyim owip ar biyaŋ aŋgak.”
12 Mas os súditos do Reino serão lançados para fora, nas trevas, onde haverá choro e ranger de dentes".
13 Jiysis kun aŋgiy, amiy biyomb kun anup aŋgak, “Nandkaw amnoŋ! Apan rek nep giniŋgamb aŋgak.” Kun aŋgek, korip amiy niŋak: binuk tap gak ak, Jiysis aŋgak won kun ak nep suŋ ayak.
13 Então Jesus disse ao centurião: "Vá! Como você creu, assim lhe acontecerá! " Na mesma hora o seu servo foi curado.
14 Pen Jiysis Piyta korip amiy niŋak; Piyta numok nup mumbwak okok mon rek yinek kum mindek.
14 Entrando Jesus na casa de Pedro, viu a sogra deste de cama, com febre.
15 Niŋiy am diniŋek, won anep suŋ ayek tikjakiy, Jiysis binuk gok yip kuyip tap keñmaŋgiy gayrep gak.
15 Tomando-a pela mão, a febre a deixou, e ela se levantou e começou a servi-lo.
16 Duŋgep won ak, biynimb kichekiy ambaŋ ayak gok sek, biynimb tap gak gok sek dand Jiysis mindek ak apeyak, nuk kichekiy gok aŋg mis yokiy, biynimb tap gak gok gek suŋ ayak.
16 Ao anoitecer foram trazidos a ele muitos endemoninhados, e ele expulsou os espíritos com uma palavra e curou todos os doentes.
17 Nuk gak kun ak, bi Gor minim aŋgep Asaya, nind giniŋgamb aŋgiy tikak rek nep gak. Nuk tikiy aŋgak:
17 E assim se cumpriu o que fora dito pelo profeta Isaías: "Ele tomou sobre si as nossas enfermidades e sobre si levou as nossas doenças".
18 Jiysis biynimb kuŋaynep ap nup piŋiy kus kus geyak niŋiy, binuk gok kuyip aŋgak, “Ñiŋg chemb kind bindoŋ amnun aŋgak.”
18 Quando Jesus viu a multidão ao seu redor, deu ordens para que atravessassem para o outro lado do mar.
19 Kun aŋgakniŋ, bi low tiysa bap apiy nup aŋgak, “Tiysa. Nand miñmon akay akay amniŋgamban ak, yand yip nep amniŋgambur.”
19 Então, um mestre da lei aproximou-se e disse: "Mestre, eu te seguirei por onde quer que fores".
20 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Yakir gok, tip kiyk kinbay ak mindip. Kayn sakiy gok, man miŋgan okok kinbay; pen Bi bap Ñinuk kinimuŋ miŋgan ak ma mindip aŋgak.”
20 Jesus respondeu: "As raposas têm suas tocas e as aves do céu têm seus ninhos, mas o Filho do homem não tem onde repousar a cabeça".
21 Pen bi Jiysis minim niŋyiŋgip bap aŋgak, “Yand nand yip amjur ak pen, yip yaw aŋgey, bapiy nup kumek komiy, nand yip giraŋgonjur.”
21 Outro discípulo lhe disse: "Senhor, deixa-me ir primeiro sepultar meu pai".
22 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Bi yip gosimb ma niŋbay gunap kumeniŋgiy, bi yip ma niŋbay gunap dam komniŋgiy; nand apey yand yip taŋgonjur aŋgak.”
22 Mas Jesus lhe disse: "Siga-me, e deixe que os mortos sepultem os seus próprios mortos".
23 Jiysis bot diy amniŋg gek, binuk gok yip saŋdiyak.
23 Entrando ele no barco, seus discípulos o seguiram.
24 Ñiŋg namb siŋak amniyakniŋ, day yiŋgen yomb sikerek ak diy, ñiŋg paŋg apiy, bot ak tuŋgandikniŋg rek gak. Pen Jiysis nuk kinek rek,
24 De repente, uma violenta tempestade abateu-se sobre o mar, de forma que as ondas inundavam o barco. Jesus, porém, dormia.
