Mateus 21
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Jiysis binuk gok yip Jerusalem maŋ maŋ giy, miñmon sikoy Betpasiy, Oliyp dum maŋ siŋak amjakiy, binuk omiŋal aŋgyokiy aŋgak,
1 Aproximavam-se de Jerusalém. Quando chegaram a Betfagé, perto do monte das Oliveiras, Jesus enviou dois de seus discípulos,
2 “Nirmiŋay miñmon wikan bindoŋ amiy niŋniŋgayr: doŋgiy marip biynimb ma dand tapay bap nonim yip tiwniŋg ayey mindeniŋgamb. Miñ ak wisikiy poŋind winimiyr.
2 dizendo-lhes: Ide à aldeia que está defronte. Encontrareis logo uma jumenta amarrada e com ela seu jumentinho. Desamarrai-os e trazei-mos.
3 Pen biynimb gunap apiy yenen kanj doŋgiy chinup ak wisik dand amjipiyr aŋgeniŋgiy aŋgnimiyr, ‘Biyomb ak woŋg mindek aŋgamb diniŋg opur aŋger, yaw aŋgey dand winiŋgayr aŋgak.’”
3 Se alguém vos disser qualquer coisa, respondei-lhe que o Senhor necessita deles e que ele sem demora os devolverá.
4 Pen kuyipmiŋay yokek diniŋg amnirik kun ak, bi Gor minim aŋgep bap giniŋgamb aŋgiy tikak rek nep gak. Nuk aŋgak:
4 Assim, neste acontecimento, cumpria-se o oráculo do profeta:
5 “Jerusalem biynimb kuyip aŋgnimimb, ‘Biyomb nimb ak doŋgiy ar bisgiy nimbip ker asaw. Nuk bi yikop rek bap doŋgiy ñiluk ar ak bisgiy asaw aŋgnimimb’ aŋgak.”
5 Dizei à filha de Sião: Eis que teu rei vem a ti, cheio de doçura, montado numa jumenta, num jumentinho, filho da que leva o jugo {Zc 9,9}.
6 Pen Jiysis binuk aŋgyokek amnirik omiŋal kun ak, aŋgak aŋgak rek,
6 Os discípulos foram e executaram a ordem de Jesus.
7 doŋgiy marip ak sek poŋind aperik, binuk gok chech tuŋgasikiy, doŋgiy marip ar ak ayeyak, ar kun ak bisgak.
7 Trouxeram a jumenta e o jumentinho, cobriram-nos com seus mantos e fizeram-no montar.
8 Biynimb kuŋaynep Biyomb asaw aŋgiy, chech paryomb kiyk aryoŋ ay mindeyak gok tuŋgasik kinjeŋram ak ayak. Gunap am minj kas mon kas okok timbrik dapiy ayak.
8 Então a multidão estendia os mantos pelo caminho, cortava ramos de árvores e espalhava-os pela estrada.
9 Pen nup piŋiy kus kus giy amyiŋg aŋgyak:
9 E toda aquela multidão, que o precedia e que o seguia, clamava: Hosana ao filho de Davi! Bendito seja aquele que vem em nome do Senhor! Hosana no mais alto dos céus!
10 Jiysis Jerusalem amjakakniŋ, biynimb gok aŋg amiy apiy giy aŋgyak, “Bi kun ak an aŋgyak.”
10 Quando ele entrou em Jerusalém, alvoroçou-se toda a cidade, perguntando: Quem é este?
11 Aŋgeyak, biynimb Jiysis yip wiyak gok aŋgyak, “Bi biy mey Jiysis; bi Gor minim aŋgep Nasaret Galiyliy propens nimb ak aŋgyak.”
11 A multidão respondia: É Jesus, o profeta de Nazaré da Galiléia.
12 Jiysis Gor aŋgniŋep korip miŋgan biyaŋ amiy: biynimb tap maker ay geyak gok, kuyip maŋgiysek yukyokiy, boŋg band maniy ay yimjik geyak gok tuŋgandikiy, bi yakir yokyiŋg cheya bisiŋg mindeyak gok tuŋgandikiy gak.
12 Jesus entrou no templo e expulsou dali todos aqueles que se entregavam ao comércio. Derrubou as mesas dos cambistas e os bancos dos negociantes de pombas,
13 Kun giyiŋg, kuyip aŋg giy aŋgak, “Baybol buk tikyak ak, Gor aŋgak, ‘Korip yand ak yip aŋgniŋep.’ Pen nimb gispim ak, bi tap siydep kapkap weyiŋg mindpay korip bap rek ayip aŋgak.”
