Mateus 25
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs ARIB
1 “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin kun ak; kesim diniŋg gispiyn biy rek giniŋgamb. Biyomb bap biyn diniŋg gek, tap yomb ñiŋniŋg biyn piñ onep wanjrem ak lam keykey diy dand amniŋgambay.
1 Então o reino dos céus será semelhante a dez virgens que, tomando as suas lâmpadas, saíram ao encontro do noivo.
2 Biyn piñ kun gok, onep mamind ak gos tep niŋniŋgambay; onep mamind ak gos niŋrep ma giniŋgambay.
2 Cinco delas eram insensatas, e cinco prudentes.
3 Niŋrep ma giniŋgambay kun gok, lam daŋgiyep wel gunap sek dand ma amniŋgambay.
3 Ora, as insensatas, tomando as lâmpadas, não levaram azeite consigo.
4 Pen biyn piñ gos niŋrep giniŋgambay gok, lam diy, lam daŋgiyep wel gunap botol miŋgan ak paŋgiy, dand amniŋgambay.
4 As prudentes, porém, levaram azeite em suas vasilhas, juntamente com as lâmpadas.
5 Pen biyn piñ kun gok kiyk maŋgiysek amjakiy, kond mindey mindey, bi biyn diniŋg giniŋgamb ak kasek ma apeniŋgamb mey, wisin apek kinamniŋgambay.
5 E tardando o noivo, cochilaram todas, e dormiram.
6 “Pen kisyimnamb yomb biyaŋ, biynimb gunap suk aŋgiy aŋgniŋgambay, ‘Bi biyn diniŋg gisap ak asaw. Nup am kinjeŋnamb ak niŋiy, poŋind owim aŋgniŋgambay.’
6 Mas à meia-noite ouviu-se um grito: Eis o noivo! saí-lhe ao encontro!
7 Kun aŋgeniŋgambay, biyn tiwin onep wanjrem kun ak maŋgiysek tikjakiy, lam wiyk kiyk gok girep giniŋgambay.
7 Então todas aquelas virgens se levantaram, e prepararam as suas lâmpadas.
8 Kun giy biyn gos niŋrep ma giniŋgambay tiwin ak, biyn gos niŋrep giniŋgambay tiwin ak kuyip aŋgniŋgambay, ‘Lam chin gok suŋgniŋg gisap ak; wel nimb gok chinup gunap ñim aŋgniŋgambay.’
8 E as insensatas disseram às prudentes: Dai-nos do vosso azeite, porque as nossas lâmpadas estão se apagando.
9 Aŋgey biyn gos niŋrep giniŋgambay tiwin ak aŋgniŋgambay, ‘Mer! Wel kun gok, nimbip gunap ñiy, chin gunap dinjun rek ma ayip. Nimb stowa amiy, nimbik gok key tawim aŋgniŋgambay.’
9 Mas as prudentes responderam: não; pois de certo não chegaria para nós e para vós; ide antes aos que o vendem, e comprai-o para vós.
10 Kun aŋgeniŋgambay wel tawniŋg stowa amniŋgambay won ak, bi biyn diniŋg giniŋgamb ak apchakeniŋgamb. Biyn gos niŋrep giniŋgambay tiwin ak, bi kun ak yip korip miŋgan ameniŋgambay; nuk kinjeŋ giñiniŋgamb.
10 E, tendo elas ido comprá-lo, chegou o noivo; e as que estavam preparadas entraram com ele para as bodas, e fechou-se a porta.
11 Kisen pen biyn piñ gos niŋrep ma giniŋgambay tiwin ak apchakiy aŋgniŋgambay, ‘Biyomb! Biyomb! Chinup kinjeŋ ak yikan aŋgniŋgambay.’