25 binuk gok am nup aŋgey tikjakek aŋgyak, “Biyomb! Yiŋgen yomb ak chinup tuŋgandikek ñiŋg ñiŋjun rek ayip ak, aŋgey kirgaŋ aŋgyak.”
25 Os discípulos foram acordá-lo, clamando: "Senhor, salva-nos! Vamos morrer! "
26 Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Yenen piriksipim? Gor nup gosimb ak ma niŋbim rek ayip!” Kun aŋgiy tikjakiy, yiŋgen dek ak aŋgek kirgiy, ñiŋg paŋg apek ak wilekiy gak.
26 Ele perguntou: "Por que vocês estão com tanto medo, homens de pequena fé? " Então ele se levantou e repreendeu os ventos e o mar, e fez-se completa bonança.
27 Kun gek, kiyk gos kuŋay niŋiy, “Biyomb biy yergiy aŋgek, yiŋgen ak kirgiy, ñiŋg paŋg apamb ak kirgiy gip aŋgyak.”
27 Os homens ficaram perplexos e perguntaram: "Quem é este que até os ventos e o mar lhe obedecem? "
28 Jiysis ñiŋg tikiy, miñmon Gadara pis bindoŋ amjakakniŋ, bi sakiy kichekiy ambaŋ ayak omiŋal ak, chip komyiŋgipay kamb miŋgan okok nimb apchakrik. Bi omiŋal kun ak kuyip kichekiy ambaŋ ayak rek, bi kilis yimb mindyiŋgipiyr. Biynimb bap mindyiŋgipiyr kinjeŋ tam kun ak ma amyiŋgipay.
28 Quando ele chegou ao outro lado, à região dos gadarenos, foram ao seu encontro dois endemoninhados, que vinham dos sepulcros. Eles eram tão violentos que ninguém podia passar por aquele caminho.
29 Pen kiyk omiŋal apchakiy, Jiysis nup aŋgrik, “Gor Ñinuk! Chirup yerginiŋg aswan? Ñin nand chinup aŋg miñmon timey yokniŋgamban ak ma wip aŋgrik.”
29 Então eles gritaram: "Que queres conosco, Filho de Deus? Vieste aqui para nos atormentar antes do devido tempo? "
30 Pen won kun ak, kanj kuŋaynep amil ñimbeyak yep gol kun siŋak ak mey,
30 A certa distância deles estava pastando uma grande manada de porcos.
31 kichekiy bi omiŋal kun ak kuyip abaŋ ayak gok, Jiysis nup nembnemb giyiŋg aŋgyak, “Chinup aŋgyokniŋg ginimin ak, aŋgey am kanj mindpay gindoŋ kuyip molik sikun aŋgyak.”
31 Os demônios imploravam a Jesus: "Se nos expulsas, manda-nos entrar naquela manada de porcos".
32 Aŋgeyak, amnim aŋgek, bi omiŋal kun ak kuyip kirgiy, am kanj gok kuyip molik sikeyak; kanj gok pirik miñmon minduŋ pis okok amiy, gindam ñiŋg maŋgiy chemb biyaŋ pikiy, ñiŋg ñimbiy maŋgiysek kumdiyak.
32 Ele lhes disse: "Vão! " Eles saíram e entraram nos porcos, e toda a manada atirou-se precipício abaixo, em direção ao mar, e morreu afogada.
33 Pen bi kanj mokyiŋgipay gok gak kun ak niŋiy, kasek miñmon dawin yomb ak amiy, Jiysis yerer gak minim ak, biynimb okok kuyip aŋgñiyak.
33 Os que cuidavam dos porcos fugiram, foram à cidade e contaram tudo, inclusive o que acontecera aos endemoninhados.
34 Aŋgñeyak kiyk maŋgiysek Jiysis nup niŋun aŋgiy, ap nup niŋiy, nembnemb giyiŋg aŋgyak, “Miñmon chinup biy kirgiy, key okok amnoŋ aŋgyak.”
34 Toda a cidade saiu ao encontro de Jesus, e quando o viram, suplicaram-lhe que saísse do território deles.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.