Mateus 22

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs BKJ

Sair da comparação
1 Jiysis tip ak paydoŋ ay aŋgak,
1 E respondendo Jesus, novamente lhes falou em parábolas, dizendo:
2 “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak aspiyn biy rek:
2 O reino do céu é semelhante a um certo rei, que fez as bodas de seu filho,
3 binuk gunap aŋgyokiy, biynimb aŋgaynik gok am aŋgem apey, tap yomb ak ñiŋun. Aŋgek am biynimb kun gok kuyip aŋgniŋgambay ak pen; kiyk kirginiŋgambay.
3 e enviou os seus servos a chamar os convidados para as bodas, e estes não quiseram vir.
4 Kun gey binuk gunap pen tip ak aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Nimb am biynimb kun gok kuyip aŋgnimimb, “Biyomb ak, makaw yomb gunap, marip gunap pikay, tap okok maŋgiysek moka giy, winiŋgiy aŋgip aŋgnimimb!” ’
4 Mais uma vez, ele enviou outros servos, dizendo: Dizei aos convidados: Eis que tenho o meu jantar preparado, os meus bois e meus cevados estão mortos, e todas as coisas estão prontas; vinde às bodas.
5 Kun aŋgek kiyk am aŋgeniŋgambay, minim kuyip ak diyokniŋgambay. Gunap tap woŋg kiyk okok amniŋgambay. Gunap maniy woŋg kiyk ak geniŋgambay.
5 Mas eles, fazendo pouco caso, seguiram os seus caminhos, um para sua fazenda, outro para o seu negócio.
6 Pen gunap, kiyŋ bi nup gok gi timey giy, pikayey kumniŋgambay.
6 E os outros, tomaram os seus servos, os maltrataram e mataram.
7 “Kun gey, kiyŋ niŋek simbwur nup ak timey gek, amiybi nuk gok aŋgyokek, am biynimb timey giniŋgambay kun gok kuyip pikaydiy, korip kuyip gok daŋgiyjiw pikey amniŋgamb.
7 Mas, ouvindo disso o rei, irou-se, e enviando os seus exércitos, destruiu aqueles assassinos, e incendiou a sua cidade.
8 Pen bi nup woŋg giñemb gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Keñmaŋgiy tap gok daŋgiy nan-gipun ak pen; biynimb nind suk aŋgnik gok ma opay.
8 Então ele diz aos servos: As bodas estão preparadas, mas os que foram convidados não eram dignos.
9 Kun ak nimb am kinjeŋ tam okok mindiy, biynimb niŋnimimb okok kuyip monmon poŋind apem tap yomb ñiŋjun aŋgniŋgamb.’
9 Ide, pois, às estradas, e convidai para as bodas todos quantos encontrardes.
10 Kun aŋgek binuk gok am kinjeŋ tam okok mindiy, biynimb timey giniŋgambay gok, biynimb tep giniŋgambay gok monmon poŋind apey; biyn diy tap yomb ñiŋniŋgambay korip miŋgan kun ak timbik giy yimb aŋgiy mindeniŋgamb.
10 E os servos, saindo pelas estradas, ajuntaram todos quantos encontraram, tanto maus como bons; e o casamento ficou cheio de convidados.
11 “Bi kiyŋ ak pen; biynimb opay kun gok niŋiyn aŋgiy, korip miŋgan biyaŋ amiy niŋniŋgamb: bi bap chech ay korip miŋgan kun biyaŋ owep ak ay ma mindeniŋgamb.
11 E o rei, entrando para ver os convidados, viu ali um homem que não estava com veste de casamento.
12 Kun gek nup aŋgniŋgamb ‘Buŋgiy! Yenen, biyn diy tap ñiŋniŋg chech aypay ak ay mer; yikop nep ap mindpan?’ Aŋgek bi kun ak pen minim bap ma aŋgeniŋgamb,
12 E ele disse-lhe: Amigo, como entraste aqui, não tendo veste de casamento? E ele emudeceu.
13 bi kiyŋ ak binuk gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Bi biy ñin tomb nup gok tiwniŋgrimbikiy, dam kisyim owip namb akyaŋ diyokem, biynimb mindpay kun gok yip meŋg kamb siwbirikiy, siy aŋg mindeniŋgiy aŋgniŋgamb.’”
13 Então disse o rei aos servos: Amarrai os seus pés e mãos, levai-o embora, e lançai-o nas trevas exteriores; ali haverá pranto e ranger de dentes.
