Mateus 19
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NAA
1 Jiysis minim kun ak aŋgjiwiy, miñmon Galiyliy kirgiy; miñmon Jiwdiya Joden ñiŋg kind akdoŋ ken amnak.
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, deixou a Galileia e foi para o território da Judeia, além do Jordão.
2 Amek biynimb kuŋay yimb nep nup kisen geyak, biynimb tap gak gok kuyip gek suŋ ayak.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele as curou ali.
3 Pen bi Peresiy gok, nup aŋgniŋon yerip rek aŋgnimuŋ aŋgiy, apiy aŋgyak, “Low chin ak, biyn ak tap sikoy bap girep ma gek, nup aŋgyokniŋg aŋgyokniŋgambun akaŋ; nand yerip gos niŋban?”
3 Alguns fariseus se aproximaram de Jesus e, testando-o, perguntaram: — É lícito ao homem repudiar a sua mulher por qualquer motivo?
4 Aŋgey Jiysis aŋgak, “Baybol buk tikyak ak nimb ma niŋbim? Miñmon alwol gayak ñin ak, bi bap biyn bap gayak.
4 Jesus respondeu:
5 Gor aŋgak ‘Ar kun ak mey bi gok, nop nonim yip mindiy, biyn diyiŋg kuyip kirgiy kiykber jimñiy kiner mumbwak nokom yimb ayip aŋgak.’
5 e que disse: “Por isso o homem deixará o seu pai e a sua mãe e se unirá à sua mulher, tornando-se os dois uma só carne”?
6 Kun ak Gor aŋgek mumbwak kiyk nokom ayniŋgamb kun ak, bi gunap tikjakiy kuyip aŋg tuŋgasik keykey ma ayniŋgiy aŋgak.”
6 De modo que já não são mais dois, porém uma só carne. Portanto, que ninguém separe o que Deus ajuntou.
7 Jiysis kun aŋgek, bi Peresiy gok nup aŋgyak, “Pen yenen Mosis minim bap tikiy aŋgak, ‘Biyn aŋgyokniŋg; biyn biy pisnep kirsipiyn aŋgiy, minj band bap tikñiy aŋgyoknimimb aŋgak?’”
7 Os fariseus perguntaram: — Então por que Moisés ordenou dar uma carta de divórcio e repudiar a mulher?
8 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Nimb biynimb maŋgiysek, minim kun ak ma niŋdiyiŋgipim ak mey, Mosis kun aŋgak. Pen Gor biynimb gayak ñin ak kun ma giyiŋgipay.
8 Jesus respondeu:
9 Nimbip aspiyn; bi an biynuk bi bap yip di ger mer; yikop nep aŋgyokiy, biyn kisen diniŋgamb ak; Gor niŋek timey yimb giniŋgamb aŋgak.”
9 Eu, porém, lhes digo: quem repudiar a sua mulher, não sendo por causa de relações sexuais ilícitas, e casar com outra comete adultério.
10 Aŋgek binuk gok aŋgyak, “Bi gok biyn diy yikop kirginiŋgiy rek ma ayip ak, biyn ma diniŋgiy ak tep rek ayip aŋgyak.”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se essa é a situação do homem em relação à sua mulher, não convém casar.
11 Aŋgeyak Jiysis aŋgak, “Bi maŋgiysek yikop mindeniŋgiy rek ma ayip. Gor biynimb yikop mindeniŋgiy aŋgiy aŋgayak gok nep, yikop mindeniŋgiy rek ayip.
11 Jesus, porém, lhes respondeu:
12 Bi gunap walak dey mey, biyn ma dipay. Gunap ma ayek mey ma dipay. Gunap Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb woŋg ak gun aŋgiy, ma dipay. Pen minim apim kun ak, biynimb diniŋg giniŋgiy gok, diniŋgiy aŋgak.”
12 Porque há eunucos de nascença; há outros a quem os homens fizeram tais; e há outros que se fizeram eunucos, por causa do Reino dos Céus. Quem é apto para aceitar isto, que aceite.
13 Biynimb gok Jiysis ñapan chinup gok ñin jun ar biyoŋ diniŋaŋ aŋgiy, dand apeyak, binuk gok kuyip niŋchikiy aŋgyak.
13 Então trouxeram algumas crianças a Jesus para que ele lhes impusesse as mãos e orasse, mas os discípulos os repreendiam.
14 Kun aŋgeyak Jiysis pen ñapan kun gok suk aŋgek wiyakniŋ, binuk gok kuyip aŋgak, “Kuyip yenen aŋg gipim! Ñapan sikoy gok kirgem yip ker wiyaŋ. Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb gok mey, ñapan sikoy kun gok rek aŋgak.”
