Mateus 26

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Jiysis minim kun ak aŋgiy, binuk onep wimiŋgan ak kuyip aŋgak,
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, disse aos seus discípulos:
2 “Nimb niŋbim: ñin omiŋal mindiy, Pasopa ñin yomb ak miñiy aŋgiy, ap nan-giy mindeniŋgambay. Pen kiyk kun giy ap nan-giy, yip di gapman biyomb gok kuyip ñiy aŋgniŋgambay, ‘Nup mon kiros bak biyaŋ ñaŋgbiriknimimb aŋgniŋgambay’ aŋgak.”
2 — Vocês sabem que, daqui a dois dias, será celebrada a Páscoa, e o Filho do Homem será entregue para ser crucificado.
3 Pen bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok sek, bi minim tuŋgasikep gok sek ap Gor nup simboŋgep biyomb yimb Kayapas korip ak nan-giy,
3 Então os principais sacerdotes e os anciãos do povo se reuniram no palácio do sumo sacerdote, chamado Caifás,
4 Jiysis nup yerer giy, ñaŋgayjun aŋgiy, minim aŋgay geyak.
4 e deliberaram prender Jesus, à traição, e matá-lo.
5 Pen, “Pasopa ñin biy kun gon, biynimb kuŋaynep ap mindpay gok penpen giniŋgiy rek ayip. Kun ak miñiy kirgiy, ñin bap nup pikayjun aŋgyak.”
5 Mas diziam: — Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo.
6 — ausente —
6 Quando Jesus estava em Betânia, na casa de Simão, o leproso,
7 — ausente —
7 aproximou-se dele uma mulher, trazendo um frasco feito de alabastro com um perfume precioso, que ela derramou sobre a cabeça de Jesus, estando ele à mesa.
8 — ausente —
8 Vendo isto, os discípulos ficaram indignados e disseram: — Para que este desperdício?
9 — ausente —
9 Este perfume poderia ter sido vendido por muito dinheiro, para ser dado aos pobres.
10 Minim kun ak aŋgeyak Jiysis niŋiy kuyip aŋgak, “Nuk yip girep yimb gip; yenen kun aspim?
10 Mas Jesus, sabendo disto, lhes disse:
11 Biynimb tap ma mindip gok yip per mindeniŋgambim yand yip per ma mindoniŋgambun.
11 Porque os pobres estarão sempre com vocês, mas a mim vocês nem sempre terão.
12 Biynimb komniŋg; wel ayñiy dam kombay rek ak yip ayñisap.
12 Porque, derramando este perfume sobre o meu corpo, ela o fez para o meu sepultamento.
13 Pen niŋind yimb aspiyn! Kisen miñmon okok maŋgiysek, minim yip ak aŋgñiyiŋg, biyn ak Jiysis nup wel ayñak aŋgiy nup kesim diyiŋg, gak kun ak niŋnep mindeniŋgambay aŋgak.”
13 Em verdade lhes digo que, onde for pregado em todo o mundo este evangelho, também será contado o que ela fez, para memória dela.
14 Ñin kun ak, Jiysis binuk Jiwdas Yiskariyot; Jiysis nup kayn gi dand amen pik ayniŋgiy aŋgiy, Gor nup tap simboŋg ñiyiŋgipay biyomb gok kuyip niŋniŋg amnak.
14 Então um dos doze, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os principais sacerdotes.
15 Amiy aŋgak, “Jiysis nup kayn gi dand apiy nimbip ñeniŋgayn, yip tap yerip ñiniŋgambim?” Aŋgek nup maniy siylpa ñin jiwiy andikiy anep ar ak ñiyak.
15 Ele disse: — Quanto me darão para que eu o entregue a vocês? E pagaram-lhe trinta moedas de prata.
16 Ñeyak Jiwdas pen yerip giy kuyip aŋgen, Jiysis nup ap dand amniŋgiy aŋgiy, gos ak niŋak.
16 E, desse momento em diante, Judas buscava uma boa ocasião para entregar Jesus.
17 Kisen Pasopa wiyk ak kiñiŋ gi gakniŋ, binuk gok Jiysis mindek ak apiy aŋgyak, “Ñin Pasopa siypsiyp ñiluk pikñiŋniŋgambun ak maŋ mindip. Kun ak chin korip akay amiy tap ñiŋniŋgambun gok gayrep ginjun aŋgyak.”
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento, os discípulos vieram a Jesus e lhe perguntaram: — Onde quer que façamos os preparativos para que o senhor possa comer a Páscoa?