11 Depois vieram também as outras virgens, e disseram: Senhor, Senhor, abre-nos a porta.
12 Aŋgey, biyomb biyn nuk diniŋgamb ñin kun ak aŋgniŋgamb, ‘Yand nimbip ma niŋbiyn aŋgniŋgamb.’
12 Ele, porém, respondeu: Em verdade vos digo, não vos conheço.
13 Kun ak nimb Biyomb ak ñin akay akaŋ, won akay winiŋgamb ak ma niŋbim rek, minj moka giy mindenimimb.
13 Vigiai pois, porque não sabeis nem o dia nem a hora.
14 “Pen kesim diniŋg gispiyn biy rek giniŋgamb. Biyomb bap miñmon paryomb okok amniŋg, bi woŋg nup giñiniŋgambay gok kuyip suk aŋgek apey, tap gok kond mindeyaŋ aŋgiy, kuyip ñiniŋgamb.
14 Porque é assim como um homem que, ausentando-se do país, chamou os seus servos e lhes entregou os seus bens:
15 — ausente —
15 a um deu cinco talentos, a outro dois, e a outro um, a cada um segundo a sua capacidade; e seguiu viagem.
16 — ausente —
16 O que recebera cinco talentos foi imediatamente negociar com eles, e ganhou outros cinco;
17 Bi tiw tawsin diniŋgamb ak kunep, sikyim gi dand amiy apiy giy, maniy siyniŋ tiw tawsin diniŋgamb.
17 da mesma sorte, o que recebera dois ganhou outros dois;
18 Pen bi maniy wan tawsin diniŋgamb ak, dand amiy, kaw tikiy lum ñiniŋgamb.
18 mas o que recebera um foi e cavou na terra e escondeu o dinheiro do seu senhor.
19 “Kisen mind dand amiy, biyomb kiyk ak andkind apiy, maniy ñimbiyn kun ak yerer gipay aŋgiy, kuyip aŋgniŋniŋgamb.
19 Ora, depois de muito tempo veio o senhor daqueles servos, e fez contas com eles.
20 Aŋgniŋek, bi payp tawsin diniŋgamb ak, maniy nuk ak ñiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb niŋan! Yip maniy payp tawsin nep ñinak ak pen, yand maniy kun ak di, sikyim gi andik mandik giy, pen payp tawsin siyniŋ dipiyn aŋgniŋgamb.’
20 Então chegando o que recebera cinco talentos, apresentou-lhe outros cinco talentos, dizendo: Senhor, entregaste-me cinco talentos; eis aqui outros cinco que ganhei.
21 Aŋgek, biyomb ak pen aŋgniŋgamb, ‘Tep. Nand bi woŋg tep giñimban. Tap sikoy ak kun gipan ak, nip aŋgen tap yomb gok kond mindeniŋgamban. Ap korip yip ak miñmiñ yimb giyiŋg mindenimin aŋgniŋgamb.’
21 Disse-lhe o seu senhor: Muito bem, servo bom e fiel; sobre o pouco foste fiel, sobre muito te colocarei; entra no gozo do teu senhor.
22 “Bi maniy tiw tawsin diniŋgamb ak kunep maniy nuk ak dap ñiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Yip tiw tawsin nep ñinak ak pen, yand maniy kun ak diy, sikyim gi andik mandik giy, maniy siyniŋ tiw tawsin dipiyn aŋgniŋgamb.’
22 Chegando também o que recebera dois talentos, disse: Senhor, entregaste-me dois talentos; eis aqui outros dois que ganhei.
23 “Aŋgek, biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Tep. Nand bi woŋg tep giñimban ak mey; kun gipan. Tap sikoy ak kun gipan ak, nip aŋgen tap yomb gok kond mindeniŋgamban. Ap korip yip ak miñmiñ yimb giyiŋg mindenimin aŋgniŋgamb.’
23 Disse-lhe o seu senhor: Muito bem, servo bom e fiel; sobre o pouco foste fiel, sobre muito te colocarei; entra no gozo do teu senhor.
24 “Pen bi maniy wan tawsin diniŋgamb ak dap ñiy aŋgniŋgamb, ‘Biyomb. Yand nip niŋbiyn; nand bi kalrimey yimb. Biynimb nak gunap woŋg wariy kiyk gipay gok nand yikop pipaŋg dapiy ñimban.