13 e disse-lhes: Está escrito: Minha casa é uma casa de oração {Is 56,7}, mas vós fizestes dela um covil de ladrões {Jr 7,11}!
14 Pen Jiysis Gor aŋgniŋep korip miŋgan kun ak mindakniŋ, biynimb windin koy giy, tomb timey giy gak gunap apeyak, kuyip gek suŋ ayak.
14 Os cegos e os coxos vieram a ele no templo e ele os curou,
15 Nuk tap mageprek gek, ñapan sikoy gok suk aŋgyiŋg aŋgyak, “Depiyt Ñinuk. Tap mageprek gipan! Wis-ey! aŋgyak.” Pen kiyk kun aŋgeyak, bi Gor nup tap simboŋgep yomb gok sek, bi low tiysa gok sek, kuyip miluk yimb yapek aŋgyak,
15 com grande indignação dos príncipes dos sacerdotes e dos escribas que assistiam a seus milagres e ouviam os meninos gritar no templo: Hosana ao filho de Davi!
16 “Nip aspay ak niŋsipan? Aŋgey kirgiyaŋ aŋgyak.” Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Aspay ak niŋsipiyn ak pen; ñapan ŋaŋ gok kuyip gos tep ñen, yimb yip dand araniŋgambay aŋgiy tikyak ak ma niŋbim?”
16 Disseram-lhe eles: Ouves o que dizem eles? Perfeitamente, respondeu-lhes Jesus. Nunca lestes estas palavras: Da boca dos meninos e das crianças de peito tirastes o vosso louvor {Sl 8,3}?
17 Kun aŋgiy, kuyip kirgiy, am miñmon sikoy Beteniy kinak.
17 Depois os deixou e saiu da cidade para hospedar-se em Betânia.
18 Minek Jiysis andkind Jerusalem winiŋg, kinjeŋnamb okok apek yiwan gek,
18 De manhã, voltando à cidade, teve fome.
19 kinjeŋram gol siŋak mon kiyaw bind bap niŋiy kiñiŋ siŋak amiy niŋak: maŋgiy ma piyak; kas gok nep mindek. Kun gek aŋgak, “Mon bind biy kisen maŋgiy ma yimb piyniŋgamb aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, day kiyaw bind kun ak milip gak.
19 Vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas só achou nela folhas; e disse-lhe: Jamais nasça fruto de ti!
20 Binuk gok niŋiy, wal aŋgiy aŋgyak, “Yergiy mon kun biy kasek milip gisap?”
20 E imediatamente a figueira secou. À vista disto, os discípulos ficaram estupefatos e disseram: Como ficou seca num instante a figueira?!
21 Aŋgeyak Jiysis kuyip aŋgak, “Pen niŋim! Chin aŋgon kunep ginimuŋ aŋgiy, gos okok ma niŋnimimb; Bapiy yomb nuk giniŋgamb aŋgiy, gos nokom niŋem, giniŋgamb. Pen kun anep mer; miñmon dum biy liŋg ñiŋg yomb namb siŋak amnaŋ aŋgem, gek amniŋgamb.
21 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade vos declaro que, se tiverdes fé e não hesitardes, não só fareis o que foi feito a esta figueira, mas ainda se disserdes a esta montanha: Levanta-te daí e atira-te ao mar, isso se fará...
22 Gor chinup direp giniŋgamb aŋgiy aŋgniŋem, aŋgniŋgambim rek giniŋgamb aŋgak.”
22 Tudo o que pedirdes com fé na oração, vós o alcançareis.
23 Jiysis Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb gok kuyip minim aŋgñakniŋ, bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi minim tuŋgasikep gok sek apiy, nup aŋgyak, “Nip an kun ginimin, kun ginimin aŋgek, girapan?”
23 Dirigiu-se Jesus ao templo. E, enquanto ensinava, os príncipes dos sacerdotes e os anciãos do povo aproximaram-se e perguntaram-lhe: Com que direito fazes isso? Quem te deu esta autoridade?
24 Aŋgeyak Jiysis pen aŋgak, “Nimbip minim bap aŋgniŋen, yip aŋgñem, pen an aŋgek girapiyn ak, nimbip aŋgñiniŋgayn.
24 Respondeu-lhes Jesus: Eu vos proporei também uma questão. Se responderdes, eu vos direi com que direito o faço.
25 Jon biynimb gok kuyip ap ñiŋg pikñak ak, gos nuk key niŋiy gak akaŋ, Gor aŋgek ap kun gak?” Jiysis kun aŋgek, kiyk key aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Chin Gor yokek ap gak aŋgoniŋgambun; chinup aŋgniŋgamb, ‘Kun ak Jon aŋgip ak yenen ma niŋdipim aŋgniŋgamb.’