18 Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Nimb dawin yomb ak amiy bi bap nup aŋgniŋiy aŋgnimimb, ‘Tiysa aŋgip ñin yand ak maŋ mindip ak mey, bi yand gok yip siypsiyp ñiluk pik daŋgiy ñiŋniŋgambun korip nund ak aŋgip’ aŋgnimimb.”
18 E ele lhes respondeu:
19 Jiysis kun aŋgek binuk gok aŋgak rek niŋiy, am siypsiyp kun ak korip miŋgan kun ak pik daŋgiy gayrep geyak.
19 E eles fizeram como Jesus lhes havia ordenado e prepararam a Páscoa.
20 Duŋgep won ak binuk onep wimiŋgan ak yip bisgiy,
20 Ao cair da tarde, Jesus pôs-se à mesa com os doze discípulos.
21 tap ñimbyiŋg aŋgak, “Yand nimbip niŋind yimb aspiyn. Bi chin yip tap ñimbsipun biy, bap yip kayn gi dand amniŋgamb aŋgak.”
21 E, enquanto comiam, Jesus disse:
22 Aŋgek binuk gok gos yomb niŋiy, nokom nokom nup aŋgniŋyiŋg aŋgyak, “Biyomb! Yip ma apan rek?”
22 E eles, muito entristecidos, começaram um por um a perguntar-lhe: — Por acaso seria eu, Senhor?
23 Aŋgeyak aŋgak, “Bi yand yip piler nokom ñimbsipur ak yip kayn gi dand amniŋgamb.
23 Jesus respondeu:
24 Baybol buk ak wosrey aŋgiy tikyak rek, yip kayn gi dand amiy, pikayey kumniŋgayn ak pen; bi yip kayn gi dand amniŋgamb anup simb niŋsipiyn. Nonim nup ma tikpikop ak tep. Pen tikek, mindyiŋg kun giniŋgamb ak, kisen yiwur yomb yimb ak diniŋgamb aŋgak.”
24 O Filho do Homem vai, como está escrito a seu respeito; mas ai daquele por quem o Filho do Homem está sendo traído! Melhor seria para ele se nunca tivesse nascido!
25 Aŋgek binuk Jiwdas nup kayn giniŋg gak ak aŋgak, “Tiysa. Yip ma apan rek?” Aŋgek aŋgak, “Mey nip aspiyn aŋgak.”
25 Então Judas, que o traía, perguntou: — Por acaso sou eu, Mestre? Jesus respondeu:
26 Tap ñimb mindyiŋg Jiysis biret ak diy, Gor nup tep aŋgiy, tipaŋg kuyip ñiyiŋg aŋgak, “Diy ñiŋim. Ak mumbwak yand rek aŋgak.”
26 Enquanto comiam, Jesus pegou um pão, e, abençoando-o, o partiu e deu aos discípulos, dizendo:
27 Kun aŋgiy, ñiŋg wayn kap ak kunep diy, Gor nup tep aŋgiy, kuyip ñiyiŋg aŋgak, “Nimb maŋgiysek ñiŋnimimb.
27 A seguir, Jesus pegou um cálice e, tendo dado graças, o deu aos seus discípulos, dizendo:
28 Ñiŋg biy mey, likañ yand biynimb kuŋaynep kuyip nen yowniŋgamb rek nimbip ñispiyn. Likañ yand yowniŋgamb kun ak mey; Gor tap siy tap timey gipay gok niŋiy kirginiŋgayn aŋgak minim ak wos amniŋgamb aŋgak.”
28 porque isto é o meu sangue, o sangue da aliança, derramado em favor de muitos, para remissão de pecados.
29 Kun aŋgiy aŋgak, “Yand nimbip niŋind aspiyn. Wayn ñiŋg biy miñiy gunap sek ma ñiŋniŋgayn. Kisen Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak, nimb yip wayn ñiŋg kisenimb ak ñiŋniŋgayn aŋgak.”
29 E digo a vocês que, desta hora em diante, nunca mais beberei deste fruto da videira, até aquele dia em que beberei com vocês o vinho novo, no Reino de meu Pai.
30 Kun aŋgiy binuk gok yip lotiw kamep bap aŋgyiŋg, miñmon Oliyp dum amniyak.
30 E, tendo cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
31 Jiysis kuyip aŋgak, “Gor aŋgak rek Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
31 Então Jesus disse aos discípulos:
32 Pen yand kumiy tikjakiy, miñmon Galiyliy nind ameniŋgayn; nimb kisen ninimimb aŋgak.”
32 Mas, depois da minha ressurreição, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Aŋgek Piyta aŋgak, “Bi maŋgiysek nip kirgiy kund ñiniŋgambay rek ayip; yand kun ma giniŋgayn aŋgak.”
