Mateus 24
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis Gor aŋgniŋep korip ak kirgiy mis amnakniŋ, binuk gok nup aŋgyak, “Gor aŋgniŋep korip tep guniy niŋan aŋgyak.”
1 Jesus saiu do pátio do Templo, e, quando já estava indo embora, os seus discípulos chegaram perto dele e chamaram a sua atenção para os edifícios do Templo.
2 Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Nimb tap kun gok maŋgiysek niŋiy aspim ak pen; yand nimbip niŋind yimb aspiyn; kisen ap korip kun ak tuŋg waniŋgeniŋgambay, kamb bap kamb bap ar ak ma mindeniŋgamb aŋgak.”
2 Então ele disse:
3 Jiysis am Oliyp dum bisiŋg mindakniŋ, binuk gok apiy, nup kapkap aŋgniŋiy aŋgyak, “Gor aŋgniŋep korip tuŋg waniŋgniŋgambay apan ak, minek akay rek kun giniŋgambay? Chin tap yerip ak gek niŋiy aŋgniŋgambun, Jiysis maŋ asaw; miñmon biy maŋgiysek kurginiŋgamb aŋgiy niŋniŋgambun aŋgyak.”
3 Jesus estava sentado no monte das Oliveiras. Então os discípulos chegaram perto dele e lhe perguntaram em particular: — Conte para nós quando é que isso vai acontecer. Que sinal haverá para mostrar que chegou o tempo de o senhor voltar e de tudo acabar?
4 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Niŋrep yimb ginimimb. Biynimb gunap nimbip tom giniŋgambay.
4 Jesus respondeu:
5 Bi kuŋaynep apiy, biynimb gok kuyip tom giy, yimb yip ak diy yand nep Krays aŋgniŋgambay.
5 Porque muitos vão aparecer fingindo ser eu e dizendo: “Eu sou o
6 Maŋ okok penpen gey giw aŋgek niŋniŋgambim; paryomb okok penpen gey minim anep apek niŋniŋgambim. Kun gek niŋiy, ñin kisen ak winiŋg gisap aŋgiy ma piriknimimb. Ak yikop penpen ñaŋgniŋgambay. Ñin kun ak kisen winiŋgamb.
6 Não tenham medo quando ouvirem o barulho de batalhas ou notícias de guerras. Tudo isso vai acontecer, mas ainda não será o fim.
7 Biynimb wikan gunap tikjakiy, biynimb wikan gunap yip penpen giniŋgambay. Miñmon okok maŋgiysek monmon apiy, yiwan yomb sikerek apiy giniŋgamb.
7 Uma nação vai guerrear contra outra, e um país atacará outro. Em vários lugares haverá falta de alimentos e tremores de terra.
8 Kun geniŋgamb nimbip biyn ñapan ñiŋimb rek ak gek, maŋ mindip aŋgiy niŋniŋgambim.
8 Essas coisas serão como as primeiras dores de parto.
9 “Biynimb yand mindeniŋgambim rek, biynimb miñmon okok maŋgiysek nimbip yiruk niŋiy, dam kalambis ay, gi timey giy, pisnep pik ayniŋgambay.
9 — Depois vocês serão presos e entregues para serem maltratados e vocês serão mortos. Todos os odiarão por serem meus seguidores.
10 Ñin kun ak, biynimb kuŋaynep Gor nup gos ak kirgiy, numiy numam kiyk key gok yiruk niŋiy, di bi ñaŋgep gok ñin ar ak ayniŋgambay.
10 Nessa época muitos vão abandonar a sua fé e vão trair e odiar uns aos outros.
11 Pen kuŋaynep, chin biynimb Gor minim aŋgep aŋgiy, biynimb gok kuyip tom giniŋgambay.
11 Então muitos falsos
12 Miñ timey ar ak gey gey, biynimb maŋgiysek rek gos ar kun ak niŋiy; wasemb ayep ar ak sakiy giniŋgambay.
12 A maldade vai se espalhar tanto, que o amor de muitos esfriará;
13 Pen biynimb Gor nup chiŋgiy, wasemb ayiŋg nep mindeniŋgambay gok, dand amek perper mindeniŋgambay.
13 mas quem ficar firme até o fim será salvo.
14 Pen Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim tep ak, miñmon okok maŋgiysek aŋgñey amdeniŋgamb nep, ñin kisen kun ak winiŋgamb.
14 E a boa notícia sobre o
15 “Pen bi Gor minim aŋgep Daniyel wosrey aŋgak rek ak giniŋgamb. Nuk aŋgak, ‘Gor aŋgniŋep korip, nup tap simboŋgipay tip siŋak, tap asik timey yimb bap dayeniŋgambay niŋniŋgambim aŋgak.’ Minim kun biy riyt giniŋgambim gok niŋnimimb.
