Mateus 27

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Miñmon yowakniŋ, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi minim tuŋgasikep yikop gok sek minim aŋgniŋ aŋgniŋ giy Jiysis nup pikayun aŋgiy,
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 nup miñ ay dand amiy, gapman biyomb Paylat nup ñiyak.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Pen Jiysis nup kor giy, pikayniŋg geyak niŋiy, Jiwdas, yenen Jiysis nup mimuŋg niŋbiyn aŋgiy, maniy dak ak, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, biyomb yikop gok sek kuyip jiw dam ñiniŋg, Gor aŋgniŋep korip ak amnak.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Amiy, maniy kun ak kuyip ñiyiŋg aŋgak, “Jiysis timey ma gip ak pen, nup mimuŋg niŋbiyn rek mindak kumniŋgamb aŋgak.” Aŋgek kiyk aŋgyak, “Ak tap chin mer. Nak keynep kun gipan aŋgyak.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Aŋgeyak, maniy ñiyak ak Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak diyokiy, am miñ ñiŋak.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Bi Gor nup simboŋgep yomb gok maniy kun ak diy aŋgyak, “Maniy kun biy, bi pikayun aŋgiy mimuŋg ginuk ak mey, opriyŋ ñinjun rek ma ayip aŋgyak.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Kun aŋgiy, minim aŋgniŋ aŋgniŋ giy, bi par okok nimb ap biy kumey dam komjun miñmon wikan bap tawun aŋgiy, am man yiŋgiy siŋgey tiyn giyiŋgipay miñmon wikan ak tawyak.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Tawiy, miñmon wikan kun biy, mimuŋg piŋiy ñimbun maniy ak diy tawnuk ak mey; yimb ‘Likañsek’ aŋgjun aŋgyak. Miñiy kunep miñmon wikan kun ak, yimb ‘Likañsek’ apay.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Pen kiyk mankumb tawyak kun ak, bi Gor minim aŋgep Jeriymaya nind aŋgiy tikak rek nep giyak. Nuk tikiy aŋgak:
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 dand amiy, miñmon man yiŋgiy siŋgey tiyn giyiŋgipay wikan ak tawniŋgambay. Biyomb ak yip giniŋgambay aŋgiy aŋgak rek nep giyak.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jiysis nup dand gapman biyomb Paylat mindek ak amniyakniŋ, Paylat, Jiysis nup aŋgak, “Nand Jiwda kay kiyŋ yomb kiyk ak mindpan?” Aŋgek Jiysis aŋgak, “Mey apan ak aŋgak.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Pen bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi kanjsol yikop gok sek nup minim gunap aŋgeyak, nuk pen minim bap ma nep aŋgak.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Kun gek, gapman biyomb Paylat aŋgak, “Minim keykey aŋgiy nip kor gispay ak ma niŋban?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Aŋgek, Jiysis nup minim bap ma aŋgek, Paylat gos kuŋay yimb niŋak.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 — ausente —
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 — ausente —
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 — ausente —
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 — ausente —
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 — ausente —
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Aŋgek bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok sek, bi kanjsol yikop gok sek biynimb gok kuyip aŋgyak, “Gapman biyomb Paylat nup aŋgenimimb, Barabas nup wisik yokiy, Jiysis nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayniŋgiy aŋgyak.”