14 Jesus, porém, disse:
15 Kun aŋgiy, ñin nuk ak ñapan sikoy kun gok jun ar ak ay, kuyip bilesiym giy, miñmon wikan bap amnak.
15 E, tendo-lhes imposto as mãos, retirou-se dali.
16 Bi bap Jiysis mindek ak apiy aŋgak, “Tiysa. Yand tap yerip tep ak giy, Gor yip dek perper mindeniŋgayn?”
16 E eis que alguém, aproximando-se de Jesus, lhe perguntou: — Mestre, que farei de bom para alcançar a vida eterna?
17 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Yenen yip tap yerip tep, tap yerip timey aŋgiy aŋgniŋban? Gor nokom mey bi tep. Pen perper mindenim aŋgiy, low minim aŋgiy tikyak gok ma timbriknimin aŋgak.”
17 Jesus respondeu:
18 Aŋgek aŋgak, “Low ar akay rek aspan?” Aŋgek Jiysis aŋgak, “Chip ma ñaŋgnimimb. Biyn siy bi siy ma ginimimb. Tap siy ma dinimimb. Yesek ma aŋgnimimb.
18 E ele lhe perguntou: — Quais? Jesus respondeu:
19 Nap nanim minim aŋgniŋgiy rek niŋiy kindik ginimimb. Biynimb gunap kuyip, nimb key wasemb aypim rek ginimimb aŋgak.”
19 honre o seu pai e a sua mãe e ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
20 Kun aŋgek, bi paranj kun ak aŋgak, “Low minim gok maŋgiysek niŋdipiyn. Pen tap yerip ak giy, Gor yip dek perper mindeniŋgayn aŋgak.”
20 O jovem disse: — Tudo isso tenho observado. O que me falta ainda?
21 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Mindrep yimb giyn aŋgiy, tap nak gok maŋgiysek yokiy maniy diy, biynimb yimgeprek gok kuyip ñiy mey, mind tep gep nand ak mindeniŋgamb Gor miñmon biyoŋ. Pen apiyn rek giy apiy, yand yip taŋgonjur aŋgak.”
21 Jesus respondeu:
22 Aŋgek, tap nuk kuŋay mindek rek, minim kun ak niŋiy, gos kuŋay niŋyiŋg amnak.
22 Mas o jovem, ouvindo esta palavra, retirou-se triste, porque era dono de muitas propriedades.
23 Pen nuk kun giy amnakniŋ, Jiysis binuk gok kuyip aŋgak, “Yand nimbip niŋind yimb aspiyn. Biynimb maniy tap kiyk kuŋay mindeniŋgamb gok, Gor nup kosyam gosimb niŋey, kuyip diy kond mindeniŋgamb.
23 Então Jesus disse aos seus discípulos:
24 Kanj kamel gok, ñiw lekpay miŋgan ak amniŋg amniŋgambay; pen biynimb tap kuŋay mindip gok, Gor nup kosyam gos niŋey, kuyip diy kond mindeniŋgamb aŋgak.”
24 E ainda lhes digo que é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Jiysis binuk gok minim kun ak niŋiy, gos yomb niŋiy aŋgyak, “Aspan kun ak, biynimb yerip rek gok Gor diy kond mindeniŋgamb?”
25 Ouvindo isto, os discípulos ficaram muito admirados e perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
26 Aŋgeyak Jiysis kuyip niŋyiŋg aŋgak, “Biynimb gok key giniŋgiy rek ma ayniŋgamb; Gor nep mey yerer giniŋg giniŋgamb aŋgak.”
26 Jesus, olhando para eles, disse:
27 Jiysis kun aŋgek, Piyta aŋgak, “Niŋan! Tap chin gok maŋgiysek kirgiy, nand yip nep chiŋgiy tapun ak; chin pen tap yerip diniŋgambun?”
27 Então Pedro, tomando a palavra, disse: — Eis que nós deixamos tudo e seguimos o senhor; que será, pois, de nós?
28 Aŋgek Jiysis aŋgak, “Yand nimbip aspiyn; Bi bap Ñinuk ñin kisen ak mokyaŋ ñiluk giy apiy, biynimb maŋgiysek kond mindeniŋgamb. Ñin kun ak mey, nimb bi yip kisen giniŋgambim gok kunep aŋgen Yisrel biynimb kiñiŋ onep wimiŋgan ak kuyip kond mindeniŋgambim.
28 Jesus lhes respondeu:
29 Biynimb yip gosimb niŋiy; numam nunay, nop nonim, korip woŋgday, tap yerip yerip okok kirginiŋgambay gok, Bapiy kuyip sakiy ma giniŋgamb. Tap kun gok rek kuyip pen kuŋay yimb ñiy, gek perper mindeniŋgambay.
29 E todo aquele que tiver deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por causa do meu nome, receberá muitas vezes mais e herdará a vida eterna.
30 Biynimb kuŋaynep miñiy yomb mindpay gok, sikoy tam okok mindeniŋgambay; biynimb sikoy tam okok mindpay gok, biynimb yomb mindeniŋgambay aŋgak.”
30 Porém muitos primeiros serão últimos; e os últimos serão primeiros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.