33 Mas Pedro, tomando a palavra, disse a Jesus: — Ainda que o senhor venha a ser um tropeço para todos, nunca o será para mim.
34 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Niŋind apiyn: kisyimnamb biyaŋ kakaruk suk ma aŋgniŋgamb won ak, Bi kun anup ma niŋbiyn aŋgiy, won omiŋal nokom aŋgniŋgamban aŋgak.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Aŋgek Piyta kilis timey giy aŋgak, “Yip pikayniŋg pikayniŋgambay ak pen; Jiysis bi yand mer aŋgiy ma aŋgniŋgayn aŋgak.” Jiysis binuk gunap kunep Piyta aŋgak rek nep aŋgyak.
35 Pedro insistiu: — Ainda que me seja necessário morrer com o senhor, de modo nenhum o negarei. E todos os discípulos disseram o mesmo.
36 Jiysis binuk gok yip miñmon Getsemeniy amiy, binuk gunap kuyip aŋgak, “Nimb biy bisiŋg mindenimimb. Yand siŋbindoŋ amiy, Bapiy nup aŋgniŋ mindeniŋgayn aŋgak.”
36 Em seguida, Jesus foi com eles a um lugar chamado Getsêmani. E disse aos discípulos:
37 Kun aŋgiy Piyta nup poŋind, Sebediy ñinuk Jemis yip Jon kuyip poŋind saŋdak. Amyiŋg, Jiysis nuk gos yomb niŋiy,
37 E, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a sentir-se tomado de tristeza e de angústia.
38 kuyip yakam aŋgak, “Mindmaŋgiy yip piŋiyñiy nep aysap ak kumnim rek ayip. Biy mindiy, yip kond mindenimimb aŋgak.”
38 Então lhes disse:
39 Kun aŋgiy, kuyip kun siŋak aŋgay, nuk yep kondoŋ siŋak amiy, jiy kuyaŋgiy, jomluk ak di man biyaŋ ay, Gor nup aŋgniŋiy aŋgak, “Bapiy. Tap yip giniŋg gisap kun ak mer aŋgiy ker, mer aŋgnimin; pen yand gos niŋbiyn ar ak ma ginimin; gos nand key niŋban rek ginimin aŋgak.”
39 E, adiantando-se um pouco, prostrou-se sobre o seu rosto, orando e dizendo:
40 Kun aŋgiy andkind apiy niŋak: binuk gok kineyak; Piyta nup aŋgak, “Won bap yenen yand yip niŋmindiy ma kinjipim?
40 E, voltando para os discípulos, achou-os dormindo. E disse a Pedro:
41 Timey ginjun rek ayip aŋgiy, Gor nup aŋgniŋyiŋg mindenimimb. Gos nimbik ak ginimimb rek ayip ak pen; mumbwak anep mawses gip aŋgak.”
41 Vigiem e orem, para que não caiam em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
42 Jiysis kun aŋgiy, tip am Nop nup aŋgniŋiy aŋgak, “Tap yip giniŋg gisap ak, kirgep rek ma mindip monmon gaŋ; gos nak aŋgak.”
42 Retirando-se pela segunda vez, orou de novo, dizendo:
43 Kun aŋgiy, tip ak andkind apiy niŋak: binuk gok ma niŋmindeyak, wisin kineyak.
43 E, voltando, achou-os outra vez dormindo; porque os olhos deles estavam pesados.
44 Pen nuk andkind amiy, Nop nup nind aŋgniŋak rek nep tip ak aŋgniŋiy,
44 Deixando-os novamente, foi orar pela terceira vez, repetindo as mesmas palavras.
45 — ausente —
45 Então voltou para os discípulos e lhes disse:
46 — ausente —
46 Levantem-se, vamos embora! Eis que o traidor se aproxima.
47 Minim aŋgakniŋ, Jiwdas nuk, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, Jiwda kanjsol gok sek nup aŋgyak rek, bi kiyk kuŋaynep dand owak. Kiyk baynat gunap, kur gunap diy dand sesek wiyak.
47 E enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou Judas, um dos doze, e, com ele, grande multidão com espadas e porretes, vinda da parte dos principais sacerdotes e dos anciãos do povo.
48 Jiwdas kuyip aŋgay aŋgak, “Yand bi bap nup am diy, kaykol ginikniŋ aŋgnimimb; Jiysis mey ak aŋgiy, nup dinimimb aŋgak.”
