Mateus 22
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Jiysis tip ak paydoŋ ay aŋgak,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak aspiyn biy rek:
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 binuk gunap aŋgyokiy, biynimb aŋgaynik gok am aŋgem apey, tap yomb ak ñiŋun. Aŋgek am biynimb kun gok kuyip aŋgniŋgambay ak pen; kiyk kirginiŋgambay.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Kun gey binuk gunap pen tip ak aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Nimb am biynimb kun gok kuyip aŋgnimimb, “Biyomb ak, makaw yomb gunap, marip gunap pikay, tap okok maŋgiysek moka giy, winiŋgiy aŋgip aŋgnimimb!” ’
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Kun aŋgek kiyk am aŋgeniŋgambay, minim kuyip ak diyokniŋgambay. Gunap tap woŋg kiyk okok amniŋgambay. Gunap maniy woŋg kiyk ak geniŋgambay.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Pen gunap, kiyŋ bi nup gok gi timey giy, pikayey kumniŋgambay.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 “Kun gey, kiyŋ niŋek simbwur nup ak timey gek, amiybi nuk gok aŋgyokek, am biynimb timey giniŋgambay kun gok kuyip pikaydiy, korip kuyip gok daŋgiyjiw pikey amniŋgamb.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Pen bi nup woŋg giñemb gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Keñmaŋgiy tap gok daŋgiy nan-gipun ak pen; biynimb nind suk aŋgnik gok ma opay.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Kun ak nimb am kinjeŋ tam okok mindiy, biynimb niŋnimimb okok kuyip monmon poŋind apem tap yomb ñiŋjun aŋgniŋgamb.’
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Kun aŋgek binuk gok am kinjeŋ tam okok mindiy, biynimb timey giniŋgambay gok, biynimb tep giniŋgambay gok monmon poŋind apey; biyn diy tap yomb ñiŋniŋgambay korip miŋgan kun ak timbik giy yimb aŋgiy mindeniŋgamb.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 “Bi kiyŋ ak pen; biynimb opay kun gok niŋiyn aŋgiy, korip miŋgan biyaŋ amiy niŋniŋgamb: bi bap chech ay korip miŋgan kun biyaŋ owep ak ay ma mindeniŋgamb.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Kun gek nup aŋgniŋgamb ‘Buŋgiy! Yenen, biyn diy tap ñiŋniŋg chech aypay ak ay mer; yikop nep ap mindpan?’ Aŋgek bi kun ak pen minim bap ma aŋgeniŋgamb,
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 bi kiyŋ ak binuk gok kuyip aŋgniŋgamb, ‘Bi biy ñin tomb nup gok tiwniŋgrimbikiy, dam kisyim owip namb akyaŋ diyokem, biynimb mindpay kun gok yip meŋg kamb siwbirikiy, siy aŋg mindeniŋgiy aŋgniŋgamb.’”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Jiysis paydoŋ ayak minim kun ak aŋgdiy, kuyip aŋgak, “Gor biynimb kuŋaynep suk aŋgip ak pen; maŋgiysek ma diniŋgamb. Biynimb gunap nep diniŋgamb aŋgak.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Pen bi Peresiy gok, Jiysis nup minim yerip ak aŋgon, pen aŋgek niŋiy, nup dam miñ ayjun aŋgiy, minim aŋgniŋ aŋgniŋ giy,
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 bi kiyk key gunap, Herot binuk gunap yokey, Jiysis mindek ak amiy aŋgyak, “Nand bi minim niŋind yimb nep apan. Bi gunap niŋiy ma pirikpan, Gor aŋgip rek nep niŋiy biynimb aŋgñimban.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Kun ak nand gos yerip niŋban? Chin Yisrel biynimb gok, Siysa biyomb miñmon Rom nimb anup takes pikep akaŋ ma pikep?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Aŋgeyak Jiysis minim yesek aŋgyak kun ak niŋiy aŋgak, “Yip yenen nembnemb giyiŋg ap kun giy aŋgniŋbim?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Takes pikpay maniy bap ñem niŋiyn aŋgak.” Aŋgek nup maniy won bap dap ñeyak niŋiy,
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 kuyip aŋgak, “Maniy won kun biy an kawnan ak sek, yimb ak sek mindip?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Aŋgek aŋgyak, “Ak biyomb Siysa mindip aŋgyak.” Aŋgeyak Jiysis kuyip aŋgak, “Kun ak Siysa yip ginimimb aŋgip gok, nup ginimimb; Gor yip ginimimb aŋgiy niŋimb gok, nup ginimimb aŋgak.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Kun aŋgek kiyk gos kuŋay niŋiy, nup kirgiy amniyak.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Ñin kun anep, Sanjiwsiy bi gunap Jiysis mindek ak wiyak. Sanjiwsiy biynimb gok biynimb kumiy tip ma tikjakpay apay ak mey,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Jiysis mindek ak apiy aŋgyak, “Tiysa. Mosis aŋgak, ‘Bi bap biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumeniŋgamb, numam bap biyn kun ak diy, ñapan nup gok aŋgiy tikniŋgamb aŋgak.’