25 Donde procedia o batismo de João: do céu ou dos homens? Ora, eles raciocinavam entre si: Se respondermos: Do céu, ele nos dirá: Por que não crestes nele?
26 Pen Jon gos nuk key niŋiy ap gak aŋgoniŋgambun; biynimb gok Jon bi Gor minim aŋgñemb apay rek chinup kuŋay aŋgniŋgambay aŋgyak.”
26 E se dissermos: Dos homens, é de temer-se a multidão, porque todo o mundo considera João como profeta.
27 Kun aŋgiy Jiysis nup aŋgyak, “Chin ma yimb niŋbun aŋgyak.” Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Yip ma aŋgñimbim rek yand pen, an aŋgek ap gispiyn ak nimbip ma aŋgñiniŋgayn aŋgak.”
27 Responderam a Jesus: Não sabemos. Pois eu tampouco vos digo, retorquiu Jesus, com que direito faço estas coisas.
28 “Pen nimb yerip gos niŋbim? Bi bap ñinuk omiŋal mindeniŋgamb. Ñinuk nind ak nup miñiy wayn woŋg ak am gey aŋgek,
28 Que vos parece? Um homem tinha dois filhos. Dirigindo-se ao primeiro, disse-lhe: - Meu filho, vai trabalhar hoje na vinha.
29 ma am giniŋgayn aŋgiy, kisen pen gos andikiy niŋiy, am wayn woŋg ak geniŋgamb.
29 Respondeu ele: - Não quero. Mas, em seguida, tocado de arrependimento, foi.
30 Nop pen am ñi kisen anup kunep aŋgek, yaw giniŋgayn aŋgniŋgamb ak pen, ma am giniŋgamb.
30 Dirigindo-se depois ao outro, disse-lhe a mesma coisa. O filho respondeu: - Sim, pai! Mas não foi.
31 Pen ñi omiŋal kun ak, an nop aŋgniŋgamb rek niŋdiniŋgamb?” Aŋgek Jiwda biyomb kun gok aŋgyak, “Ñinuk nind ak nop aŋgniŋgamb rek giniŋgamb aŋgyak.” Aŋgeyak Jiysis aŋgak,” Nimbip niŋind aspiyn: nimb yikop mindpikniŋ bi takes diy maniy yesek gunap dipay gok sek, kinjeŋram biyn gok sek Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb kiñiŋ ak mindonjun aŋgiy, nimbip tawsak aysipay.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? O primeiro, responderam-lhe. E Jesus disse-lhes: Em verdade vos digo: os publicanos e as meretrizes vos precedem no Reino de Deus!
32 Jon bi ñiŋg pikñemb ak apiy nimbip, suŋ mindeniŋgambim minim ar ak aŋgñiyiŋgip ak pen; kindik ma gipik. Bi takes diy maniy yesek gunap dipay gok sek, biyn waŋ siy dipay gok sek minim kun ak niŋiy kindik giyak. Kiyk giyak kun ak niŋiy, nimb yenen gos kisenimb bap niŋiy, Jon nup minim ak ma dipik.
32 João veio a vós no caminho da justiça e não crestes nele. Os publicanos, porém, e as prostitutas creram nele. E vós, vendo isto, nem fostes tocados de arrependimento para crerdes nele.
33 Jiysis aŋgak “Miñiy minim paydoŋ ay bap sek aŋgniŋg gispiyn. Bi mankumb nop nimb bap miñ wayn woŋg ak gi yimiy wariy giy, miñ maŋgiy piksimbjakep kiwok bap gayniŋgamb. Gay, miñ maŋgiy ak ap siy ñiŋniŋgiy rek ayip ak niŋmindenjun aŋgiy, korip paryomb yiy akyoŋ bap giy; bi gunap kuyip miñ woŋg yip ak kond mindenimimb; kisen piy pik gek, yip gunap nimb gunap dinimimb aŋgiy, miñmon paryomb okok amniŋgamb.
33 Ouvi outra parábola: havia um pai de família que plantou uma vinha. Cercou-a com uma sebe, cavou um lagar e edificou uma torre. E, tendo-a arrendado a lavradores, deixou o país.