48 Ora, o traidor tinha dado a eles um sinal: “Aquele que eu beijar, é esse; prendam-no.”
49 Aŋgak rek Jiysis mindek ak apchakiy, mindpan aŋgiy, nup kaykol gak.
49 E logo, aproximando-se de Jesus, Judas disse: — Salve, Mestre! E o beijou.
50 Kun gek Jiysis aŋgak, “Buŋgiy. Giniŋg gispan kun ak kasek gan aŋgak.”
50 Jesus, porém, lhe disse: Nisto, aproximando-se eles, agarraram Jesus e o prenderam.
51 Pen nup kun giy diyakniŋ, Jiysis binuk bap baynat ak lipiŋg diy, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb woŋg giñiyiŋgip anup timund piskind ak pisnep timbrik yokak.
51 E eis que um dos que estavam com Jesus, estendendo a mão, sacou da espada e, golpeando o servo do sumo sacerdote, cortou-lhe a orelha.
52 Kun gek Jiysis nup aŋgak, “Ñayip baynat ak dipan okok tip ak liŋgey amnaŋ. Biynimb ñayip baynat diy penpen gipay gok, ar kun ak nep kumbay.
52 Então Jesus lhe disse:
53 Yand ‘Bapiy ak-ey!’ aŋgembinip, nuk enjol tiwin keykey onep wimiŋgan ak rek yokek, ap yip kond mindembiyap.
53 Ou você acha que não posso pedir a meu Pai, e ele me mandaria neste momento mais de doze legiões de anjos?
54 Pen wosrey Baybol buk ak tikiy; yip kun kun giy kumniŋgamb aŋgyak ak mey, kun ginimuŋ. Yand ar bap key geniŋgayn yipund ma giniŋgamb aŋgak.”
54 Mas como, então, se cumpririam as Escrituras, que dizem que assim deve acontecer?
55 Pen bi nup diniŋg wiyak kun gok kuyip aŋgak, “Yand per am Gor aŋgniŋep korip ak bisgiy, biynimb gok kuyip minim aŋgñimbiyn ak pen, yip ma dipim. Miñiy pen baynat sek, kur sek dand apiy, bi tap siydep rek ak yip dipim.
55 Naquele momento, Jesus disse às multidões:
56 Pen gipim kun ak, bi Gor minim aŋgep gok giniŋgamb aŋgyak rek nep gipim aŋgak.”
56 Tudo isto, porém, aconteceu para que se cumprissem as Escrituras dos profetas. Então todos os discípulos o deixaram e fugiram.
57 Pen bi low tiysa gok sek, bi Jiwda kanjsol gok sek ap nan-gi mindeyak Kayapas bi Gor nup simboŋgep yomb yimb korip ak mey; Jiysis nup chichiy diy, dand korip kun ak amniyak.
57 E os que prenderam Jesus o levaram à casa de Caifás, o sumo sacerdote, onde se haviam reunido os escribas e os anciãos.
58 Pen Piyta kindik kindik amiy, korip mis ar ak mindiy, Gor aŋgniŋep korip poliys gok yip bisgiy, yerip rek giniŋgambay aŋgiy niŋmindek.
58 Pedro o seguia de longe até o pátio do sumo sacerdote. E, tendo entrado, assentou-se entre os servos, para ver como aquilo ia terminar.
59 — ausente —
59 E os principais sacerdotes e todo o Sinédrio procuravam algum testemunho falso contra Jesus, a fim de o condenarem à morte.
60 — ausente —
60 E não acharam, apesar de terem sido apresentadas muitas testemunhas falsas. Mas, afinal, compareceram duas, afirmando:
61 Pen bi omiŋal apiy aŋgrik, “Bi kun biy, ‘Gor aŋgniŋep korip ak timbrikyokem, ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak giniŋgayn aŋgak’ aŋgrik.”
61 — Este disse: “Posso destruir o santuário de Deus e reconstruí-lo em três dias.”
62 Kun aŋgerik, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak, Jiysis nup aŋgak, “Minim nip apay ak; pen ma aŋgniŋgamban?”
62 E, levantando-se o sumo sacerdote, perguntou a Jesus: — Você não diz nada em resposta ao que estes depõem contra você?
63 Aŋgek, Jiysis pen minim bap ma yimb aŋgak. Kun gek, bi Gor nup simboŋgep biyomb yimb ak aŋgak, “Miñiy kor mindpun biy, yesek ma aŋgnimin. Gor Biyomb gek perper mindpay ak kunep niŋmindip. Kun ak chinup yipund giy aŋgnimin. Nand Gor Ñinuk Kiyŋ yomb key yimb ak akaŋ?”