15 E Jesus continuou:
16 Nimb Jiwda biynimb, tap timey kun ak niŋiy, kasek pirik yirik okok amnimimb.
16 Então, os que estiverem na região da Judeia, que fujam para os montes.
17 Biynimb korip aryoŋ mindeniŋgiy gok, tap chin gunap dun aŋgiy, andkind korip miŋgan ma amniŋgiy.
17 Quem estiver em cima da sua casa, no terraço, que fuja logo e não entre para pegar as suas coisas.
18 Biynimb woŋgday okok taŋgeniŋgiy gok, chech chin gok dun aŋgiy, andkind korip ma amniŋgiy. Kasek pirik amnimimb.
18 E quem estiver no campo, que não volte para casa a fim de buscar as suas roupas.
19 Biyn ñapan koŋgiy sek mindeniŋgambay gok, biyn ñapan ŋaŋ dand taŋgeniŋgambay gok kosyam yimb amniŋgambay.
19 Ai das mulheres grávidas e das mães com criancinhas naqueles dias!
20 “Giniŋgamb kun ak, Gor nup aŋgniŋey, yombip ñin ak ma ginimuŋ. Lotiw ñin nimb ak ma ginimuŋ.
20 Orem a Deus para que vocês não tenham de fugir no inverno ou no sábado .
21 Yenen, wosrey miñmon alwol gayak ñin ak tikiy, mind dand apiy miñiy mindpun ñin biy, timey kun ak rek ma gak. Kisen kunep timey kun ak rek ma giniŋgamb.
21 Porque naqueles dias haverá um sofrimento tão grande como nunca houve desde que Deus criou o mundo; e nunca mais acontecerá uma coisa igual.
22 Yikop ak per gek, biynimb maŋgiysek kumdipyap. Pen Biyomb ak biynimb nuk diniŋgamb gok kuyip simb niŋiy mer aŋgek mey, per ma giniŋgamb.
22 Porém Deus diminuiu esse tempo de sofrimento. Se não fosse assim, ninguém seria salvo. Mas, por causa do povo que Deus escolheu para salvar, esse tempo será diminuído.
23 “Ñin kun ak biynimb gunap nimbip Kiyŋ yomb key yimb ak mindip biy, mindip bindoŋ aŋgey, niŋind apay aŋgiy gos ak ma niŋnimimb.
23 — Portanto, se alguém disser para vocês: “Vejam! O
24 Bi gunap Gor biynimb aŋgayak nuk gok kuyip diniŋg yesek aŋgiy yand mey Krays; yand mey bi Gor minim aŋgep ak aŋgiy, tap mageprek gunap giniŋgambay. Kun ak niŋrep ginimimb.
24 Porque aparecerão falsos profetas e falsos messias, que farão milagres e maravilhas para enganar, se possível, até o povo escolhido de Deus.
25 Tap yerip yerip kisen giniŋgamb ak, nimbip aŋgñispiyn ak mey; niŋyiŋg mindenimimb.
25 Prestem atenção! Eu estou lhes dizendo tudo isso, antes que aconteça.
26 “Biynimb gunap Kiyŋ yomb key yimb ak ap mindip miñmon nep namb okok aŋgey, niŋniŋg ma amnimimb. Pen ap weyiŋg mindip akniy aŋgey, niŋind apay aŋgiy ma niŋnimimb.
26 — E, se disserem: “Vejam! Ele está no deserto”, não vão lá. Ou ainda: “Vejam! Ele está escondido aqui”, não acreditem.
27 Bi bap Ñinuk winiŋgamb ñin ak, añiñak diy, kasin maŋgiy bol ak, day biym nimb day bineŋ amimb rek ak gakniŋ winiŋgamb.
27 Porque, assim como o relâmpago risca o céu, do nascente até o poente, assim será a vinda do
28 Miñ miŋgan mon miŋgan, kamb miŋgan okok ma kun giniŋgamb; miseŋ nep giniŋgamb.
28 — Onde estiver o corpo de um morto, aí se ajuntarão os urubus.
29 “Pen miker yomb kun ak gi tikdakniŋ, pumb ak kisyim apiy takin ak melik ma giniŋgamb. Gap gok semb biyoŋ nimb puŋgjiw yowniŋgamb. Kun gakniŋ tap semb ar biyoŋ gok, okok nimb okok nimb giniŋgamb.
29 Jesus disse:
30 Ñin kun ak, Bi bap Ñinuk winiŋg gakniŋ, semb ar biyoŋ key ayek, biynimb miñmon okok keykey mindpay rek niŋiy, siy aŋgniŋgambay. Nuk Nop kilis ak diy, melik yomb sek, semb sek awakniŋ niŋniŋgambay.
30 Então o sinal do
31 Biykul yomb aŋgakniŋ, enjol nuk gok aŋgek, biynimb nuk diniŋgayn aŋgiy niŋayak gok diniŋg, mankumb biy ayak rek kind kind amiy diy, dand nup ker winiŋgambay.
31 A grande trombeta tocará, e ele mandará os seus anjos para os quatro cantos da terra. E os anjos reunirão os escolhidos de Deus de um lado do mundo até o outro.
32 “Nimb niŋbim. Mon gok silup ay wos gakniŋ, pumb ayniŋg gisap aŋgiy niŋbim.