34 Miñ maŋgiy ak pik gakniŋ, binuk gok kuyip, yip gunap am dand wim aŋgek,
34 Vindo o tempo da colheita, enviou seus servos aos lavradores para recolher o produto de sua vinha.
35 kiyk amjakey, bi wayn woŋg gi mindeniŋgambay gok tikjakiy, bi bap nup gamb pikniŋgambay; bap nup kamb jiw pikniŋgambay, bap nup pisnep pikayey kumniŋgamb.
35 Mas os lavradores agarraram os servos, feriram um, mataram outro e apedrejaram o terceiro.
36 Kun gey bi miñ wayn woŋg nop nimb kun ak, bi tapin kaw bap pen aŋgyokniŋgamb. Aŋgyokek ameniŋgambay, bi miñ wayn woŋg geniŋgambay gok, kuyip kunep giniŋgambay.
36 Enviou outros servos em maior número que os primeiros, e fizeram-lhes o mesmo.
37 Kun gey, bi wayn woŋg nop nimb ak, Ñiyand ak yoken mey, minim nup ak niŋniŋgambay aŋgiy, aŋgyokek amniŋgamb.
37 Enfim, enviou seu próprio filho, dizendo: Hão de respeitar meu filho.
38 Amjakek, bi wayn woŋg gi mindeniŋgambay gok nup niŋiy, kiyk key aŋgniŋgambay, ‘Bi woŋg nop nimb ñinuk ak asaw biy. Nop tip ak diniŋg gisap rek nup pikayon kumek, kisen tap woŋg guniy maŋgiysek diniŋgambun aŋgniŋgambay.’
38 Os lavradores, porém, vendo o filho, disseram uns aos outros: Eis o herdeiro! Matemo-lo e teremos a sua herança!
39 Kun aŋgiy, nup dand woŋgday gol okok amiy, pisnep pikayniŋgambay.
39 Lançaram-lhe as mãos, conduziram-no para fora da vinha e o assassinaram.
40 “Kun geniŋgambay, kisen bi woŋgday nop nimb ak apiy, kuyip yerer giniŋgamb aŋgak.”
40 Pois bem: quando voltar o senhor da vinha, que fará ele àqueles lavradores?
41 Aŋgek Jiwda kay aŋgyak, “Bi timey giniŋgambay kun gok kuyip geniŋgamb, yiwur yomb yimb diy kumniŋgambay. Kisen pen biynimb tep gunap diy, kuyip miñ wayn woŋg nup dayeniŋgamb, woŋg kun ak giniŋgambay. Miñ maŋgiy pik giniŋgamb ñin ak, nup rek ak jiw dam ñiniŋgambay aŋgyak.”
41 Responderam-lhe: Mandará matar sem piedade aqueles miseráveis e arrendará sua vinha a outros lavradores que lhe pagarão o produto em seu tempo.
42 Aŋgeyak Jiysis aŋgak “Ak niŋind apim. Baybol buk minim tikyak ak niŋbim rek ayip. Tikiy aŋgyak;
42 Jesus acrescentou: Nunca lestes nas Escrituras: A pedra rejeitada pelos construtores tornou-se a pedra angular; isto é obra do Senhor, e é admirável aos nossos olhos {Sl 117,22}?
43 “Korip sap namb biyaŋ nup ma dipim kun ak, Gor nimbip Jiwda kirgiy, biynimb key okok nimb tap nup ñemb rek mindeniŋgambay gok kuyip diy kond mindeniŋgamb.
43 Por isso vos digo: ser-vos-á tirado o Reino de Deus, e será dado a um povo que produzirá os frutos dele.
44 Biynimb kamb ar kun ak apyap pikniŋgambay gok kuyip tapin nep pikniŋgamb; biynimb kamb kun ak puŋgjiw apyapiy aybirikniŋgamb gok, pisnep piksimbjakniŋgamb aŋgak.”
44 {Aquele que tropeçar nesta pedra, far-se-á em pedaços; e aquele sobre quem ela cair será esmagado.}
45 Bi Gor nup simboŋgep yomb gok sek bi Peresiy gok sek, Jiysis minim paydoŋ ayak kun ak kuyip nep aŋgek,
45 Ouvindo isto, os príncipes dos sacerdotes e os fariseus compreenderam que era deles que Jesus falava.
46 nup miñ ayun aŋgiy gos niŋyak ak pen; biynimb gok Jiysis nup bi Gor minim aŋgep aŋgyak ak niŋiy, chinup kuŋay aŋgniŋgambay aŋgiy, nup tap bap ma giyak.
46 E procuravam prendê-lo; mas temeram o povo, que o tinha por um profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.