63 Jesus, porém, guardou silêncio. E o sumo sacerdote lhe disse: — Eu exijo que nos diga, tendo o Deus vivo por testemunha, se você é o Cristo, o Filho de Deus.
64 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Mey apan ak. Nimb maŋgiysek niŋim! Yand nimbip aspiyn: yand Gor ñin yipund kind okok mindiy, semb ar biyoŋ nimb lum biy apeniŋgayn niŋniŋgambim aŋgak.”
64 Jesus respondeu:
65 Jiysis kun aŋgek, bi Gor nup simboŋgep yomb ak, yenen kun aŋgip aŋgiy, chech nuk gok key tuŋgralikyiŋg aŋgak, “Nuk Gor nup yimb ak dand apyapyiŋg asap! Kun ak biynimb gunap ma aŋgniŋjun. Nuk timey gip rek miseŋ aŋgip.
65 Então o sumo sacerdote rasgou as suas vestes e disse: — Blasfemou! Por que ainda precisamos de testemunhas? Eis que agora mesmo vocês ouviram a blasfêmia!
66 Akaŋ nimb gos yerip niŋbim?” Aŋgek aŋgyak, “Mey aŋgip ak nen; kumnimuŋ aŋgyak.”
66 O que vocês acham? E eles responderam: — É réu de morte.
67 Kun aŋgiy, nup jomluk okok kiñuk giñiy, pikyiŋg giyak. Gunap weygiy, mikem nup okok piksil giyiŋg aŋgyak,
67 Então alguns cuspiram no rosto de Jesus e bateram nele. E outros o esbofeteavam, dizendo:
68 “Nand Kiyŋ yomb key yimb tap okok maŋgiysek niŋban ak; an nip piksap ak, chinup aŋgey niŋun aŋgyak.”
68 — Profetize para nós, ó Cristo! Quem foi que bateu em você?
69 Pen Piyta korgep korip mis ar biyaŋ bisiŋg mindek ak mey, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb anup woŋg giñiyiŋgip pañ ak apiy, nup aŋgak, “Nand Jiysis bi Galiyliy nimb ak yip mindambiyr aŋgak.”
69 Pedro estava sentado fora no pátio. Uma empregada se aproximou e lhe disse: — Você também estava com Jesus, o galileu.
70 Aŋgek, Piyta biynimb gok maŋgiysek niŋmindyakniŋ aŋgak, “Minim nand aspan ak yand ma niŋbiyn aŋgak.”
70 Mas ele negou diante de todos e disse: — Não sei o que você está dizendo.
71 Kun aŋgiy, tikjakiy, am kinjeŋrumb siŋak mindakniŋ, biyn korip kun ak woŋg giyiŋgip bap ap nup niŋiy, bi mindeyak gok kuyip aŋgak, “Nuk bi Jiysis Nasaret nimb ak yip minder niŋbiyn aŋgak.”
71 Quando se dirigia para a porta, Pedro foi visto por outra empregada, que disse aos que estavam ali: — Este também estava com Jesus, o Nazareno.
72 Aŋgek, Piyta aŋg silokiy aŋgak, “Yand niŋind yimb apiyn! Bi apim kun ak yand ma yimb niŋbiyn aŋgak.”
72 E ele negou outra vez, com juramento: — Não conheço esse homem.
73 Sikoy won bap mindiy, bi Piyta yip jak mindeyak gok nup aŋgyak, “Niŋind nep apun. Nand bi kiyk bap. Meŋg miŋgan kiyk apay rek apan aŋgyak.”
73 Pouco depois, aproximando-se os que estavam ali, disseram a Pedro: — Com certeza você também é um deles, porque o seu modo de falar o denuncia.
74 Aŋgeyak, Piyta minim kasek aŋgiy aŋgak, “Yand nimbip niŋind yimb apiyn! Bi nimb apim kun ak yand ma yimb niŋbiyn aŋgak.” Kun aŋgakniŋ day kakaruk ak suk aŋgek,
74 Então ele começou a praguejar e a jurar: — Não conheço esse homem! E no mesmo instante o galo cantou.
75 Piyta Jiysis minim nup aŋgak ak niŋyiŋg gospar ayak. Yenen: Jiysis aŋgak, “Kakaruk ma aŋgniŋgamb won ak yand nup ma niŋbiyn aŋgiy, won omiŋal nokom aŋgniŋgamban aŋgak.” Gos kun ak niŋiy mey gospar ay, mis amiy siy yomb aŋgak.
75 Então Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você me negará três vezes.” E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.