24 Chegando por fim o que recebera um talento, disse: Senhor, eu te conhecia, que és um homem duro, que ceifas onde não semeaste, e recolhes onde não joeiraste;
25 Nand kun gipan rek, yand pirikiy, maniy ñinak ak dand amiy, kaw tikiy lum ñen mindyiŋgip ak, miñiy dand aswiyn aŋgniŋgamb.’
25 e, atemorizado, fui esconder na terra o teu talento; eis aqui tens o que é teu.
26 “Aŋgek biyomb ak aŋgniŋgamb, ‘Nand bi timey woŋg magep bap. Yand biynimb gunap woŋg gipay gok nep dapiy ñimben niŋban kun ak;
26 Ao que lhe respondeu o seu senhor: Servo mau e preguiçoso, sabias que ceifo onde não semeei, e recolho onde não joeirei?
27 yenen maniy yip biy dam pasbuk ayey, miñiy apiy maniy siyniŋ gunap sek ma dipiyn?’
27 Devias então entregar o meu dinheiro aos banqueiros e, vindo eu, tê-lo-ia recebido com juros.
28 Kun aŋgiy, binuk gunap kuyip aŋgniŋgamb, ‘Kun gip ak, maniy wan tawsin kun ak jiw diy, bi payp tawsin ñinik ak nup ñinimimb.
28 Tirai-lhe, pois, o talento e dai ao que tem os dez talentos.
29 Per apun rek: Biynimb gin yimb gok kuyip gunap sek ñey mindrep giniŋgambay; pen biynimb gin mer gok, kuyip siskoy nind aŋgayak ak piliŋg dey, yikop yimb mindeniŋgambay.
29 Porque a todo o que tem, dar-se-lhe-á, e terá em abundância; mas ao que não tem, até aquilo que tem ser-lhe-á tirado.
30 Kun ak bi woŋg ma gip kun anup kisyim yomb wip mis ar akyaŋ yokem, biynimb meŋg siwbirikiy, siy aŋgmindpay gok yip siy aŋg mindeŋ aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
30 E lançai o servo inútil nas trevas exteriores; ali haverá choro e ranger de dentes.
31 Bi bap Ñinuk kiyŋ yomb mindiy winiŋgamb ñin ak, enjol gok yip maŋgiysek apiy, nuk siya kiyŋ ar ak bisgek,
31 Quando, pois vier o Filho do homem na sua glória, e todos os anjos com ele, então se assentará no trono da sua glória;
32 biynimb miñmon okok keykey mindpay rek, ap windin yirik ar nup siŋak nan-geniŋgambay, kuyip bilok pis ak key, pis ak key ayniŋgamb. Bi kanj siypsiyp meymey mokep gok, siypsiyp gok wikan bap tuŋgasik ay, meymey gok wikan bap key tuŋgasik ay gipay rek ak giniŋgamb.
32 e diante dele serão reunidas todas as nações; e ele separará uns dos outros, como o pastor separa as ovelhas dos cabritos;
33 Biynimb siypsiyp rek mindpay gok niŋiy, ñin yipund kind ak ayniŋgamb; biynimb meymey rek mindpay gok niŋiy, ñin aŋind kind ak ayniŋgamb.
33 e porá as ovelhas à sua direita, mas os cabritos à esquerda.
34 Nuk kiyŋ yomb ak mey, biynimb tep gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Bapiy nimbip niŋimb. Wosrey nuk miñmon alwol gayak ñin ak, tip nimbip gayak ak mey, apiy tip tep kun ak dim.
34 Então dirá o Rei aos que estiverem à sua direita: Vinde, benditos de meu Pai. Possuí por herança o reino que vos está preparado desde a fundação do mundo;
35 Yenen: yip yiwan gek, tap keñmaŋgiy ñimbim. Ñiŋg nen gek, ñiŋg ñimbim. Miñmon par okok nimb apen, yip aŋgdiy di korip nimbik ak aypim.