14 Jiysis paydoŋ ayak minim kun ak aŋgdiy, kuyip aŋgak, “Gor biynimb kuŋaynep suk aŋgip ak pen; maŋgiysek ma diniŋgamb. Biynimb gunap nep diniŋgamb aŋgak.”
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Pen bi Peresiy gok, Jiysis nup minim yerip ak aŋgon, pen aŋgek niŋiy, nup dam miñ ayjun aŋgiy, minim aŋgniŋ aŋgniŋ giy,
15 Indo, então, os fariseus, consultaram entre si como o apanhariam em alguma palavra.
16 bi kiyk key gunap, Herot binuk gunap yokey, Jiysis mindek ak amiy aŋgyak, “Nand bi minim niŋind yimb nep apan. Bi gunap niŋiy ma pirikpan, Gor aŋgip rek nep niŋiy biynimb aŋgñimban.
16 E enviaram-lhe os seus discípulos, com os herodianos, dizendo: Mestre, nós sabemos que tu és verdadeiro, e ensinas o caminho de Deus em verdade, e sem te preocupar com nenhum homem, pois não reparas na aparência dos homens.
17 Kun ak nand gos yerip niŋban? Chin Yisrel biynimb gok, Siysa biyomb miñmon Rom nimb anup takes pikep akaŋ ma pikep?”
17 Dize-nos, portanto, o que tu pensas? É lícito dar tributo a César, ou não?
18 Aŋgeyak Jiysis minim yesek aŋgyak kun ak niŋiy aŋgak, “Yip yenen nembnemb giyiŋg ap kun giy aŋgniŋbim?
18 Mas Jesus, percebendo a sua maldade, disse: Por que me tentais, hipócritas?
19 Takes pikpay maniy bap ñem niŋiyn aŋgak.” Aŋgek nup maniy won bap dap ñeyak niŋiy,
19 Mostrai-me a moeda do tributo. E eles lhe trouxeram um denário.
20 kuyip aŋgak, “Maniy won kun biy an kawnan ak sek, yimb ak sek mindip?”
20 E ele disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição?
21 Aŋgek aŋgyak, “Ak biyomb Siysa mindip aŋgyak.” Aŋgeyak Jiysis kuyip aŋgak, “Kun ak Siysa yip ginimimb aŋgip gok, nup ginimimb; Gor yip ginimimb aŋgiy niŋimb gok, nup ginimimb aŋgak.”
21 Disseram-lhe: De César. Então ele lhes disse: Dai, portanto, a César as coisas que são de César, e a Deus as coisas que são de Deus.
22 Kun aŋgek kiyk gos kuŋay niŋiy, nup kirgiy amniyak.
22 Quando eles ouviram essas palavras, maravilharam-se, e, deixando-o, foram pelo seu caminho.
23 Ñin kun anep, Sanjiwsiy bi gunap Jiysis mindek ak wiyak. Sanjiwsiy biynimb gok biynimb kumiy tip ma tikjakpay apay ak mey,
23 No mesmo dia vieram até ele os saduceus, que dizem não haver ressurreição, e o interrogaram,
24 Jiysis mindek ak apiy aŋgyak, “Tiysa. Mosis aŋgak, ‘Bi bap biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumeniŋgamb, numam bap biyn kun ak diy, ñapan nup gok aŋgiy tikniŋgamb aŋgak.’
24 dizendo: Mestre, Moisés disse: Se um homem morrer, não tendo filhos, seu irmão casará com a esposa dele, e suscitará descendência a seu irmão.
25 — ausente —
25 Ora, houve entre nós sete irmãos; e o primeiro, casou-se com uma mulher, e faleceu, e não tendo descendente, deixou a sua esposa para o seu irmão.
26 — ausente —
26 Da mesma forma o segundo, e o terceiro, até o sétimo.
27 — ausente —
27 E por último de todos, morreu também a mulher.
28 — ausente —
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete será a mulher, pois todos a tiveram?
29 Aŋgeyak Jiysis kuyip pen aŋgak, “Nimb Baybol buk minim ak ma niŋiy, Gor gip rek ma niŋiy gipim ak mey, yesek aŋgiy apim, ‘Biynimb gok kumiy ma tikjakniŋgambay apim.’
29 Jesus, respondendo, disse-lhes: Vós errais, não conhecendo as escrituras, nem o poder de Deus.
30 Pen tikjakniŋgambay ñin ak, biyn gok bi ma diniŋgambay bi gok biyn ma diniŋgambay; enjol semb biyoŋ gok mindpay rek ak yikop mindeniŋgambay.