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 — ausente —
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 — ausente —
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 — ausente —
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 — ausente —
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Aŋgeyak Jiysis kuyip pen aŋgak, “Nimb Baybol buk minim ak ma niŋiy, Gor gip rek ma niŋiy gipim ak mey, yesek aŋgiy apim, ‘Biynimb gok kumiy ma tikjakniŋgambay apim.’
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Pen tikjakniŋgambay ñin ak, biyn gok bi ma diniŋgambay bi gok biyn ma diniŋgambay; enjol semb biyoŋ gok mindpay rek ak yikop mindeniŋgambay.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 “Nimb biynimb kumiy ma tikjakpay apim ak, Baybol buk minim tikyak gunap ma niŋbim rek ayip.
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Gor aŋgak, ‘Yand Gor yikop bap mer: Ebraham, Aysek, Jekop Gor kiyk mey, yand mindpiyn aŋgak.’ Biynimb pisnep kumbiyap ak, Gor yergiy bi nind kumyak kun gok bi yand apkop. Bi kumey komyak kun gok, kim mindpay ak mey; kuyip aŋgak, ‘Gor kiyk yand mindpiyn aŋgak.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Jiysis minim kun ak aŋgek, biynimb mindeyak gok niŋey kuyip tep yimb gak.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Jiysis minim kun ak aŋgrep gek, Sanjiwsiy bi gok minim bap pen aŋgniŋgiy rek ma ayak. Pen bi Peresiy gunap, Jiysis aŋgak minim kun ak niŋiy, mindek ak wiyak.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Bi kiyk low niŋrep gak bap Jiysis yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy aŋgak,
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 “Tiysa. Gor low ayak minim ak, minim ar akay nup, minim yomb yimb mindip?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Aŋgek Jiysis aŋgak, “‘Gos timund nand ak maŋgiysek Gor ker amek, nup wasemb yimb aynimin.’
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Minim yomb yimb mey kun ak.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Minim yomb bap mey; ‘Nand key wasemb aypan rek biynimb gunap kuyip, wasemb aynimin.’
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Gor low minim Mosis tikak gok sek, bi minim nup aŋgep gunap tikyak gok sek maŋgiysek, minim junj yomb yimb mey omiŋal kun ak nep aŋgak.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Peresiy kay ap nan-giy mindyakniŋ, Jiysis kuyip minim bap aŋgniŋiy aŋgak,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Nimb Kiyŋ yomb key yimb ak nup yerip gos niŋbim? Nup an ñinuk aŋgiy niŋbim?”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Aŋgey Jiysis aŋgak, “Niŋind apim ak pen, Gor Kawnan ak Depiyt nup gos ñakniŋ, nuk Kiyŋ yomb chin anup ‘Biyomb yand’ aŋgak. Minim aŋgak kun ak, Baybol buk tikiy aŋgyak ak niŋbim. Depiyt aŋgak:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 ‘Gor Biyomb yip anup minim aŋgay aŋgip, “Nand kund bak yip ak mindiy mey; yand gen biynimb nip alemb alemb ñimbay gok kuyip, tomb beŋ okok tawbirikniŋgamban aŋgip” aŋgak.’
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Depiyt aŋgak kun ak nimb yenen apim, ‘Depiyt tikek, tik dand amiy, bi kiyŋ yomb key yimb ak nup tikpay apim.’ Pen Depiyt Biyomb yimb nuk ak mey, kiyŋ yomb key yimb apkip ak tep aŋgak.”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Jiysis minim nuk ak aŋgrep gek, kiyk nup pen aŋgniŋgiy rek ma ayek mey, kisen nup minim kun gok rek gunap sek ma aŋgniŋyak.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.