35 Pois tive fome, e destes-me de comer; tive sede, e destes-me de beber; era forasteiro, e recolhestes-me;
36 Chech ma mindek, yip chech ak ñimbim. Yip tap gek, niŋmindrep gipim. Kalambis minden, yip ap niŋbim aŋgniŋgamb.’
36 estava nu, e vestistes-me; enfermo, e visitastes-me; preso, e viestes ver-me.
37 “Kun aŋgeniŋgamb, biynimb tep gok nup pen aŋgniŋgambay, ‘Biyomb. ñin akay nip yiwan gek keñmaŋgiy ñimbun? Ñin akay ñiŋg nen gek, nip ñiŋg ñimbun?
37 Então perguntarão os justos: Senhor, quando te vimos faminto, e te demos de comer; ou com sede, e te demos de beber?
38 Ñin akay par okok nimb apey, nip aŋgdiy dam korip chin ak aypun. Ñin akay chech ak ma mindek, nip chech ñimbun?
38 Quando te vimos forasteiro, e te recolhemos; ou nu, e te vestimos?
39 Ñin akay tap gek akaŋ, kalambis mindey, nip am niŋbun?’
39 Quando te vimos enfermo, ou preso, e fomos visitar-te?
40 “Aŋgeniŋgambay, kiyŋ yomb ak aŋgniŋgamb, ‘Mam yip yikop gunap kuyip girep gipim ak mey, yip girep gipim aŋgniŋgamb.’
40 O Rei responderá: Em verdade vos digo que quantas vezes o fizestes a um destes meus irmãos mais pequeninos, a mim o fizestes.
41 Kuyip kun aŋgiy, biynimb aŋind kind okok ken mindeniŋgambay gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Bapiy Gor Seytan nup sek, Seytan enjol nuk gok sek kuyip yiwur gakniŋ mindeyaŋ aŋgiy, tip mon key yinjap bap gayak. Nimb biynimb timey yiwur yomb diniŋgambim gok, yip kirgiy, mon key yinjap kun ak amnimimb.
41 Dirá também aos que estiverem à sua esquerda: Apartai-vos de mim, malditos, para o fogo eterno, destinado ao Diabo e seus anjos.
42 “Yenen: yip yiwan gek, tap keñmaŋgiy ma ñimbik. Ñiŋg nen gek, ñiŋg ma ñimbik.
42 Pois tive fome, e não me destes de comer; tive sede e não me destes de beber;
43 Par okok nimb apen, yip ma aŋgdipik. Chech ma mindek; yip ma ñimbik. Yip tap gak ñin ak akaŋ, kalambis mindenik ñin ak, yip ma ap niŋbik aŋgniŋgamb.’
43 era forasteiro, e não me recolhestes; estava nu, e não me vestistes; enfermo e preso, e não me visitastes.
44 “Aŋgeniŋgamb, nup aŋgniŋgambay, ‘Biyomb. Ñin akay yiwan mindenak nip keñmaŋgiy ma ñinuk? Ñin akay ñiŋg nen gek nip ñiŋg ma ñinuk? Ñin akay okok nimb apey nip ma aŋgdinuk? Ñin akay chech nip ma mindek, nip ma ñinuk? Ñin akay tap gek akaŋ, kalambis mindenak, nip ma am niŋnuk?’
44 Também eles perguntarão: Senhor, quando te vimos faminto, com sede, forasteiro, nu, enfermo, ou preso, e não te servimos?
45 “Kun aŋgeniŋgambay, kiyŋ ak aŋgniŋgamb, ‘Nimb mam yip yikop gok kuyip direp ma gipik rek mey, yip sek gipik aŋgniŋgamb.’
45 Então lhes responderá: Em verdade vos digo que quantas vezes o deixastes de fazer a um destes mais pequeninos, a mim o deixastes de fazer.
46 Kun aŋgiy, kuyip aŋgyokek am tip pernep yiwur gakniŋ mindeniŋgambay ak amniŋgambay. Pen biynimb tep nuk gok aŋgek, perper mindeniŋgambay tip ak amniŋgambay aŋgak.”
46 Irão estes para o suplício eterno, porém os justos para a vida eterna.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.