32 Jesus disse ainda:
33 Kun ak rek, kisen tap apiyn gok gakniŋ, “Jiysis winiŋgamb ñin ak miñiy maŋ yimb asaw; won ñap mindiy, apchakniŋgamb aŋgiy niŋniŋgambim.
33 Assim também, quando virem acontecer essas coisas, fiquem sabendo que o tempo está perto, pronto para começar.
34 Biynimb miñiy mindpay gok ma kumniŋgambay, kim mindyakniŋ, tap kun gok maŋgiysek giniŋgamb.
34 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: essas coisas vão acontecer antes de morrerem todos os que agora estão vivos.
35 Semb ar biyoŋ sek, mankumb biy sek kurginiŋgamb; minim yand ak perper mindeniŋgamb.
35 O céu e a terra desaparecerão, mas as minhas palavras ficarão para sempre.
36 Won akay rek, ñin akay rek winiŋgayn ak, biynimb ma niŋbay: enjol gok ma niŋbay; yand kunep ma niŋbiyn; Bapiy nuk nep niŋimb.
36 Jesus continuou, dizendo:
37 “Pen andkind winiŋgayn ñin ak, Nowa mindek ñin ak, gi mindyiŋgipay rek nep gi mindeniŋgambay.
37 A vinda do
38 Nowa mindek ñin kun ak, ñiŋg ak biynimb gok kuyip ma yiw gak won ak; biyn bi diyiŋg, tap ñimbyiŋg gi mindyakniŋ, Nowa siyip miŋgan ak amek, ñiŋg ap kuyip maŋgiysek yiw gak.
38 Pois, antes do dilúvio, o povo comia e bebia, e os homens e as mulheres casavam, até o dia em que Noé entrou na barca.
39 Pen kiyk tap bap giniŋgamb aŋgiy am niŋyak; ñiŋg ak kuyip yiw gakniŋ nep niŋyak. Bi bap Ñinuk winiŋgamb minek ak, kun ak rek nep gi mindyakniŋ, winiŋgamb.
39 Porém não sabiam o que estava acontecendo, até que veio o dilúvio e levou todos. Assim também será a vinda do Filho do Homem.
40 Ñin kun ak, bi omiŋal woŋgday okok, woŋg gi mindeniŋgayr ak; bap diy, bap kirginiŋgamb.
40 — Naquele dia dois homens estarão trabalhando na fazenda: um será levado, e o outro, deixado.
41 Pen biyn omiŋal palaw giniŋg, wiyt maŋgiy piksimbjakyiŋg gi mindeniŋgayr; bap diy, bap kirginiŋgamb.
41 Duas mulheres estarão no moinho moendo trigo: uma será levada, e a outra, deixada.
42 “Kun ak Bi bap Ñinuk winiŋgamb ñin ak ma niŋbim rek, niŋrep giyiŋg mindenimimb.
42 Fiquem vigiando, pois vocês não sabem em que dia vai chegar o seu Senhor.
43 Bi korip nop nimb ak bi tap siydep gok asway aŋgiy, niŋmindek, tap nup gok ma siy dipay.
43 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse quando ia chegar o ladrão, ficaria vigiando e não deixaria que a sua casa fosse arrombada.
44 Kun ak rek nimb minj moka giy mindenimimb. Mer ak: Bi bap Ñinuk ma asaw aŋgiy, sakiy sakiy giy mindeniŋgambim ñin ak winiŋgamb.
44 Por isso vocês também fiquem vigiando, pois o Filho do Homem chegará na hora em que vocês não estiverem esperando.
45 “Biyomb bap kinjeŋ amniŋg giy, bi nup direp giniŋgamb ak nup aŋgniŋgamb, ‘Bi woŋg yip giñimbay gunap kuyip kond mindiy, tap keñmaŋgiy kuyip gok bilok ñirep giyiŋg mindenimin aŋgiy,” aŋgay amniŋgamb.
45 Jesus disse ainda:
46 Kisen andkind apiy aŋgniŋgamb rek gek niŋiy, nup di tep yimb giniŋgamb.
46 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
47 Niŋind yimb aspiyn: nup aŋgek tap nuk gok maŋgiysek kond mindeniŋgamb.
47 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
48 Pen binuk aŋgayniŋgamb ak mind dand amiy mindrep ma giy, biyomb ak miñiy ma winiŋgamb aŋgiy,
48 Mas, se o empregado for mau, pensará assim: “O meu patrão está demorando muito para voltar.”
49 biynimb woŋg giñemb gunap kuyip tapin pikiy, am bi ñiŋg ñimbiy sakiy aypay gok yip wopsakiy, tap yomb ñimb gi mindeniŋgamb.
49 Então começará a bater nos seus companheiros, e a comer, e a beber com os bêbados.
50 Pen biyomb kasek ma winiŋgamb aŋgiy, monmon gi mindeniŋgamb ñin ak apiy,
50 E o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe.
51 nup gi timey yimb giy, biynimb tap siy tap timey wey weygiy gi mindpay gok yip aŋgayeniŋgamb; am meŋg siwbirikiy, siy aŋgmindeniŋgamb.
51 Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os hipócritas vão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.