30 Porque na ressurreição não casam, nem são dados em casamento, mas são como os anjos de Deus no céu.
31 “Nimb biynimb kumiy ma tikjakpay apim ak, Baybol buk minim tikyak gunap ma niŋbim rek ayip.
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, não lestes o que vos foi dito por Deus, dizendo:
32 Gor aŋgak, ‘Yand Gor yikop bap mer: Ebraham, Aysek, Jekop Gor kiyk mey, yand mindpiyn aŋgak.’ Biynimb pisnep kumbiyap ak, Gor yergiy bi nind kumyak kun gok bi yand apkop. Bi kumey komyak kun gok, kim mindpay ak mey; kuyip aŋgak, ‘Gor kiyk yand mindpiyn aŋgak.”
32 Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó? Deus não é Deus dos mortos, mas dos vivos.
33 Jiysis minim kun ak aŋgek, biynimb mindeyak gok niŋey kuyip tep yimb gak.
33 E as multidões, ouvindo isto, maravilhavam-se com a sua doutrina.
34 Jiysis minim kun ak aŋgrep gek, Sanjiwsiy bi gok minim bap pen aŋgniŋgiy rek ma ayak. Pen bi Peresiy gunap, Jiysis aŋgak minim kun ak niŋiy, mindek ak wiyak.
34 Mas os fariseus, quando ouviram que ele fizera emudecer os saduceus, eles se reuniram.
35 Bi kiyk low niŋrep gak bap Jiysis yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy aŋgak,
35 Então um deles, que era mestre da lei, perguntou-lhe, provando-o, dizendo:
36 “Tiysa. Gor low ayak minim ak, minim ar akay nup, minim yomb yimb mindip?”
36 Mestre, qual é o grande mandamento na lei?
37 Aŋgek Jiysis aŋgak, “‘Gos timund nand ak maŋgiysek Gor ker amek, nup wasemb yimb aynimin.’
37 Respondeu-lhe Jesus: Tu amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de toda a tua mente.
38 Minim yomb yimb mey kun ak.
38 Este é o primeiro e grande mandamento.
39 Minim yomb bap mey; ‘Nand key wasemb aypan rek biynimb gunap kuyip, wasemb aynimin.’
39 E o segundo é semelhante a este: Tu amarás o teu próximo como a ti mesmo.
40 Gor low minim Mosis tikak gok sek, bi minim nup aŋgep gunap tikyak gok sek maŋgiysek, minim junj yomb yimb mey omiŋal kun ak nep aŋgak.”
40 Desses dois mandamentos dependem toda a lei e os profetas.
41 Peresiy kay ap nan-giy mindyakniŋ, Jiysis kuyip minim bap aŋgniŋiy aŋgak,
41 Enquanto os fariseus estavam reunidos, Jesus os indagou,
42 “Nimb Kiyŋ yomb key yimb ak nup yerip gos niŋbim? Nup an ñinuk aŋgiy niŋbim?”
42 dizendo: O que pensais vós do Cristo? De quem ele é filho? Eles disseram-lhe: O filho de Davi.
43 Aŋgey Jiysis aŋgak, “Niŋind apim ak pen, Gor Kawnan ak Depiyt nup gos ñakniŋ, nuk Kiyŋ yomb chin anup ‘Biyomb yand’ aŋgak. Minim aŋgak kun ak, Baybol buk tikiy aŋgyak ak niŋbim. Depiyt aŋgak:
43 Disse-lhes ele: Como então Davi, em espírito, lhe chama Senhor, dizendo:
44 ‘Gor Biyomb yip anup minim aŋgay aŋgip, “Nand kund bak yip ak mindiy mey; yand gen biynimb nip alemb alemb ñimbay gok kuyip, tomb beŋ okok tawbirikniŋgamban aŋgip” aŋgak.’
44 Disse o SENHOR ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita, até eu fazer os teus inimigos por escabelo?
45 Depiyt aŋgak kun ak nimb yenen apim, ‘Depiyt tikek, tik dand amiy, bi kiyŋ yomb key yimb ak nup tikpay apim.’ Pen Depiyt Biyomb yimb nuk ak mey, kiyŋ yomb key yimb apkip ak tep aŋgak.”
45 Então se Davi lhe chama Senhor, como é ele seu filho?
46 Jiysis minim nuk ak aŋgrep gek, kiyk nup pen aŋgniŋgiy rek ma ayek mey, kisen nup minim kun gok rek gunap sek ma aŋgniŋyak.
46 E nenhum homem era capaz de responder-lhe uma palavra; e daquele dia em diante nenhum homem ousou fazer-lhe mais perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.