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Kun ak kisen gapman biyomb ak kuyip aŋgak, “Bi omiŋal biy, an nup rek nimbip wisik yoknim?” Aŋgek aŋgyak, “Barabas nup wisik yoknimin aŋgyak.”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Aŋgeyak Paylat aŋgak, “Kun apim ak, Jiysis Kiyŋ yomb key yimb apay ak nup yerginim?”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Aŋgeyak gapman biyomb Paylat aŋgak, “Yenen? Nuk tap yerip ak timey gak?” Pen minim aŋgak ak ma niŋiy, minim dand araniy aŋgyak, “Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik aynimimb! Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgrimbik aynimimb aŋgyak.”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Aŋgeyak minim gunap sek aŋgen penpen giniŋgiy rek ayip aŋgiy, Paylat ñiŋg diy ñin ayokyiŋg kuyip aŋgak, “Jiysis nup pikayniŋg gispim ak, minim kun ak yip ma winiŋgamb; nimbip key andkind winiŋgamb aŋgak.”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Aŋgek aŋgyak, “Ak chip nambinj chin key. Minim kun ak, chin sek, ñapan chin gok sek niŋniŋgambun aŋgyak.”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Kun aŋgeyak, Paylat kuyip Barabas nup wisik yokiy, Jiysis nup miñ diy pikiy, mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayaŋ aŋgiy, amiybi gok kuyip yomak.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Amiybi yomb gok nup diy, dand korip yomb kiyk ak amiy, amiybi yikop gok kuyip maŋgiysek suk aŋgey,
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 ap nan-giy, chech nup ak tuŋgjiwiy chech likañ biyomb yimbay rek bap dand apiy nup yimñiyak.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Yimñiy miñ ñiwñiw sek gok dand apiy, kiyŋ kay aypay arband rek bap giy, nup ayñiyiŋg, biyomb gok kur kunep dipay aŋgiy, gamil par bap di Jiysis nup ñin yipund kind ak ñiy, ap nup koŋgim yimiy, aŋgjiwyiŋg aŋgyak, “Jiwda kiyŋ kiyk biy per mindonimuŋ aŋgyak.”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Kun aŋgiy, nup kiñuk giy, gamil kur kun ak jiw diy, nup jun dum biyoŋ pikyak.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Nup kun giy gi timey giy, chech likañ ayñiyak ak tuŋgasikyokiy, chech nuk gok key ayñiy, nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayniŋg, poŋind amniyak.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Kinjeŋnamb okok dand amyiŋg niŋyak, bi bap Sayriyniy nimb apek. Yimb nuk ak Saymon. Nup namb pikiy, kilis giy aŋgyak, “Jiysis nup ñaŋgbirik ayniŋgambun mon kiros biy dand amnoŋ aŋgyak.”
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Aŋgey dakniŋ, miñmon Golgota dum amniyak. Golgota kun ak, chip jun dum apay.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Pen dum kun ak amjakiy, amiybi gok malasin silik bap diy, wayn ñiŋg ak diy, sesek tuŋgandik mandik giy, Jiysis nup ñeyak, nuk ñimb niŋiy kirgak.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ay, chech nup gok bilok keykey diniŋg, sandiw rek giy diyak.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Diy mey, nup mon ñaŋgbirikyak kiñiŋ siŋak bisgiy niŋmindeyak.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Nup ñaŋgbirikiy, kiros bak biyoŋ yimb tikay aŋgyak, “Jiwda kay Kiyŋ yomb kiyk ak aŋgyak.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Pen Jiysis nup ñaŋgbirik ay, bi tap siydep omiŋal ak, bap ñin yipund pis ak, bap aŋind pis ak, ñaŋgbirik ayak.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 — ausente —
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 — ausente —
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Bi Gor nup simboŋgep yomb gok, bi low tiysa gok, bi kanjsol yikop gok sek kunep; nup aŋgjiwiy aŋgyak,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Biynimb gunap kuyip gamb kim ambay ak pen, nuk key kun ginimuŋ rek ma ayip. Yisrel, Kiyŋ yomb chin ak, mon kiros bak biyoŋ kirgiy man ar biy apey, niŋind aŋgip aŋgiy niŋjun.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Nuk Gor nup gosimb niŋiy, yand Gor Ñinuk aŋgip ak, miñiy ap Ñinuk nup diyokek chin niŋun aŋgyak.”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Bi tap siydep Jiysis yip ñaŋgrimbikyak omiŋal ak kunep, nup minim timey kun ak rek nep aŋgrik.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ñin kun ak pumbnamb yomb yoŋ won ak, kisyim apiy mind dand amiy pumb kuyim gak won ak tip ak melik gak.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Won kun ak Jiysis suk yomb aŋgiy aŋgak, “Yilay. Yilay, lema sambaktaniy aŋgak.” Aŋgak kun ak, “Gor Bapiy yomb. Gor Bapiy yomb. Yip yenen kirpan aŋgiy aŋgak.”
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Nuk kun giy suk yomb aŋgek, biynimb gunap maŋ kun siŋak mindeyak gok niŋiy aŋgyak, “Bi kun biy bi Gor minim aŋgep Yilayja nup suk asap aŋgyak.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Kun aŋgiy, bi bap am tap machres rek ayak band bap dand apiy, ñiŋg wayn silik ak tawiy, gamil kur par ak diy, kambis ñaŋgiy, ñen ñiŋaŋ aŋgiy ñak.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Kun giy ñek, bi gunap aŋgyak, “Kapkap niŋmindon. Bi Yilayja apiy, nup diyokniŋgamb akaŋ aŋgyak.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Aŋgiy, niŋmindyakniŋ, Jiysis suk yomb aŋgiy, añiŋ band mindek ak kurgak.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Won kun anep, chech paryomb Gor aŋgniŋep korip ñiluk miŋgan biyaŋ kinjeŋrumb pilgiyak ak, namb ak puŋgrik biyoŋ biyaŋ ay mindek. Kun gakniŋ, monmon diy, kamb gok puŋglakiy,
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 chip komyak kamb miŋgan pilgiyak gok miŋgan yikiy, Gor biynimb nuk nind kumey komyak gok kuŋaynep gek, tip ak tikjakyak ak mey;
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Jiysis tikjakak ñin ak Jerusalem ameyak, biynimb kuŋaynep niŋyak.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Pen monmon diy, yerer gak ak niŋiy amiybi yomb ak sek, binuk gok sek niŋiy aŋgyak, “Yaw-ey! Nuk Gor Ñinuk yimb aŋgyak.”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Pen biyn kuŋaynep ap keykey siŋak mindiy niŋmindeyak. Biyn kun gok Jiysis nup kondiy, Galiyliy nimb wiyak.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Biyn mindeyak kun gok bap Mariya Makdala; bap Jemis yip Josep yip nonim Mariya; bap Sebediy ñinuk omiŋal nonim ak.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 — ausente —
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 — ausente —
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Josep nup Jiysis mumbwak ak ñiyakniŋ, nuk chech tund tep ak diy, nup maŋgiysek pipkomiy,
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 dam kamb miŋgan kisen nep, yip komniŋgambay aŋgiy aŋgek kiluk ayak miŋgan ak komiy, kamb yomb bap tuŋg milokek amek, kamb miŋgan ak pilgiy amnak.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Biyn yimb aloŋg Mariya omiŋal ak ap niŋmindrikniŋ, kun giy komak.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Jiysis kumek komyak ñin kun ak, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, Peresiy gok sek lotiw ñin ak toy aŋgiy, tap dap nan-giyak. Minek, gapman biyomb Paylat mindek ak amiy aŋgyak,
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 “Biyomb. Bi yesek aŋgep kun ak aŋgak, ‘Yand kumiy, ñin omiŋal nokom mindiy tikjakniŋgayn aŋgak.’
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Kun ak bi gunap aŋgey, ñin omiŋal nokom kawrumb ak kond mindeniŋgiy. Mer ak binuk gok ap mumbwak nup ak siy dand amiy, biynimb okok kuyip yesek aŋgiy aŋgniŋgambay, ‘Nuk tip ak tikjakip aŋgniŋgambay.’ Kun gey, minim yesek aŋgyiŋgipay ak sikoy rek ayniŋgamb, kisen aŋgniŋgambay ak yomb yimb giniŋgamb aŋgyak.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Aŋgeyak Paylat kuyip aŋgak, “Kun ak nimb amiybi kaw bap aŋgrep gem, am kun siŋak niŋmindeniŋgiy aŋgak.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Aŋgek am kinjeŋ pilgiyak kamb yomb ak wiren rek giy, amiybi kaw bap aŋgeyak am kun siŋak niŋmindeyak.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.